Vaiko galvos trauma: simptomai, pirmoji pagalba ir prevencija

Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalvos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. hospitalizuoti tolimesniam stebėjimui ir gydymui. Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų.

Galvos traumų tipai ir skirtumai

Pirmiausia išsigryninkime sąvokas, nes skirtingos galvos traumos reikalauja skirtingo požiūrio ir pagalbos.

Galvos sumušimas

Galvos sumušimas - tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje. Laimė, dauguma vaikų patiria išorinius (paviršinius) galvos sužalojimus, kurie nėra pavojingi.

Galvos smegenų sukrėtimas

Galvos smegenų sukrėtimas - daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai. A smegenų sukrėtimas yra galvos trauma, pažeidžianti smegenų veiklą. Smegenų sukrėtimas yra vienas iš labiausiai paplitusių smegenų sužalojimų, kasmet paliečiantis apie du milijonus vaikų ir paauglių. Smegenų sukrėtimai turi laipsnius, priklausomai nuo jų sunkumo:

• Pirma klasė: Tai yra tada, kai simptomai yra lengvi ir trunka tik 15 minučių ar trumpiau, be sąmonės praradimo.
• Antroji klasė: Tai yra tada, kai simptomai trunka ilgiau nei 15 minučių.
• Trečia laipsnis: Tai sunkiausias smegenų sukrėtimo tipas. Tai atsitinka, kai žmogus praranda sąmonę.

Daugeliu atvejų, kai yra smegenų sukrėtimas, simptomai pasireiškia iš karto. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai pasireiškia šiek tiek laiko. Simptomai pasireiškia tik po kelių valandų ar dienų po sužalojimo. Simptomai gali būti lengvi arba intensyvūs ir gali tęstis kelias dienas ar savaites. Jei tai pirmos ar antros laipsnio smegenų sukrėtimas, tai užtruks kelias minutes, valandas ar dienas. Retais atvejais pirmųjų dviejų laipsnių simptomai gali išlikti porą savaičių. Antrojo smūgio sindromas: jei patyrėte antrąjį smegenų sukrėtimą, kol pirmasis smegenų sukrėtimo poveikis neišnyksta, galite patirti smegenų patinimą, kuris gali būti mirtinas.

Kaukolės lūžiai

Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai - viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų. Vidiniai sužalojimai (kaukolės lūžiai, smegenų pažeidimai) gali turėti skaudesnių pasekmių ar net būti pavojingi gyvybei.

Traumų priežastys ir dažnumas

Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke. Lengva galvos smegenų trauma sudaro iki 80 proc. visų galvos traumų Lietuvoje, o vyrai jas patiria du-tris kartus dažniau nei moterys.

Dažniausios traumų priežastys pagal amžių

• Kūdikiai: Susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio.
• 1-2 metų vaikai: Kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių baldų namuose. Vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Pakankamai didelė rizika sužaloti smegenis yra ir stipriai supurtant kūdikį.
• Darželinukai: Traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų.
• Mokyklinukai ir paaugliai: Traumuojasi įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais.

Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto.

Galvos traumos simptomai

Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų. Kadangi sužalojimas iš išorės gali atrodyti ne toks reikšmingas, svarbu žinoti smegenų sukrėtimo simptomus. Kai kuriuos iš jų mato kiti, o kai kuriuos jaučia smegenų sukrėtimą patyręs asmuo. Kartais simptomai gali pasirodyti ne iš karto, bet pasireiškia per kelias dienas po traumos.

Bendrieji ir pavojingi simptomai

Po traumos vaikui gali skaudėti ar svaigti galva, atsirasti pykinimas, vėmimas, rečiau - traukuliai. Vaikas gali tapti mieguistas, neprisiminti, kas buvo prieš ir po traumos. Simptomai, kuriuos reikia stebėti:

• Pykinimas, vėmimas.
• Vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma.
• Sąmonės praradimas.
• Jautrumas garsams ar šviesai.
• Mieguistumas, vangumas.
• Keistas elgesys.
• Pusiausvyros sutrikimas.
• Dvejinimasis akyse.
• Nerišli kalba.
• Stiprūs ir vis stiprėjantys galvos skausmai ir svaigimas.
• Eisenos pokyčiai, sutrikusi koordinacija.
• Nereguliarus kvėpavimas.
• Sutrikusi kalba ir/arba matymas.
• Šlapimo ar išmatų nelaikymas.
• Nepaliaujamas verkimas.
• Traukuliai.

Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia jokio gydymo - pakanka poilsio.

Pirmoji pagalba ir stebėjimas namuose

Jei galvą sutrenkęs vaikas nėra kūdikis, jei po sutrenkimo jis žvalus, neprarado sąmonės, o jo elgesys - nepakitęs, pirmiausia nuraminkite jį. Tuomet laikykite šaltą kompresą prie sumuštos vietos 20 min. Jei naudojate ledą, susukite jį į audinį. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavyzdžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių. Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paratemolio ir ibuprofeno).

Žaizdos atveju

Jei žaizda kraujuoja, nuplaukite sužeistą vietą su muilu ir užspauskite steriliu tvarsčiu. Kraujavimas turi sustoti per 10 min., jei nenustoja, žaizdą reikia siūti. Jei įtariate kaukolės lūžį - žaizdos srityje stipriai nespauskite. Nesistenkite žaizdos valyti, tai gali tik padidinti kraujavimą ir sukelti papildomų sužalojimų. Netraukite iš žaizdos jokių kyšančių daiktų. Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui.

Stebėjimas po traumos

Po traumos vaikas, ypač jei nebuvo praradęs sąmonės ir kitų rimtų simptomų, nori pailsėti. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. Mitas, kad galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas. Stebėkite artimiausias 24 val., ir, jeigu pastebite aukščiau išvardytus simptomus, nedelsiant skambinkite gydytojui. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 val. pažadinti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo. Net ir po nedidelės traumos rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jis patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko galima tikėtis, ir kokie simptomai gali būti pavojingi.

Situacijos, kai būtina skubi medicininė pagalba

Nedelsiant vaiką reikia gabenti į gydymo įstaigą, jei pastebėjote:

• Sąmonės praradimą (nors ir trumpalaikį).
• Daugkartinį vėmimą.
• Traukulius.
• Stiprius ir vis stiprėjančius galvos skausmus ir svaigimą.
• Pasikeitusį vaiko elgesį (mieguistumą, padidintą dirglumą).
• Eisenos pokyčius, sutrikusią koordinaciją.
• Nereguliarų kvėpavimą.
• Sutrikusią kalbą ir/arba matymą.
• Šlapimo ar išmatų nelaikymą.
• Nepaliaujamą verkimą.
• Skystį ar kraują, bėgantį iš ausų, burnos ar nosies.
• Nelygius vyzdžius.
• Pacientas buvo praradęs sąmonę.
• Čiuopiamas minkštas didelis guzas.
• Yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti).
• Krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio.
• Kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus.
• Pykino, išvėmė daugiau nei kartą.
• Galvos skausmas stiprėja.
• Atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų.
• Sutriko kalba, jutimai.
• Vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų.
• Teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies.
• Įvyko didelės energijos trauma.
• Yra kraujuojančių žaizdų, didelė galvos žaizda ar lūžis.
• Žaizda, užspausta tvarsčiu, nenustoja kraujuoti 10 min.
• Vaikas nukrito iš didesnio kaip 1,5 m aukščio.
• Jei mažyliui dar nėra pusės metų.

Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais. Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112.

Neištikus sąmonei ir vėmimui

Kartais ir gydytojui neaišku, ar vaikui yra smegenų pažeidimas, nes ne visi rimti sužalojimai lydimi sąmonės netekimo ar vėmimo. Todėl kartais pasirenkama stebėjimo taktika ir vaikas stebimas 4-6 val. Dažniausia tai daroma ligoninėje, nors kartais vaikas gali būti išleidžiamas namo. Jei vaikas po traumos praėjus 12 val. jaučiasi gerai, rizika, jog jam sužalotos smegenys, maža. Jei gydytojas jus išleido namo, kreipkitės pakartotinai, jei:

• Praėjus 4-6 val. vaikas vemia.
• Atsiranda stiprūs galvos skausmai.
• Didėja mieguistumas.
• Vaikas keistas ir sutrikęs.
• Jam sunku kalbėti, vaikščioti ar matyti.
• Sustingsta sprandas.
• Nusilpsta ar tampa nejautri bet kuri kūno dalis.

Jei šių simptomų neatsiranda, kita gydytojo apžiūra ar konsultacija telefonu rekomenduojama po 24 valandų.

Galvos smegenų sukrėtimo gydymas ir pasekmės

Po smegenų sukrėtimo nukentėjęs žmogus nori miegoti. Tačiau laikui bėgant tyrimai parodė, kad tiek poilsio ne tik nebūtina, bet ir neigiamai veikia. Paaiškėjo, kad sugrąžinti vaikus į savo kasdienį gyvenimą ir grįžti į aktyvų gyvenimą yra saugu ir jie greičiau pasveiksta. Viena svarbi pastaba: medicinos specialistas turėtų vadovautis sprendimus pereiti nuo poilsio prie lengvos veiklos, o po to palaipsniui pereiti prie vidutinės ir įprastos veiklos, atsižvelgdamas į tai, kaip vaikui sekasi. Šis žingsnis po žingsnio procesas gali trukti kelias dienas, savaites ar ilgiau, priklausomai nuo to, ko vaikui reikia.

Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas, kurį laiką reikėtų vengti didesnių fizinių krūvių. Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Jei yra tikimybė, kad vaikas sporto varžybų metu patyrė smegenų sukrėtimą, jis turi nustoti žaisti ir kreiptis į medikus. Kai kuriems vaikams išsivysto posmegeniniai sindromai su galvos skausmu, nuovargiu ir kitais simptomais.

Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti.

Ilgalaikės pasekmės

Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skonio jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos. Laiku negydomas smegenų sukrėtimas gali sukelti nuolatinius sunkius padarinius. Tai nekelia pavojaus gyvybei, tačiau vėliau aukai gali kilti tam tikrų sunkumų. Jeigu stebėjimo laikotarpiu (kelias pirmąsias paras po galvos traumos) neužfiksavote nieko keista, jokių ilgalaikių problemų neturėtų kilti.

Galvos traumų prevencija

Norint išvengti galvos traumų, privalu imtis prevencinių priemonių. Svarbiausia - vadovautis sveiku protu ir įvertinti situaciją iš anksto tam, kad be reikalo nerizikuotum savo sveikata. Nė vienas nėra apsaugotas nuo traumos, todėl reikėtų žinoti, ką daryti jai įvykus.

Saugumas namuose

Įsitikinkite, kad namai saugūs vaikui - nepalikite naujagimio be priežiūros tokioje vietoje, kur jis gali nukristi. Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų, nepalikite atidarytų langų bei durų. Ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Kūdikių saugumas yra prioritetas.

Saugumas lauke ir transportuojant

• Šalmai: Dėvėti šalmus, užsiimant kontaktiniu sportu ar važinėjant dviračiu. Jei vaikas važinėja dviračiu, riedučiais, riedlente ar slidinėja, būtinai uždėkite tinkamo dydžio šalmą. Šalmas sumažina smegenų sutrenkimo riziką 85 proc.!
• Dviračių saugumas: Nevežkite dviračiu jaunesnių nei 1 m. vaikų. Nerekomenduojama vežti ir vyresnių kaip 4 m., nes dėl didelio svorio dviratis gali tapti nestabilus.
• Automobilinės kėdutės: Važiuojant automobiliu visada segėti saugos diržus. Vežami automobiliuose vaikai turi sėdėti specialiose kėdutėse. Jos reikalingos tol, kol vaikui įprastas saugos diržas užsijuos per pečius (paprastai vaikui pasiekus 142 cm ūgį), o ne per veidą ar kaklą. Negalima vežti naujagimių ir vaikų iki 12 m. ant priekinės mašinos sėdynės.
• Eismo saugumas: Svarbu vaikus mokyti taisyklingai pereiti gatvę. Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos. Vyresnis vaikas turi būti išmokytas pažiūrėti į kairę, į dešinę ir vėl į kairę prieš kirsdamas gatvę, bei sekti sukančias mašinas.

tags: #2 #metu #vaikui #sutrenkta #galva

• Sužinokite daugiau apie Liudviko gyvenimą
• Spermatozoidų susidarymas ir apvaisinimas
• šachmatų simbolika dramoje „Laumės vaikas“
• Paaiškinimai ir pavyzdžiai
• Patarimai pikinimo metu nėštumoje