Nugaros skausmas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas

Nugaros skausmas nėštumo metu yra itin dažna problema, su kuria susiduria net apie 50-80% moterų įvairiose nėštumo stadijose. Tai viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nugaros skausmas nėštumo metu yra bendras nėščiųjų nusiskundimas - ir tai nenuostabu, mat priaugama svorio, keičiasi kūno masės centras, o hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja raiščius bei padidina dubens sąnarių laisvumą.

Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Jis gali pasireikšti apatinėje nugaros dalyje, pasklisti į kojų ar sėdmenų sritį, gali būti juntamas nuolat arba atsirasti kartais. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą. Jis atsirasti gali bet kuriame kūdikio laukimo laikotarpyje, bet paprastai nugarą skaudėti ima 2-ajame nėštumo trimestre. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu.

Nugaros skausmo priežastys nėštumo metu

Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių - hormoninių, biomechaninių ir svorio pokyčių, kurie prisideda prie skausmo atsiradimo. Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Šie procesai yra natūralūs, tačiau būtent jie gali sukelti skausmus dubens ir juosmens srityse. Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Nėštumo metu padidėja kai kurių hormonų, tokių kaip estrogenų, progesterono ir relaksino, gamyba.

Hormoniniai pokyčiai

• Relaksino poveikis: Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja sąnarius ir raiščius. Jis ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Šis hormonas yra būtinas normaliam gimdymo procesui, nes jis padeda atpalaiduoti gimdos kaklelį bei dubens raiščius. Tačiau relaksino poveikis nėra lokalizuotas tik dubens srityje - jis veikia visus kūno raiščius, įskaitant ir tuos, kurie yra svarbūs nugaros stabilumui ir funkcijai.
• Kiti hormonai: Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, laisvumą.

Biomechaniniai ir anatominiai pokyčiai

• Svorio centro pasislinkimas: Nėštumo metu moters kūno svorio centras pasislenka į priekį. Augantis vaisius ir gimda sukelia svorio centro pasislinkimą į priekį. Šis fenomenas vadinamas gravitacinio centro pasikeitimu.
• Stuburo apkrova ir lordozė: Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Kai svorio centras pasislenka į priekį, tai sukelia padidėjusią krūvį juosmens stuburo segmentuose. Šis padidėjęs lordozės laipsnis gali sukelti arba sustiprinti nugaros skausmą, nes jis padidina įtampą nugaros raumenyse ir gali sukelti biomechaninius pokyčius stuburo srityje.
• Gimdos didėjimas: Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles ir nervus apatinėje nugaros dalyje. Augantis vaisiaus ir gimdos svoris taip pat daro didelę įtaką nugaros skausmams. Papildomas svoris didina krūvį ant juosmens stuburo ir raumenų, ypač erector spinae raumenų, kurie yra atsakingi už tiesų stuburo išlaikymą.

Raumenų ir sąnarių apkrova

• Raumenų įtampa: Pilvo ir nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, nes turi palaikyti augantį svorį. Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Nėščiųjų nugaros skausmas gali būti susijęs su keliais patologiniais procesais vykstančiais vienu metu. Vienas iš jų - miofascialinis skausmas, kuris atsiranda dėl raumenų įtampos ir fascijos įsitempimo.
• Sąnarių nestabilumas: Kita galima priežastis - sąnarių nestabilumas, kurį sukelia hormoniniai pokyčiai, ypač relaksino veikimas. Dėl šių ir kitų sąlygų, reikalingas individualus požiūris į kiekvienos nėščiosios sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į skirtingus rizikos veiksnius ir patiriamus simptomus.
• Dubens nestabilumas: Hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui.

Kitos priežastys

• Emocinis stresas: Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse. Moteris kamuoja nerimas dėl tolesnės nėštumo eigos, gimdymo, kūdikio ir daugelio kitų dalykų.
• Fizinė būklė prieš nėštumą: Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nugaros skausmas dažniausiai išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu.
• Vaisiaus padėtis: Jeigu vaisius yra tokioje padėtyje, kad jo galva spaudžia uodegikaulį ar apatinę nugaros dalį, galite jausti didesnį nugaros skausmą.

Juosmens skausmo simptomai ir kada kreiptis į specialistą

Nugaros skausmas nėštumo metu gali pasireikšti apatinėje nugaros dalyje, pasklisti į kojų ar sėdmenų sritį, gali būti juntamas nuolat arba atsirasti kartais. Tai neretai priklauso nuo moters fizinės būklės prieš nėštumą ir kitų sveikatos faktorių. Šie simptomai gali būti juntami po vieną ar visi kartu, tačiau jie yra nepavojingi, jei skausmas yra pakenčiamas.

Juosmens skausmas dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį.

Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Nugaros skausmas nėštumo metu nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją? Lengvas nugaros skausmas įprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau apie tai turėtumėte pranešti per kitą konsultaciją gydytojui. Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą. Taip pat apsvarstykite konsultaciją pas kineziterapeutą, kuris specializuojasi nėštumo priežiūroje, kad gautumėte individualius pratimus ar rekomendacijas.

Nugaros skausmo diagnostika

Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė. Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryžmens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lokalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, greičiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Nugaros skausmo malšinimo ir gydymo būdai

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti.

Nefarmakologinės priemonės

• Kineziterapija ir fizinis aktyvumas: Efektyvus būdas suvaldyti nugaros skausmą nėštumo metu yra kineziterapija ir specialiai parinkti pratimai. Specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir dubens raumenis, gali sumažinti skausmą. Reguliari mankšta nėštumo metu stiprina raumenis, gerina savijautą, padeda išlaikyti pakilią nuotaiką, mažina stresą. Todėl sportuoti laukiantis kūdikio neabejotinai yra pravartu. Galite rinktis Jums priimtiniausią sporto būdą - aerobiką vandenyje, nėščiųjų jogą, ėjimą greitesniu tempu ir kt. Svarbu, kad sportas būtų ne kontaktinis, susijęs su mažesne rizika. Kineziterapija apima individualiai suderintus pratimus, kurie padeda stiprinti nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenis. Pratimų programos, įskaitant lankstumo ir stabilumo pratimus, yra skirtos pagerinti raumenų pusiausvyrą ir mažinti įtampą juosmens srityje. Kėgelio pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis, yra ypač svarbūs nėštumo ir gimdymo metu. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai.
• Taisyklinga laikysena ir ergonomika: Taisyklinga laikysena yra viena pagrindinių prevencijos priemonių. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Ergonomiška laikysena apima tiesų stuburą sėdint, tinkamą kėdės ir darbo vietos aukštį, bei aktyvų ir teisingą stovėjimo padėtį.
• Avalynė: Avalynė turi būti patogi. Patogi, žema pakulne avalynė sumažina spaudimą nugarai ir palaiko teisingą laikyseną. Nepatogi avalynė taip pat gali turėti įtakos nugaros skausmo atsiradimui. Geriausiai tinka avalynė su ne aukštesniais nei 5 cm kulniukais.
• Nėščiųjų diržas: Nėščiųjų diržas prilaiko pilvuką, apsaugo pilvo sienos raumenis nuo išsitempimo, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną. Jis proporcingai paskirsto svorį ir palengvina apkrovą nugarai, todėl jaučiamas skausmas ar nepatogumas nugaros srityje sumažėja. Tačiau piktnaudžiauti diržu taip pat nevertėtų.
• Poilsis ir miego padėtis: Kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti, būtinas pakankamas poilsis ir miegas. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialią pagalvę. Rekomenduojama miegoti ant kairiojo šono, po keliais pasidėjus pagalvę. Tai padeda sumažinti nugaros apkrovą.
• Šilumos ir šalčio terapija: Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą. Šiltas vanduo padeda atsipalaiduoti, sumažina nugaros skausmus. Naudoti šildomąją pagalvėlę ant nugaros yra saugu. Tačiau atkreipkite dėmesį į jos temperatūrą ir naudojimo trukmę.
• Masažas ir manualinė terapija: Masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti švelnų, specialiai pritaikytą nėščiųjų masažą. Jei nugaros skausmas yra stiprus, Jums gali padėti masažas. Tik svarbu pasirinkti specialistą, turintį praktikos su nėščiosiomis. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą.
• Akupunktūra: Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją.
• Svorio kontrolė: Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu.

Medikamentinis skausmo malšinimas

Nėštumo metu vaistų vartojimas turi būti labai atsargus. Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis. Venkite savarankiško vaistų vartojimo ar intensyvių fizinių pratimų be specialisto priežiūros, nes tai gali pakenkti jums ar vaisiui.

• Paracetamolis (Acetaminofenas): Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Paracetamolis laikomas santykinai saugiu skausmui malšinti, tačiau būtina konsultuotis su gydytoju.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui.
• Vaistai nuo traukulių ir antidepresantai: Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Yra duomenų, kad gabapentinas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.
• Opioidiniai analgetikai: Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Komplikacijos ir prognozė

Nepatogus miegas. Padidėjęs svoris, atsikišęs pilvukas, traukiantis mėšlungis ir kitos nėščiosioms pasitaikančios problemos gerokai pablogina miego kokybę. Nugaros skausmas nėštumo metu gali paveikti kasdienį gyvenimą. Jis trukdo vaikščioti, miegoti ar atlikti kasdienius darbus, pvz., apsirengti ar prižiūrėti kitus vaikus. Nuolatinis diskomfortas gali sukelti nuovargį, dirglumą ar net depresiją, ypač jei skausmas stiprus ar ilgalaikis.

Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat.

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau.

Prevencija ir pasiruošimas nėštumui

Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Būsima nėščioji gali užkirsti kelią arba bent jau sumažinti šiuos ateities skausmus bei patiriamą diskomfortą, jeigu nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą pradeda ruošti iš anksto.

Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai probleminėms kūno vietoms.

Pilvo raumenų stiprinimas ir diastazės prevencija

Stuburo gydymo centro kineziterapeutai teigia, jog 45-75 procentai moterų nėštumo laikotarpiu yra jautusios nugaros skausmus. Ilgą laiką buvo manoma, kad nugaros skausmas nėščiai moteriai - natūrali būsena. Tačiau dėl to nederėtų kaltinti vien nėštumo, mat stuburo negalavimus nėštumo metu nulėmusios priežastys moters kaulų ir raumenų sistemoje slypi dar iki nėštumo. Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis ypač akcentuoja moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas, priežiūrą. "Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti". Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuokart pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.

Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.

Dubens kaulų stabilumo užtikrinimas

Hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. "Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys. Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, - pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.

tags: #nestumo #metu #didelis #nugaros #skausmas #apacioje

• Ūkio ir administracinių reikalų valdymas „Saulėtekyje“
• Kelias į jėgą ir gerą savijautą po gimdymo
• Pasidaryk pats: Užgavėnių kaukės vaikams
• natūralūs būdai paskatinti gimdymą
• Darnūs santykiai šeimoje