15 minučių atmintinė vaikams ir tėvams: Saugumas kelyje, namuose ir internete

Vaikų saugumas yra prioritetas, ypač artėjant mokslo metams. Svarbu nuolat priminti vaikams saugaus elgesio principus įvairiose situacijose: kelyje, namuose ir internete. Ši atmintinė skirta tėvams ir vaikams, siekiant užtikrinti, kad vaikai būtų saugūs ir žinotų, kaip elgtis pavojingose situacijose.

Saugumas Kelyje

Didmiesčių gyventojai dažniau nei kiti akcentuoja saugaus vaikų elgesio kelyje problemą - būtent čia eismo intensyvumas yra didžiausias. Tyrimai rodo, kad dažnai eismo įvykius su vaikais lemia nepakankamas jaunųjų eismo dalyvių švietimas. Apie trečdalis vairuotojų tikisi platesnės informacijos sklaidos moksleiviams apie saugų eismą. Nors vaikams pagrindinės saugaus eismo taisyklės primenamos nuolat, kritiškai svarbių detalių nepaisymas kelia realų pavojų visiems eismo dalyviams. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kone trečdalis (29 proc.) vairuotojų Lietuvoje yra patekę į avarinę situaciją dėl nedrausmingo vaikų elgesio kelyje.

Viena pavojingiausių situacijų kelyje susidaro vaikams netikėtai išbėgus iš už stovinčio automobilio ar autobuso - tokiu atveju vairuotojai praktiškai neturi galimybės sureaguoti laiku. Rizikos kelyje kyla ir tada, kai moksleiviai pasitiki vien šviesoforu ir neįvertina bendros eismo situacijos - pasitaiko, kad dalis automobilių dar juda ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad bendrai saugumo situacijai įtakos turi ir aktyvus vaikų judėjimas mikrojudumo priemonėmis − paspirtukais bei dviračiais. Net 76 proc. vairuotojų teigia kelyje sutinkantys paspirtukais važiuojančius moksleivius, o 55 proc. dviračiais. Tačiau naudodamiesi šiomis mikrojudumo priemonėmis moksleiviai dažnai važiuoja šaligatviu tarp pėsčiųjų, darydami manevrą nepastebi, kas vyksta už nugaros, sustoja tarp automobilių prie šviesoforo ar manevruodami pamiršta parodyti rankos signalą. Tai paprastos, bet kritiškai svarbios detalės, padedančios išvengti pavojų ir užtikrinančios, jog kiti eismo dalyviai suprastų vaikų judėjimą kelyje.

Vairuotojų atsakomybė ir ydos

Atsakomybę už vaikų saugumą kelyje turime prisiimti mes - suaugusieji. Vairuotojams būtina ne tik paisyti aplink mokymo įstaigas ar gyvenamuosiuose rajonuose nustatytų greičio ir kitų saugaus eismo priemonių, bet ir būti išskirtinai atidiems. Važiuojant šiose zonose reikia ypač sustiprinti dėmesingumą ir mažinti greitį. Sunku kalbėti ir apie tikrai saugų greitį tokiose vietose, nes ten, kur vaikai - sunku nuspėti ar prognozuoti - visada liks tikimybė nelaimei. Todėl tokiose vietose net leistinas greitis gali būti nesugus, jei trūksta atidos.

Vairuotojų ydos ir klaidos kelyje:

• Dėmesingumo stoka
• Vaikų ūgio neįvertinimas
• Skubėjimas
• Per lėta reakcija kritinėse situacijose

Nemažai vairuotojų kritinėse situacijose stabdo per silpnai, todėl neretai jų veiksmai neatitinka situacijos ir poreikio. Deja, daugybė vairuotojų kelyje paskutinį kartą skaitė kelių eismo taisyklių (KET) knygelę dar tada, kai mokėsi vairavimo mokykloje. Ekspertas kartoja - vaikai eismo aplinkoje neretai elgiasi impulsyviai, jų logika dar nesutampa su suaugusiųjų mąstymu, todėl vairuotojai turi būti ne tik techniškai pasiruošę išvengti avarinių situacijų, bet ir būti itin budrūs bei dėmesingi, juk eismo saugumas - bendras tikslas.

Esminiai reikalavimai vairuotojams dėl pėsčiųjų:

• Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“.
• Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui.
• Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti.
• Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
• Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę.
• Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti.

Vaikų saugaus elgesio kelyje atmintinė

Kaip rodo tyrimo rezultatai, apie trečdalis (31 proc.) vairuotojų tikisi platesnės informacijos sklaidos moksleiviams apie saugų eismą. Nors mokyklose vaikai įprastai supažindinami su pagrindinėmis eismo taisyklėmis, jas būtina nuolat priminti ir kartoti, todėl čia svarbus vaidmuo tenka tėvams ir globėjams.

Ši atmintinė primena svarbiausius principus, kurių laikymasis gali padėti vaikams išvengti pavojingų situacijų kelyje:

• Stok ne tik prie perėjos, bet ir prie kiemo išvažiavimo. Net ir pažįstamoje aplinkoje, tai yra kieme ar daugiabučio aikštelėje, vaikai turi būti atidūs. Judėjimas tarp stovinčių automobilių ar netikėtai važiuojantys kaimynai taip pat gali kelti pavojų.
• Niekuomet neišbėk iš už transporto priemonės. Viena iš pavojingiausių situacijų - netikėtas vaiko išbėgimas iš už autobuso ar automobilio. Prieš žengdamas į važiuojamąją kelio dalį, visuomet sustok ir įsitikink, kad esi matomas.
• Žalias šviesoforo signalas nereiškia visiško saugumo. Šviesa gali būti žalia, bet tai negarantuoja, kad visi vairuotojai suspės sustoti. Prieš žengdami - apsidairykite ir įsitikinkite, kad eiti saugu.
• Važiuodamas paspirtuku ar dviračiu - būk matomas. Darydami manevrą vaikai turi rodyti rankos signalus, sustoti šalia kitų eismo dalyvių tik ten, kur saugu, ir visuomet stebėti aplinką. Staigūs manevrai yra viena iš pagrindinių avarinių situacijų priežastis.
• Atšvaitai ir ryškios detalės - saugumui užtikrinti. Prasto matomumo sąlygomis vaikai privalo būti matomi. Atšvaitai, liemenės ar šviesūs drabužiai padeda vairuotojams laiku juos pastebėti ir sureaguoti.
• Skubėjimas - pavojingas įprotis. Bėgimas paskui draugus, bandymas spėti perbėgti gatvę vos užsidegus žaliai šviesai ar mirksint geltonam signalui didina riziką. Ugdykime vaikų kantrybę ir sąmoningumą − geriau palaukti, nei rizikuoti.
• Ne tik žiūrėk, bet ir klausykis. Prieš einant per gatvę svarbu ne tik apsidairyti, bet ir įsiklausyti į aplinką. Kartais automobilį galime išgirsti anksčiau nei jį pamatome.

Kokie įgūdžiai būtini ir kaip juos ugdyti?

Svarbu suprasti, kad saugus keliavimas į mokyklą - tai ne vien įgūdžių rinkinys, bet ir nuoseklus ugdymo procesas, kuris turi būti pritaikytas pagal vaiko amžių, brandą ir gyvenamąją aplinką. Visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko brandą. Specialistai ir psichologai teigia, kad apie 6-7 m. kai kurie vaikai jau geba grįžti namo, pietauti, nueiti į būrelius savarankiškai, tačiau kitiems reikia daugiau laiko, todėl labai svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį, brandą ir aplinką.

5-7 m. vaikai jau turi turėti saugaus eismo žinių pagrindus. Tokie vaikai jau turėtų suprasti, kas yra kelias, šaligatvis, žinoti, kad žaidimas gatvėje pavojingas, mokėti pereiti kelią per pėsčiųjų perėją ar šviesoforo reguliuojamą sankryžą, mokėti atpažinti žalios, geltonos ir raudonos šviesoforo spalvas ir suprasti jų reikšmes.

• Vaikas turi išmokti žiūrėti kairėn-dešinėn-kairėn ir įsitikinti, kad visi automobiliai sustojo.
• Nuo mažens reikia kalbėti ir aiškinti, kodėl atšvaitas ar ryškiaspalvė liemenė reikalingi tamsiuoju paros metu, ypač užmiestyje privaloma dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar neštis žibintuvėlį, atšvaitą segti ant dešinės rankos arba kojos, nes taip pėsčiasis, eidamas prieš eismą, yra geriau matomas.
• Taip pat vaikai turi žinoti bendrąjį pagalbos numerį 112 ir galėti pasakyti savo vardą bei adresą.
• Ugdykime supratimą, kad nekalbama su nepažįstamaisiais. Jei nepažįstamasis kalbina, svarbu likti ten, kur yra kitų žmonių, nesitraukti į atokesnę vietą, jei kažkas atrodo keista ar nejauku, nereikia bijoti pasakyti „ne“.
• Vaikas turi mokėti ir naudotis technologijomis - turi suprasti, kaip susisiekti su tėvais telefonu, bet taip pat žinoti, kad einant nereikėtų naršyti telefone ar klausytis muzikos, nes tai mažina atidumą ir budrumą.

Mokykime vaikus, kad pavėlavimas nėra priežastis rizikuoti - jokiu būdu neperbėgti gatvės per raudoną šviesą ar neleistinoje vietoje. Išugdyti naują įprotį vaikui trunka keletą mėnesių. Geriausiai tai pavyksta padaryti rodant pavyzdį - tėvai turėtų patys laikytis saugaus eismo taisyklių, rodyti teisingą pavyzdį, kartu su vaikais aptarinėti šviesoforo signalus ir eismo situacijas, o šiuos įgūdžius kartoti reguliariai.

Rekomenduojama su vaiku kelis kartus pereiti suplanuotą maršrutą, tačiau po kurio laiko vėl kartu pasitikrinti, ar vaikas vis dar renkasi saugų kelią ir laikosi taisyklių. Aptarkite perėjas, pavojingus posūkius ir saugias vietas, parodykite, kur galima kreiptis pagalbos (parduotuvė, kaimynų namai). Vaikai lengviau įsimena taisykles žaisdami „eismo ekspertą“ ar aptardami matytas situacijas.

Kaip pasirinkti ir suplanuoti saugiausią maršrutą?

Paprastai žmonės linkę rinktis trumpiausią kelią per kiemus ar stovėjimo aikšteles, tačiau vaikams rekomenduojama maršrutą sudėlioti ten, kur yra pėsčiųjų perėjos, šviesoforai, šaligatviai ir geras apšvietimas. Taip, toks maršrutas gali būti ilgesnis, bet jis saugesnis. Parenkant maršrutą reikėtų patikrinti gatvių eismo intensyvumą, ar yra reguliuojamos perėjos, ar pėsčiųjų perėjose matomumas nėra ribotas (ar niekas neužstoja matymo lauko). Vaikai turi mokėti laukti, kol automobilis visiškai sustos, ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju.

Vaikams turime priminti, kad einant šaligatviu, važiuojantys paspirtukai ar dviračiai gali kelti pavojų, todėl svarbu stebėti aplinką ir būti atidžiais. Patogu vaikui nupiešti ar pažymėti maršrutą žemėlapyje su akivaizdžiais orientyrais (parduotuvė, stotelė, tiltas); vaikas turėtų mokėti juos atpažinti. Kelio „Namai-mokykla-namai“ žemėlapį galima nusipiešti ir patiems. Taip vizualiai lengviau įsiminti maršrutą.

Tai ypač svarbu, jei vaiko maršrutas į mokyklą ir iš jos eina užmiestyje, kur neretai yra mažiau šaligatvių, eismas vyksta didesniu greičiu, blogesnis apšvietimas, siauri kelkraščiai, galimi laukiniai gyvūnai ar palaidi šunys. Tokiose vietose reikia eiti kelkraščiu, toliau nuo kelio krašto, prieš automobilių važiavimo kryptį, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba turėti žibintuvėlį, atšvaitą segti ant dešinės rankos arba kojos, kad vairuotojai geriau matytų.

Jei vaikas vyksta autobusu, reikia priminti, kad jam sustojus negalima bėgti nei pro autobuso priekį, nei pro galą. Reikia palaukti, kol autobusas nuvažiuos ir prieš einant įsitikinti, kad eiti per kelią saugu ir tada eiti.

Kelionė viešuoju transportu

Jei visgi vaikui būtina savarankiškai naudotis viešuoju transportu, pirmus kelis kartus važiuokite drauge su vaiku - parodykite visą procesą praktiškai. Sudarykite planą „ką daryti, jei...“ - pvz., autobusas neatvažiuoja, pametamas bilietas, praleidžiama stotelė. „Ką darytum, jei...?“ tipo klausimai padeda įsiminti, tad pažaiskite tokį klausimų žaidimą. Ir žinoma, mokykite saugaus elgesio taisyklių laukiant, važiuojant ar išlipant iš autobuso. Vaikas turėtų žinoti, kuriuo autobusu važiuoja, kurioje stotelėje išlipti ir ką daryti, jei netyčia išlipo ne ten, kada jam reikėtų kreiptis į vairuotoją ar kitus keleivius, paskambinti tėvams.

Taip pat reikėtų priminti vaikui ir apie elgesį tais atvejais, jeigu kas nors bando kalbinti ar kviečia kartu išlipti - vaikas turi nebijoti atsisakyti ir likti ten, kur yra daugiau žmonių.

Elgesio taisyklės viešajame transporte:

• Laukiant stotelėje. Stovėti atokiau nuo kelkraščio, neišdykauti ir nelakstyti.
• Įlipimas ir išlipimas. Nepulti bėgti iš paskos autobuso ir stotis prie durelių, o laukti, kol transporto priemonė visiškai sustos ir durys atsidarys.
• Elgesys autobuse. Stovint laikytis už rankenų, jei yra vietos atsisėsti, saugoti savo daiktus, turėti galiojantį viešojo transporto bilietą ir žinoma netriukšmauti, būti mandagiam.

Leidžiamas amžius ir transporto priemonės

Kad kiekvieno moksleivio kelionė į mokykla būtų saugi, svarbu prisiminti transporto priemonėms ir jų vairuotojams keliamus reikalavimus:

Saugaus eismo atmintinė tėvams

Paruošėme saugaus eismo atmintinę, pasinaudokite ja, ruošiant vaiką savarankiškai kelionei į mokyklą:

• Pozityviai nuteikite mokyklai. Labai svarbu sudominti vaiką mokykla. Tikrai nereikėtų gąsdinti: „Baigsis tau katino dienos...“.
• Aplankykite mokyklą. Su vaiku, ypač jeigu jis nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės, nueikite iki mokyklos. Apvaikščiokite, pasižiūrėkite, kur bus klasė, kaip nueiti iki valgyklos, tualeto. Jeigu dar prieš rugsėjį pavyktų susitikti su būsima mokytoja, būtų dar geriau.
• Supažindinkite su keliu į mokyklą. Nors pirmokas dar pats vienas į mokyklą nevaikščios, verta kartu nueiti kelią iki mokyklos, priminti kelio ženklus, atkreipti dėmesį į pavojingesnes vietas. Tai paprasti, bet vaiko saugumui svarbūs dalykai.
• Skatinkite vaiko savarankiškumą, mokykite planuoti. Vasarą prieš mokyklą būtų gerai skirti būsimam pirmokui nedideles savarankiško gyvenimo pradžios užduotėles, pvz., nueiti iki artimiausios parduotuvės, nupirkti pieno ir parnešti grąžą. Jis jau turi mokėti susitvarkyti, susirinkti savo žaislus ar drabužius. Reikėtų mokyti pasiplanuoti, ką veiks rytoj, ir tam pasiruošti, nors tai būtų ir paprasti darbeliai ar veiksmai, tarkime, išsiruošimas uogauti. Kai bus mokinys, toks vaikas kuprinę susidės pats, o ne tėtis ar mama.
• Suraskite galimybę, kad būsimas mokinys kurį laiką pabūtų be tėvų. Jeigu mokykla neorganizuoja stovyklų būsimiems pirmokams, tėvams reikėtų tikslingai pamodeliuoti situacijas, kad toks vaikas galėtų pabūti be tėvų, su kitais suaugusiaisiais ir su bendraamžiais.
• Mokykite vaiką išklausyti kitus ir nebijoti pasisakyti. Mažam vaikui, kuris taps daug didesnės bendruomenės nei šeima nariu, tai labai svarbu.
• Eikite apsipirkti kartu su vaiku. Tėvai, ypač jeigu šeimoje tai pirmasis pirmokas, labai rūpestingai stengiasi supirkti įvairias priemones, kurių reikia mokyklai. Tokį sąrašą verta susidaryti, bet vaikui bus daugiau naudos, jeigu artėjant rugsėjui eisite apsipirkti kartu ir su juo apie viską šnekėsite. Pvz., perkame pieštukus, mokykloje jie bus reikalingi per piešimo pamokas. Palyginkime flomasterių kainas, kurie brangesni, kurie pigesni? Vaikas turi suprasti, kam reikės vienokių ar kitokių priemonių, ir...
• Nepirkite visų priemonių iš karto. Dažnos mokyklos internetinėje svetainėje yra paskelbta, koks turėtų būti pirmoko krepšelis (kanceliarinės prekės ir pan.). Nepatariama visų priemonių susipirkti iš karto.
• Laiku pasirūpinkite sveikatos pažymėjimu.
• Aptarkite pasikeisiantį dienos režimą. Kalbėkitės su vaiku, ką reiškia lankyti mokyklą, kaip pasikeis jo „statusas“, įprastas dienos ritmas, kai taps mokiniu: visų pirma, į pamokas jis turės ateiti tam tikru laiku. Vadinasi, namuose privalės anksčiau eiti miegoti. Paaiškinkite jam, dėl ko turės atsigulti anksčiau: kad jaustųsi nepavargęs, kad jam puikiai sektųsi mokykloje, kad užtektų energijos visai dienai.
• Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą. Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, paklausinėkite, kas jam sekėsi, kaip jis jaučiasi, kas patiko ir kas nepatiko, ko jis bijo. Tokie pašnekesiai namuose turi tapti įprasti. Tai vertinga informacija tėvams. Iš to sužinosite, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, kas jam sekasi, kas nesiseka, kokia tenai atmosfera, ar neatsiranda netinkamų bendraamžių elgesio modelių, į ką būtų galima laiku reaguoti.

Saugumas Namuose

Vaikų saugos priemonės namuose šiuo atveju negali būti parinktos, čia gali išgelbėti tik paties vaiko patirtis. Saugaus elgesio namuose priemonės vaikams būtinai turi numatyti prieigos prie buitinių chemikalų ribojimą. Beveik visos tabletės, sirupai ir kapsulės didelėmis dozėmis yra itin pavojingos net suaugusio žmogaus sveikatai, jau nekalbant apie mažą vaiką.

Potencialūs pavojai namuose:

• Peiliai, žirklės, adatos, smeigtukai, vinys.
• Elektros rozečių kištukiniai lizdai ir į juos kišti įvairūs daiktai, traukti laidus ir juolab juos kramtyti, kišti į burną įkroviklius ir artintis prie išardytų elektros prietaisų.
• Karšta orkaitė, viryklė, sriubos puodas ir kt.
• Langai ir palangės.
• Vonios kambarys.
• Šarminės baterijos.

Įrengiant vaikų kambarį būtų tikslinga iki minimumo sumažinti stiklo ir veidrodžių paviršių kiekį, o kitiems kambariams įrengti galite paieškoti specialių produktų, skirtų vaikų saugumui namuose. Vaikui pradėjus ropoti reikia pasirūpinti namų saugumu ir uždengti rozetes, pritvirtinti prie sienų baldus, nepalikti degtukų, buitinės chemijos priemonių, vaistų, aštrių peilių ir kitų pavojų keliančių daiktų vaikui pasiekiamoje vietoje.

Psichologinė Vaiko Gerovė

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Jose - svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes. Atmintines tėvams rasite SAM interneto svetainėje bei nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje pagalbasau.lt.

Kaip kurti artimą ryšį su vaiku:

• Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais.
• Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam.
• Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi.

Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo.

Saugumas Internete

Virtualus pasaulis - realus poveikis. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Būtina aiškiai paaiškinti, kad internete negalima atskleisti asmeninės informacijos: namų adreso, mokyklos pavadinimo, telefono numerio, tėvų darbo vietos. Vaikas turi suprasti, kad net ir draugiškai atrodantis „žaidimo draugas“ socialiniuose tinkluose gali būti pavojingas. Reikėtų sutarti, kad apie kiekvieną pasiūlymą susitikti realybėje vaikas pasakys tėvams.

Saugumas viešose vietose ir su nepažįstamaisiais

Atviras pokalbis šeimoje, aiškios taisyklės ir nuoseklus tėvų (globėjų) palaikymas padeda vaikams drąsiau reaguoti į netikėtas situacijas bei išvengti galimų pavojų. Svarbu nuolat priminti vaikui, kad ne visi suaugusieji nori jam gero, net jei šypsosi, atrodo malonūs ar siūlo gražius daiktus. Paaiškinkime, kad duoti jam dovaną ar pasiūlyti kelionę automobiliu gali tik tėvai arba kiti artimi žmonės (pvz. seneliai), jei tėvai tą žino ir leidžia.

Vaikas turi žinoti, kad svarbu nenuklysti ir visuomet būti šalia tėvų ar kitų jį tuo metu prižiūrinčių suaugusiųjų - pavyzdžiui, galite susitarti su vaiku, kad jis privalo eiti įsikibęs į jūsų ranką. Kai kurie saugumo specialistai rekomenduoja į bėdą patekusius vaikus mokyti tarp kitų suaugusiųjų atskirti ir pagalbos kreiptis į kitas mamas su vaikais.

Kai kurie vaikai drovisi prieštarauti suaugusiesiems, tačiau labai svarbu padrąsinti vaikus tą daryti neaiškioje ar pavojingoje situacijoje. Todėl labai svarbu iš anksto paaiškinti, kad pavojingoje situacijoje svarbu garsiai ir drąsiai pasakyti „ne“, pasitraukti, o prireikus - bėgti. Vaikui svarbu išmokti, kad jei kažkas bando jį paimti už rankos, traukti link automobilio ar kitaip verčia daryti tai, ko jis nenori, jis gali ar net privalo šaukti: „Padėkite! Aš jo nepažįstu!“ Tokie garsūs signalai atkreipia aplinkinių dėmesį ir padeda išvengti pavojaus. Su mažesniais vaikais galite panaudoti vaidmenų žaidimus. Galite suvaidinti situaciją, kai „nepažįstamasis“ siūlo saldainį ar žaislą, o vaikas turi sureaguoti ir parodyti, kad moka pasakyti „ne“ ir nueiti. Tokia praktika mažesniems vaikams įskiepija pasitikėjimo savo jėgomis.

Labai svarbu, kad vaikas žinotų kelis aiškius ir saugius kelius, kuriais eina į mokyklą, būrelį ar pas draugą. Aptarkite, kurios gatvės yra judresnės, kur yra šviesoforai, pėsčiųjų perėjos, parduotuvės ar kitos vietos, kur prireikus galima kreiptis pagalbos. Sutarkite, kad vaikas niekada nekeis maršruto pats - jei kažkur nori užsukti, apie tai privalo informuoti tėvus. Patariama skatinti vaiką kuo dažniau vaikščioti su draugu ar keliems vaikams kartu - tai yra saugiau. Vaikas turi žinoti, kad pavojaus akivaizdoje jis gali ne tik bėgti, bet ir ieškoti suaugusiųjų pagalbos. Pasikalbėkite, kokie suaugusieji yra patikimi: pardavėja parduotuvėje, mokyklos darbuotojas, policininkas, autobuso vairuotojas, kitos šeimos su vaikais. Reikėtų pabrėžti, kad net jei vaikas abejoja, geriau kreiptis pagalbos ir suklysti, nei likti vienam pavojingoje situacijoje. Jei vaikas turi mobilų telefoną, parodykite, kaip greitai išsikviesti pagalbą - paskambinti tėvams ar bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tėvų ir vaiko ryšys - didžiausia apsauga nuo pavojų. Labai svarbu, kad vaikas žinotų: jis visada gali papasakoti apie bet kokį nemalonų ar įtartiną įvykį. Jei vaikas prisipažįsta, kad priėmė saldainį ar trumpai bendravo su nepažįstamuoju, svarbiausia jį išklausyti ir padėkoti, kad pasidalino. Pirma reakcija neturėtų būti pyktis ar kaltinimas, nes tuomet vaikas kitą kartą gali nuslėpti situaciją. Vietoj to verta paaiškinti, kodėl taip elgtis nėra saugu, ir kartu ieškoti sprendimo, kaip elgtis kitą kartą.

tags: #15 #min #atmintine #vaikams #ir #tevams

• Gamintojo "Libero" produkcija
• Nauda ir žala nėštumo metu
• Vadimas Zizas: asmeninė patirtis
• Kūdikių plaukimo ratų saugumas ir nauda
• Saugūs ir jaukūs kilimėliai vaikams