Istorija ir ateitis: Gimdymo namai pasaulyje

Gimdymo namai pasaulyje - tai ne tik medicininės įstaigos, bet ir svarbūs visuomenės, istorijos bei kultūros simboliai. Nuo pat seniausių laikų moterys rinkdavosi tam tikras vietas, kur galėtų saugiai sutikti naują gyvybę. Šiandien gimdymo namų samprata plečiasi, apimdama ne tik tradicinę medicininę pagalbą, bet ir holistinį požiūrį į nėštumą, gimdymą ir pogimdyvinį laikotarpį.

Prano Mažylio gimdymo namų istorija ir reikšmė

V. Putvinskio gatvės pradžioje esantys P. Mažylio gimdymo namai, įkurti 1936 m., beveik 90 metų buvo vieta, kur pasaulį išvydo daugiau nei 100 tūkstančių naujagimių. Dėl didelių medicinos profesoriaus, akušerio-ginekologo P. Mažylio pastangų, buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė buvo rekonstruota, o 1932 m. pastate įkurta ginekologijos klinika. P. Mažylis pasižymėjo kaip rūpestingas, sąžiningas ir itin reiklus žmogus, reikalavęs aukšto lygio priežiūros iš savo kolektyvo. Jo pastangomis buvo siekiama gerinti gimdymo kokybę Lietuvoje ir mažinti motinų bei vaikų mirtingumą. 1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota, o 1989 m. jai suteiktas prof. P. Mažylio vardas.

Šiuo metu P. Mažylio gimdymo namai yra Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas. Nors durys šiuo metu yra užvertos dėl reorganizacijos, simbolinė reikšmė išlieka.

Atminimo lenta ant P. Mažylio gimdymo namų
spalio 24 d. buvo atidengtas naujas atminimo ženklas, liudijantis, kad Pranas Mažylis ir jo žmona per Holokaustą gelbėjo žydus. Šį ženklą inicijavo Kauno žydų bendruomenė. Atminimo ženklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir Mažylių anūkas, europarlamentaras Liudas Mažylis, kuris pats gyveno senelio įkurtos ligoninės pastate buvusiame šeimos bute.

Pasaulio tautų teisuoliai ir jų herojiškumas

Istorija byloja apie daugybę žmonių, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, laisve ir turtu gelbėjo kitus. Pranas Mažylis ir jo šeima yra vieni iš tokių. Pagalbos prašyti žmonės pas Nepriklausomybės akto atradėjo senelį pradėjo eiti jau 1941 m. birželį. Pirmaisiais gelbėtaisiais minimi ligoninės statybų rangovas Isakas Judelevičius, Grigorijus Teperis, Bela Gurvičiūtė ir Lilijana Levintoffaitė. L. Mažylis pabrėžė, kad svarbus buvo ne tik tiesioginis gelbėtojų indėlis, bet ir visos grandinės žmonių prisidėjimas - perspėjant, neprasikišant, neskundžiant.

Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti ir kitiems žymiems lietuviams, tarp jų rašytojui Kaziu Binkiui, prezidentui Kaziu Griniui, signatarui Steponui Kairiui. Atminimo simbolika, skirta Pasaulio tautų teisuoliams, randama ne tik ant pastatų, bet ir kapinėse. Visoje Lietuvoje šį vardą gavusių asmenų kapus specialiu ženklu žymi architektas Tauras Budzys, pastebintis, kad Kaune Pasaulio tautų teisuolių koncentracija kapinėse yra didžiausia Lietuvoje.

Simbolis Pasaulio Tautų Teisuoliams

Gimdymo namų sampratos evoliucija ir alternatyvos

Šiuolaikinėje visuomenėje gimdymo paslaugų samprata keičiasi. Agnė Škudienė, nepriklausoma akušerė ir dula, pastebi, kad Lietuvoje nėštumas dažnai laikomas liga, o didžioji dalis gimdymų vis dar vyksta ligoninėse, net ir mažos rizikos atvejais. Ji siūlo alternatyvą - gimdymus namuose, kurie, nors ir vyksta, dažnai lieka „pogrindyje“. A. Škudienė mano, kad gimdymų namuose įteisinimas turėtų būti šeimų ir akušerių rūpestis, tačiau tam trūksta motyvacijos ir žinių. Ji siūlo akušerę paversti laisvąja profesija, leidžiančia moterims tiesiogiai kreiptis į akušerę ir pasirašyti sutartį gimdyti namuose.

Vilniaus gimdymo namai palaiko gimdymą namuose ir svarsto galimybę įkurti gimdymo kambarius pačių gimdymo namų patalpose. Šie kambariai būtų įrengti taip, kad primintų namus - su baseinėliu, dvigule lova, siekiant išvengti medikalizuoto vaizdo. Tai būtų alternatyva ligoninėms, panaši į gimdymo centrus kitose šalyse. Tačiau kol kas trūksta lėšų patalpoms perdaryti ir žmonių, galinčių parašyti projektą bei derinti reikiamus dokumentus.

TU NE VIENA: #5 Nėštumo ir gimdymo istorija | Justė Arlauskaitė - Jazzu

Islandijos patirtis: bendravimas ir palaikymas

Islandijos patirtis gimdymo srityje yra sektinas pavyzdys. Ten gimdymo kambariuose nėra aparatų, o apžiūrų kabinetuose esantys prietaisai paslėpti už specialios širmos, kad gimdyvei būtų sukurtas jaukus ir draugiškas įspūdis. Moterys nuo 36 nėštumo savaitės lankosi pas akušeres gimdymo centruose, kur bendrauja, geria arbatą, o ne tik tvarko dokumentus. Konsultacijos vyksta tuose pačiuose kambariuose, kuriuose vėliau moterys ir gimdo.

Po gimdymo moterys su naujagimiu labai trumpai lieka gimdymo centre, o vėliau kasdien dešimt dienų jas namuose lanko akušerė. Visa tai apmoka valstybė. Taip pat veikia tėvystės centrai, kur teikiamos konsultacijos ir pastebimos pogimdyvinės depresijos ar kitos emocinės problemos. Šios įstaigos labiau primena klubus nei medicinines įstaigas, kur moterys gali bendrauti ir jaustis laisvai.

Krikščioniškieji gimdymo namai: sąžinės laisvė ir išbandymai

Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune, įkurti devintajame dešimtmetyje, siekė sukurti vietą, kur žmogaus gyvybė būtų saugoma nuo pat pradėjimo, o gydytojai galėtų dirbti neprievartaudami savo sąžinės. Ši įstaiga tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos medicinoje, tačiau šiuo metu susiduria su išbandymais dėl mažėjančio gimstamumo ir sveikatos sistemos pertvarkų. Nors formaliai rudens nebus uždaromi, planuojama nutraukti gimdymo pagalbą. Tai kelia nerimą dėl medikų sąžinės laisvės išsaugojimo, ypač tiems, kurie pereis dirbti į skyrius, kur atliekami abortai.

Ši įstaiga įgyvendino naujagimiui ir šeimai palankios ligoninės iniciatyvas, skatinančias žindymą, artimųjų dalyvavimą gimdyme ir pogimdyviniame laikotarpyje, bei nepertraukiamą nėščiųjų medicininę priežiūrą. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Krizinio nėštumo centru, teikdama pagalbą moterims, svarstančioms apie abortą, ir įrengė vieną pirmųjų gyvybės langelių Lietuvoje.

Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune

Privatūs gimdymo namai Lietuvoje taip pat siūlo alternatyvą tradiciniams gimdymo namams. Viena tokių klinikų, teikianti gimdymo paslaugas nuo 2005 m., užtikrina saugumą, patyrusių specialistų komandą, jaukią aplinką ir rūpestingą globą. Čia kiekvienai gimdyvei skiriama akušerė, kuri padeda apsiprasti su naujomis pareigomis, konsultuoja dėl naujagimio priežiūros ir maitinimo. Taip pat siūloma reabilitacijos programa nėščiosioms ir mamoms su kūdikiais.

tags: #gimdymo #namai #pasaulyje



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems