Faktoriai, turintys įtakos dantų dygimui ir priežiūrai
Dantų dygimas yra natūralus ir svarbus vaiko augimo etapas, tačiau jis dažnai kelia rūpesčių tėveliams. Šis procesas, pradedant pieninių dantukų pasirodymu ir baigiant nuolatinių dantų išdygimu, reikalauja atidumo ir tinkamos priežiūros. Nors dauguma simptomų praeina savaime, svarbu žinoti, kaip atpažinti dygimo požymius, kada kreiptis į specialistus ir kaip užtikrinti gerą burnos higieną nuo pat pirmųjų dienų.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?
Paprastai pirmieji kūdikio dantukai prasikala 6-7 gyvenimo mėnesiais, tačiau tai yra labai individualu. Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui.
Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų), dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai, todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms.
Pirmų metų pabaigoje vaikas jau turi 7-8 dantukus. Antraisiais gyvenimo metais išdygsta ir krūminiai dantys. Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Pieninių dantų dygimo ir iškritimo tvarka
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.
| Danties tipas | Viršutinis žandikaulis (dygimas/iškritimas) | Apatinis žandikaulis (dygimas/iškritimas) |
|---|---|---|
| Centrinis kandis | 8-12 mėn. / 6-7 m. | 6-10 mėn. / 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 9-13 mėn. / 7-8 m. | 9-13 mėn. / 7-8 m. |
| Iltinis | 16-22 mėn. / 10-12 m. | 16-23 mėn. / 9-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 13-19 mėn. / 9-11 m. | 14-19 mėn. / 9-11 m. |
| Antrasis krūminis | 25-33 mėn. / 10-12 m. | 23-32 mėn. / 10-12 m. |
Dental Health: Toothache Symptoms
Dantų dygimo simptomai - kaip atpažinti?
Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių dantukų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Dantų dygimas pusės metukų kūdikiams yra natūralus procesas, tačiau jo metu dažnai pasitaiko didesnių ar mažesnių negalavimų.
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):
- Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną.
- Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“.
- Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną.
- Dirglumas, prastas miegas, verksmas.
- Apetito sumažėjimas.
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada.
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo).
Svarbu atkreipti dėmesį: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją! Nelengva nustatyti, ar dėl dantukų dygimo pakilo temperatūra, ar priešingai, kokia nors liga sukėlė vaikui burnytės skausmą. Dygstant dantims, kai kuriems vaikams sumažėja bendras organizmo atsparumas, jie gali greičiau susirgti bet kokia ūmia liga.
Kaip atrodo dantenos kai dygsta dantukai? Dantenos tampa raudonos ir patinusios, blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis. Vaikas jas kaso pirštuku, po dantenomis matosi baltas dantuko kraštelis.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą?
Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūrą mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialistai pataria:
- Jei kūdikis pasidaro neramus, o jūs nepastebite kokios ligos požymių, apžiūrėkite ir pačiupinėkite jo dantenas. Dantenos gali būti paraudusios ir paburkusios. Galima apčiuopti dygstantį dantuką.
- Skausmui nuraminti pakanka vietiškai dantenas patepti specialiu geliu. Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino.
- Duokite kūdikiui kramtyti žaislų su neaštriais kampais ir apvaliomis briaunomis, duonos plutą. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
- Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes.
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabalėlis (vyresniems).
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms.
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
Jeigu kūdikis nevalgo, stenkitės pagirdyti arbatomis.
Dantų priežiūra nuo pat pirmųjų dienų
Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.
Pieninių dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį.
Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).
Dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas. Rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją.
Fluoro naudojimas dantų pastoje
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduoja tiek vaikams, tiek suaugusiems:
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoridų.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Dantų skausmas ir ligos
Lyg neseniai tėveliai džiaugėsi kiekvienu mažylio prasikalusiu dantuku, kaip žiūrėk, „dantukus pradėjo graužti kirminai“. Vaikutis pradėjo jausti dantų skausmą, atsirandantį gendant dantims. Kai pažeidžiamas apsauginis danties apvalkalas, atsiranda skylutė, o vėliau, jai gilėjant, gali apsinuoginti nervas. Dantukas pasidaro jautrus šalčiui, šilumai, saldumynams.
Danties apvalkalą dažniausiai pažeidžia pieno rūgštis, kurią gamina bakterijos, gyvenančios užsilikusiame tarp dantų cukruje ir krakmole. Todėl vaikučius, kramtant saldumynus ir geriant saldžius gėrimus, įpratinkite valytis dantis vaikišku dantų šepetėliu ir vaikiška dantų pasta. Bet geriausia išmokinti vaiką tinkamai maitintis: dantims reikia kalcio ir fosforo. Ypač vertingi pienas, sūris, kiaušiniai, daržovės. Šie produktai turi dominuoti maisto racione.
Labai svarbu, kad pieniniai dantys nebūtų sugedę. Jeigu nesveiką dantį reikia ištraukti, lieka tarpas, todėl gretimi dantys auga netaisyklingai ir vėliau gali kliudyti augti nuolatiniams dantims. Vaikų dantų specialistai pataria laiku gydyti sugedusius pieninius dantis.
Kaip išvengti dantukų pažeidimų? Patarimai:
- Jeigu vaiką kamuoja galvos skausmas, ausies skausmas, dantų skausmas, apžiūrėkite jo burnytę. Švelniai pastuksenkite dantukus arbatiniu šaukšteliu, kad išsiaiškintumėte skausmo priežastį.
- Vieną kartą per dieną išvalykite savo dvimečiui vaikučiui dantis šepetėliu, išmokinkite vyresnius valytis dukart per dieną. Įpratinkite pavalgius saldumynų išsiskalauti burną, venkite vaiką maitinti saldžiais produktais.
- Antrųjų metų pabaigoje, išdygus antriems krūminiams dantims, profilaktiškai du kartus per metus tikrinkite vaiko dantukus pas stomatologą.
Aftinis stomatitas
Aftinis stomatitas - tai stomatitas, kuriam būdinga viena opa ar grupė opelių, susiformuojančių ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje ar ant liežuvio. Tai viena dažniausių vaikų stomatitų formų. Opas burnoje gali sukelti daugelis priežasčių: virusinė ar bakterinė infekcijos, netinkama mityba ir su ja susijusi avitaminozė, tiesioginiai burnos pažeidimai, imunodeficitas, stresas, alerginės bei tam tikros genetinės ligos. „Anaftin“ yra nauji burnos higienos produktai, kurie efektyviai malšina įvairių burnos ertmės opelių skausmą. Svarbu tai, kad „Anaftin“ sudėtyje nėra alkoholio ir cukraus.
Dantų griežimas miegant (bruksizmas)
Kai kurie vaikai miegodami griežia dantimis. Jei tai tampa įpročiu, galima manyti, kad šio reiškinio priežastis psichologinio pobūdžio. Pasistenkite išsiaiškinti, kokia problema kamuoja vaikelį. Būkite jam jautresni ir šis įprotis praeis. O jei ne - tarkitės su gydytoju.
Nuolatinių dantų dygimas ir priežiūra
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis.
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.
| Danties tipas | Viršutinis žandikaulis (dygimo laikas) | Apatinis žandikaulis (dygimo laikas) |
|---|---|---|
| Centrinis kandis | 7-8 m. | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 8-9 m. | 7-8 m. |
| Iltinis | 11-12 m. | 9-10 m. |
| Pirmasis prieškrūminis | 10-11 m. | 10-12 m. |
| Antrasis prieškrūminis | 10-12 m. | 11-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 6-7 m. | 6-7 m. |
| Antrasis krūminis | 12-13 m. | 11-13 m. |
| Trečiasis krūminis (protinis) | 17-21 m. | 17-21 m. |
Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.
Nuolatinių dantų priežiūra
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
