Vokietijos švietimo sistema ir vaiko priėmimas į mokyklą
Vokietijos švietimo sistemai būdinga didelė įvairovė, kadangi kiekviena Vokietijos žemė, kurių yra 16-ka, turi savo švietimo sistemą. Atskiros žemės atsako už mokyklas ir švietimo sistemos administravimą pagal gaires, nustatytas Konstitucijoje. Vokiečiai juokauja, kad persikeliant gyventi su vaikais iš Bavarijos į Brandeburgo žemes yra tas pats, kaip pervažiuoti į kitą šalį. Šalia šios sistemų įvairovės tėvai gali rinktis valstybinę ar privačią mokyklą.
Vokietijos švietimo sistemos struktūra ir etapai
Vokietijos švietimo sistema yra 4 pakopų.
Vaikams privalomas mokyklos lankymas trunka devynerius arba dešimtį metų. Tai apima ikimokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Vėliau jie gali rinktis, ar studijuoti gimnazijoje, ar įgyti profesiją su viduriniu išsilavinimu.
Ikimokyklinis ugdymas (Vorschule)
Vokietijoje švietimo sistemai nepriskiriamas ikimokyklinis ugdymas (Vorschule), nors kai kuriose federalinėse žemėse įstatymai jį įtraukia. Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Vokietijoje ikimokyklinio ugdymo istorija prasidėjo 19 amžiuje. Nors iš pradžių buvo kuriamos tik globėjiškos institucijos, kuriose numatyta prižiūrėti dirbančiosios klasės vaikus, 1840 metais buvo įkurtas pirmasis darželis, kuriame susieta tiek vaikų priežiūra, tiek vaikų ugdymas.
Nuo 1996 metų Vokietijoje priimti įstatymai, užtikrinantys vietą valstybės remiamoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba dienos priežiūros centre vaikams nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. O nuo 2013 metų rugpjūčio 1 dienos vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba dienos priežiūros centre užtikrinama ir vienerių - dvejų metų amžiaus vaikams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipai Vokietijoje veikia kelios skirtingų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios skiriasi ne vien tik vaikų, lankančių įstaigas, atžvilgiu, tačiau ir ugdymo paslaugų suteikimo vieta.
Apibendrinant galima išskirti keturis pagrindinius ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipus:
Vaikų lopšeliai
Vaikų lopšeliai Vokietijoje yra skirti vaikams iki 3 metų amžiaus. Iš visų vaikų, lankančių vaikų lopšelius, 32 proc. ugdomi valstybiniuose vaikų lopšeliuose, 68 proc. - privačiuose vaikų lopšeliuose. Valstybiniai vaikų lopšeliai ir darželiai steigiami tik tose vietovėse, kuriose nėra privačių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų.
Darželiai
Darželiuose Vokietijoje dažniausiai ugdomi vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus. Darželių lankomumas Vokietijoje yra ganėtinai didelis - 87 proc. trejų metų ir net 97 proc. penkerių metų vaikų ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš visų vaikų, lankančių darželius, 34 proc. ugdomi valstybinėse ir net 66 proc. ugdomi privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Vaikų centrai ir šeimos centrai
Vaikų centrai ir šeimos centrai ikimokyklinį ugdymą organizuoja mišriose grupėse vaikams nuo vienerių iki šešerių metų amžiaus. Šie centrai išsiskiria tuo, kad teikia pagalbą tėvams ir juos įtraukia į vaikų ugdymo procesą.
Šeimos dienos priežiūros centrai
Šeimos dienos priežiūros centrai teikia lygiavertį ikimokyklinį ugdymą namuose, kaip ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpose. Nors vaikų skaičius centruose yra ribojamas iki penkių vaikų, kai kuriose federalinėse žemėse tokiuose centruose vaikų skaičius gali būti ir didesnis. Savivaldybės taip pat teikia reikiamą metodinę pagalbą, rengia mokymus darbuotojams ir net nustato tėvų įmokų dydį.
Auklėtojų ir vaikų santykio reglamentavimas labai skiriasi tarp federalinių žemių:
| Federalinė žemė | Auklėtojų ir vaikų santykis (3-6 m.) | Auklėtojų ir vaikų santykis (1-3 m.) |
|---|---|---|
| Šiaurės Reinas-Vestfalija | 1:8 | 1:4 |
| Meklenburgas-Pomeranija | 1:18 | - |
| Tiuringija | - | 1:8 |
Pradinis ugdymas (Grundschule)
Po darželio, ikimokyklinės įstaigos seka pradinė mokykla (Grundschule). Mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 5 su puse arba nuo 6 metų. Į pradinę mokyklą vaikai eina nuo šešerių metų amžiaus. Pradinis ugdymas dažniausiai trunka ketverius metus, tačiau Berlyne, taip pat ir Valdorfo mokyklose pradinis ugdymas tęsiasi šešerius metus.
1-os ir 2-os klasės dažniausiai yra jungtinės. Nuo 3-ios klasės pagal tėvų prašymą, o nuo 4-os klasės jau visose mokyklose mokinių pasiekimai vertinami pažymiais. Galioja šešiabalė skaičių sistema. 1 (vienetas) yra aukščiausias pažymys.
Yra mokyklų, kur itin gabūs mokiniai baigę keturias klases stoja į gimnaziją ir mokosi pagal sustiprintą programą (aukštesniu lygiu). Specialiųjų poreikių mokiniai tėvų prašymu gali mokytis atskirose specialiosiose mokyklose arba būti integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas.
Mokyklų įvairovė ir ugdymas
Berlyno mokyklose daug erdvės, turtinga materialinė bazė ir labai įvairi ugdomoji aplinka - ramybės, sporto, sodo ir daržo, maisto gaminimo, kompiuterių, skaitymo ir kt. Mokytojas klasėje dažniausiai turi bent vieną pagalbininką. Klasės auklėtojo darbą po pamokų dirba kitas (turintis auklėtojo išsilavinimą) pedagogas.
Alternatyvios pedagogikos: Valdorfo ir Montessori mokyklos
Pagal pedagoginę kryptį Vokietijoje galima rasti Montessori ir Valdorfo mokyklas. Valdorfo pedagogika taikoma 1056 mokyklose, kurios veikia 61 pasaulio šalyje. Vokietijoje jų yra daugiausia - jau 232. Tai vienas iš didžiausių nepriklausomų alternatyviojo ugdymo tinklų pasaulyje.
Berlyne, taip pat ir Valdorfo mokyklose, visi vaikai nuo pirmos iki šeštos klasės turi galimybę likti vadinamoje „popietinėje grupėje“, kuri veikia remiama Berlyno senato švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus. Tai leidžia vaikams saugioje aplinkoje kūrybingai ir prasmingai praleisti laisvą laiką po pamokų, o tėvams ramiai dirbti.
Verta paminėti, kad kiekviena klasė turi atskiras patalpas, kurios įrengtos gana kūrybingai. Kiekvienoje klasėje yra veikianti viryklė, darbastalis-varstotas su gausybe staliaus įrankių, gausybė stalo žaidimų, knygų lentyna su šalia stovinčiu foteliu ir staline lempa. Vienoje klasėje mokslo metų pradžioje stovėjo netgi lėlių teatro scena ir kartą per savaitę vykdavo lėlių teatro spektakliai.
Pedagogų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas
Pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai Vokietijoje rengiami aukštosiose mokyklose, tobulinasi kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Baigę ketverių metų studijas specialistai 2 metus atlieka praktiką. Kas 5 metai mokyklos vadovas įvertina mokytojo kompetenciją (kol jam sukanka 55 metai). Mokytojo darbą vertina ir Mokyklos inspekcija - taip vadinamas išorės auditas. Remiantis audito išvadomis, kiekviena mokykla planuoja kvalifikacijos kėlimo kryptis.
Federalinė vyriausybė, kaip vyriausioji valia, atsako už profesinį mokymą įmonėse ir profesinės kvalifikacijos kėlimą, sveikatos, švietimo ir globos profesijų mokymą, ir tam tikrų universitetų nuostatų nustatymą.
Vokietijos brigados karių vaikų ugdymas Lietuvoje: tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Vyriausybė skyrė 1,96 mln. eurų, kad šiemet Vilniuje ir Kaune būtų pradėta kurti švietimo infrastruktūra Vokietijos brigados karių vaikams. 1,48 mln. eurų teks infrastruktūrai Vilniuje, 190 tūkst. eurų - Kauno mieste.
Vilniuje Vokietijos brigados karių vaikai bus ugdomi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro patalpose bei teritorijoje Ateities gatvėje. Kaune Vokietijos brigados karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje Partizanų gatvėje. Dalis lėšų numatyta būsimos mokyklos-darželio Vokietijos karių vaikams pastato Verkių gatvėje Kaune kapitalinio remonto techniniam projektui.
Planuojama, kad iki šių metų rugsėjo 1 dienos Vilniuje bus įrengtos patalpos, kuriose pagal bendrojo ugdymo programas bus ugdoma apie 50 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados personalo šeimos vaikų. Dar bus steigiamos trys ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės.
Patalpas vokiečių vaikams Kaune A. Stulginskio mokykloje ketinama įrengti iki kitų metų kovo, o iki 2028 metų rugsėjo 1 dienos jie turėtų ir mokytis, ir lankyti darželį Verkių gatvėje.
Vaikų iš užsienio priėmimas į Lietuvos mokyklas: patirtis ir pagalba
Į Lietuvą iš Airijos apsisprendusi kraustytis lietuvių šeima kreipėsi į „Lituanicą“ su klausimu apie Kauno mokyklas, priimančias emigrantų vaikus. Tokių vaikų ugdymui finansuoti iš mokinio krepšelio skiriama 30 proc. daugiau lėšų.
Pasirinkus norimą mokyklą, reikia pateikti prašymą, taip pat mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą, kuris liudytų apie užsienyje baigtą ugdymo programą ar jos dalį. Toks dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Mokyklos - pradinės, pagrindinės, progimnazijos - pirmumo teisę teikia vaikams, kurių gyvenamoji vieta yra registruota tos mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl gali reikėti pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą.
- Kiekvienas naujai atvykęs mokinys turi mentorių, kuriuo tampa savanoris mokinys iš tos pačios klasės, kurioje mokysis naujokas.
- Po pamokų veikia namų darbų klubas, kuriame mokiniams skiriama papildoma pagalba mokymosi sunkumams šalinti ar pagalba ruošiant namų darbus.
- Vaikams, atvykusiems iš užsienio, priskiriamas draugas - mentorius.
- Lietuvių kalbos pamokose klasės dalijamos į grupes, todėl vaikai gauna didesnį dėmesį, nes jų mažiau pamokoje.
- Nuo penktos iki dešimtos klasės gimnazijoje kiekvienoje klasėje yra viena pamoka padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius, kad vaikai turėtų galimybę geriau išmokti.
- Vaikams, visai nekalbantiems lietuvių kalba, ugdymas siūlomas išlyginamojoje klasėje, ten siūloma dešimt savaitinių lietuvių kalbos pamokų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
