Su didžiausiu malonumu skaitau mamyčių atsiųstus vaikų žodelių sąrašus. Kalba tie vaikiukai, kalba ir… net nesusimąstai, kiek daug jie gali pasakyti! Manau, kad panašiai yra visiems tėvams, kurie „registruoja” naujai išmoktus žodelius, frazes ir šiaip kalbos raidą. Nors gimtosios kalbos išmokimas - sudėtingas ir ne visiems lengvai įveikiamas procesas, suprasti, kaip vystosi mažylio gebėjimas bendrauti, padeda žinios apie kalbos raidą.

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra itin svarbūs kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu.
Augant vaikui kalba vis plečiasi ir tobulėja. Pasak D. Einon knygos „Ankstyvasis ugdymas“, kalbos raida vyksta nuosekliai:
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Žodžių ir ženklų derinys | Rodydamas į šunį, mažylis sako „au“, taip norėdamas pasakyti: „Žiūrėk, čia šuniukas!“ |
| Sakiniai iš dviejų žodžių | Daugelis vaikų, prieš išmokdami kalbėti sakiniais, žino apie 200 žodžių, o tai paprastai prasideda apie 21 mėnesį. |
| Telegramiška kalba | Pirmuosiuose sakiniuose vaikai praleidžia gramatines morfemas, pavyzdžiui, daiktavardžių daugiskaitos galūnes ar prielinksnius. |
Pasak logopedės L. Jarošienės, šiandieninė situacija nėra džiuginanti, nes vaikų kalbos vėlavimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra dažnesnis negu prieš 15-20 metų. Tarp daugybės to priežasčių negaliu nepaminėti ir neigiamos išmaniųjų technologijų įtakos. Vaikas, sėdintis su mobiliuoju telefonu, yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka.

Kiekvieno vaiko kalbos formavimosi tempas yra skirtingas, tačiau tėveliai turėtų sunerimti, jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas. Taip pat sukluskite, jei trečiaisiais gyvenimo metais vaikas dar vis nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, ima namiškius už rankos ir veda, rodo tuos objektus, kurių jis nori.
Logopedė pastebi, kad dažnai vaikai susikuria vadinamąją savo kalbą, kada artimoje aplinkoje esantiems daiktams, veiksmams taikomi specifiniai pavadinimai. Nors artimieji perpranta tokią kalbą ir ilgainiui su ja susigyvena, logopedė perspėja, kad nereikėtų laukti, kol vaikas iš jos išaugs, nes tai gali ilgai užsitęsti. Todėl jei trimetinukas dar vis nekalba ar kalba tik namiškiams suprantama kalba, reikėtų kreiptis konsultacijos į logopedus.