Geriausios vaikų knygos: rinkimai, tendencijos ir ekspertų įžvalgos

Kasmetiniai Metų knygos rinkimai jau 21-ąjį kartą džiugina skaitytojus ir atkreipia dėmesį į vertingiausias lietuvių autorių knygas. Tai ilgametė literatūrinė tradicija, kuri ne tik padeda formuoti skaitytojų skonį, bet ir tampa skaitytojų išreikštu palaikymu autoriams, leidėjams ir visai lietuvių literatūrai.

Šiemet ekspertų komisijos penkiose skirtingose kategorijose nominavo po 5 vertingus leidinius. Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025-2027 m. veiksmų plano dalis. Ją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Skaitytojai iki balandžio 23 d. internetu kviečiami balsuoti už labiausiai sudominusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Metų knygos rinkimai 2025: nominuotos knygos vaikams ir paaugliams

Knygos vaikams ir paaugliams yra svarbi rinkimų dalis. Šiuos kūrinius ekspertai atrinko iš vasario pradžioje visuomenei pristatytų vertingiausių 2025 m. akcijos ilgųjų knygų sąrašų.

Knygos vaikams

Vaikų literatūros ekspertų komisija nominavo šiuos leidinius:

Knygos paaugliams

Paaugliams skirtoje kategorijoje nominuotos šios knygos:

Metų verstinės knygos rinkimai ir skaitytojų numylėtiniai

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) jau septynioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Pristatomas ilgas ekspertų komisijos atrinktų vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių sąrašas, kurį sudaro 25 pozicijos. Sąrašas pateikiamas abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes, skliausteliuose nurodoma tikslinė amžiaus grupė. Nors pirmosios penkios pozicijos - geriausiųjų penketukas - dalyvauja Metų verstinės knygos rinkimuose vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje, konkretūs šio penketuko pavadinimai detaliame sąraše nebuvo nurodyti.

Kiekvienais metais Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka taip pat daro tyrimą, kurio metu renka anketas, kuriose klausia vaikų ir paauglių, kokios knygos jiems įsiminė labiausiai. Šiais metais buvo šiek tiek pakeista tvarka: vietoj penkių patikusių knygų buvo galima nurodyti net 10; taip pat buvo atsisakyta reitingavimo, nes buvo pastebėta, kad tai papildoma, netiksli ir dėmesį blaškanti detalė.

Štai keletas autorių ir knygų, kuriuos skaitytojai įvardino kaip labiausiai įsiminusius:

1. Astrid Lindgren.
2. David Walliams.
3. Astrid Lindgren.
4. Antoine de Saint-Exupery.
5. Astrid Lindgren. „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“, Mark Twain.

Kaip matote, nuostabioji, šiltoji Astrid Lindgren yra nuolatinė vaikų numylėtinė, figūruojanti net kelis kartus šiame sąraše. Galbūt šiuose sąrašuose rasite kažką, kas sudomins?

Vaikų literatūros eksperto įžvalgos ir tendencijos

Vaikų literatūros kritikas, vertėjas, žurnalo „Rubinaitis“ steigėjas ir redaktorius Kęstutis Urba pasidalijo mintimis apie šiuolaikinę bei sovietinę vaikams ir paaugliams skirtą literatūrą. Jis pažymi, kad vaikų literatūrą tyrinėja beveik 40 metų, o žurnale „Rubinaitis“ pateikiama aktualiausia informacija apie kūrinius, rašytojus ir dailininkus.

Pasak K. Urbos, vaikų literatūra Lietuvoje yra labai įdomi ir gausi. Per metus išleidžiama apie 600 knygų lietuvių kalba - dalis verstinių, dalis originalių.

Šiuolaikinės literatūros tendencijos

Džiuginantys dalykai, pasak eksperto, yra tai, kad vaikų ir paauglių literatūroje daugėja rašytojų, ir tą procesą skatina konkursai. Labiausiai džiugina paauglių literatūros išryškėjimas ir sustiprėjimas.

Kalbant apie tendencijas, pastaruoju metu išryškėjusi teminė linija - apie negalią, apie paauglius, sergančius nepagydoma liga (dažniausiai - vėžiu). Šiame kontekste itin emociškai įtaigi amerikiečių autorės R. J. Palacio „Stebuklas“ - knyga apie berniuką, kuris gimė sužaloto veido, ištvėrė begalę operacijų ir bando įeiti į tariamai normalią visuomenę, pradeda lankyti mokyklą.

Taip pat neatslūgsta ir vadinamoji „fantasy“ literatūra, prasidėjusi nuo „Hario Poterio“. Šis žanras skiriamas labai įvairiam adresatui - ir vaikams, ir vyresniems. Tiesa, lietuvių literatūroje irgi turime įdomią autorės Rebekos Unos „Atjunk“ distopijos modelio knygą.

Džiugina paveikslėlių knygos, jų padaugėjo, turime gerų ir talentingų dailininkų. Paveikslėlių knyga yra ta, kurioje tekstas ir vaizdas vienodai svarbūs. Dabar ryškiausias to pavyzdys yra Linos Žutautės „Kakės Makės“ ciklas - 6 knygos, nors vertinamos įvairiai. Taip pat svarbus Kęstutis Kasparavičius - ne tik paveikslėlių knygų kūrėjas, bet kartu dailininkas ir rašytojas.

Vaikų literatūros poreikiai ir iššūkiai

Nors paauglių literatūra šoktelėjo, mažesniems vaikams galėtų būti daugiau realistinės prozos, ne tik literatūrinių pasakų. Be to, trūksta geros poezijos, nors pastaraisiais metais po truputėlį atsiranda ir brandesnių poezijos knygų.

Kitas iššūkis - naujos knygos sunkiai pasiekia bibliotekas. Lietuvoje yra apie du su puse tūkstančio bibliotekų, įskaitant viešąsias ir mokyklų. Kai kurios knygos, dažnai ypač vertingos, leidžiamos pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu, ir dauguma jų keliauja į knygynus. Nesunku suprasti, kad bibliotekų tos knygos nepasiekia. Štai net ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje skaitytojams beveik neprieinamos 2016 metų knygos, mat joje yra tik privalomasis egzempliorius, kurio skaitytojams negalime išduoti.

Klasika ir jos svarba

Vaikų literatūra turi savo aukso amžius. Pirmasis aukso amžius - XIX a. pabaiga-XX a. pradžia, kai iškilo Markas Twainas, mergaitiškoji literatūra su Frances Hodgson Burnett, Lucy Maud Montgomery, Eleon Hodgman Porter. Turtingas laikas buvo ir 6 dešimtmetis (maždaug 1950-1970 m.), kai atsirado žaidžianti literatūra, pavyzdžiui, Astrid Lindgren „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.

Kęstutis Urba pamini, kad neseniai buvo sudarinėtas reikšmingiausių lietuvių autorių šimtukas, ir minėtos knygos pateko į šį sąrašą. Tuo metu nemažai ir poezijos buvo: Anzelmas Matutis, Martynas Vainilaitis, Ramutė Skučaitė, Vytautė Žilinskaitė. Lietuvoje ši banga buvo labai vaisinga, gausi ir turininga.

Buvo dar tokių skirtingų modelių ties nepriklausomybės riba - dviplanės alegorinės pasakos, kuriose kreipiamasi ir į suaugusį, ir į vaiką, išreiškiamos gana revoliucinės, maištingos idėjos.

Kalbant apie klasikinius lietuvių autorius, K. Urba išskiria V. Žilinskaitės „Kelionę į Tandadriką“ kaip klasikinę knygą, V. Petkevičiaus „Gilės nuotykius Ydų šalyje“, „Didįjį medžiotoją Miką Pupkų“, taip pat K. Sajos kūrybą. Poezijoje svarbi R. Skučaitė, gavusi nacionalinę premiją už visą savo kūrybą, ir M. Vainilaičio kūrybinis palikimas.

Iš užsienio autorių minimi Lois Lowry ir jos „Siuntėjas“, R. J. Palacio „Stebuklas“, Maurice Sendak (pavyzdys - „Kur tie pabaisos“) bei Katherine Paterson „Smarkuolė Gilė Hopkins“. Pats ekspertas pabrėžia, kad be abejo, pati A. Lindgren Lietuvoje suvaidino be galo didelį vaidmenį ir, atrodo, tebevaidina, yra skaitoma.

Sovietmečio vaikų literatūra ir propaganda

Objektyviai vertinant, dalis sovietmečio vaikų literatūros buvo konjunktūriška. Kęstutis Urba teigia, kad propagandos buvo, bet daugiausia - blogojoje literatūroje. Jis prisimena Liūnės Janušytės knygą „Žalioji šeima“, kurioje vaizduojami labai pavyzdingi pionieriai, o vaikas, lankantis bažnyčią, yra absoliučiai neigiamas.

Tokių kūrinių pokario laiku (tarp 1945-1955 m.) buvo parašyta labai daug ir primityvių, bet jie nuėjo į užmarštį. Vėliau atsirado dviplanė alegorinė literatūra, tokia kaip V. Petkevičiaus „Molio Motiejus - žmonių karalius“. Kūrinys apie Molio Motiejų iš tiesų buvo pasaka apie okupaciją, ir skaitytojai tai puikiai suvokė. Arba Eduardo Mieželaičio „Miško pasakos“, kur grandinėmis surakintas herojus neturi laisvės, kovoja, maištauja.

K. Urba prisimena, kad kai jis atėjo tyrinėti vaikų literatūros, jo kolegos pripažino, jog vaikų literatūros kūriniuose buvo pasakyta drąsesnių dalykų, negu suaugusiųjų.

Mirties tema ir knygų pabaigos

Vaikų literatūros pabaigos daugeliu atvejų tegul būna laimingos. Kai talentingi autoriai įkaitina emocijas, kai situacija atrodo beviltiška, bet galų gale viskas baigiasi gerai - tokios knygos mėgstamos. Tai vaikų ir paauglių literatūros kanonas.

Tačiau K. Urba pabrėžia, kad neigiama pabaiga irgi gali būti. Ji atlieka savo vaidmenį: nelaiminga pabaiga skaitytoją paprastai sukrečia. Kai tai įvyksta, žmogus pradeda galvoti, jis svarsto, kodėl taip atsitiko, kodėl taip yra. Viena tokių knygų - Katherine Paterson „Tiltas į Terabitiją“, pasakojanti istoriją apie paauglių draugystę, kai mergina žūva. Blogiausia yra bespalvė literatūra, kurioje nėra ryškių ar linksmų emocijų bei dramų. Aišku, lektūra turi būti įvairi. Dauguma knygų vaikams ir paaugliams baigiasi laimingai, jos yra džiaugsmingos, pakylėjančios.

Klausiamas, ar vaikams reikia kalbėti apie mirtį, pavyzdžiui, A. Lindgren knygoje „Broliai Liūtaširdžiai“, kritikuotoje dėl mirties vaizdavimo, K. Urba atsako teigiamai. Žinoma. Vis dėlto tai yra įsimintina knyga: skaitytojas svarsto, pyksta, neigia, bet niekas nepamiršta. Be abejo, priklauso ir nuo to, kaip estetiškai pateikiama mirtis: kad vaikas nebūtų sugniuždytas, sutraumuotas, bet apie tai reikia kalbėti, nors ne visi tėvai nori. Tačiau ekspertas teigia, kad jei vaikas, perskaitęs knygą, apsiverkia, tai yra viršūnė, tai labai daug. Vadinasi, jis išgyveno empatiją, susitapatino su herojumi ir jam gaila.

Skaitytojų numylėtiniai ir "penketukų" subjektyvumas

Kęstutis Urba pažymi, kad „penketukai“ - labai sąlyginis dalykas. Pirmiausia, jo paties sąmonėje jie keičiasi. Antra, konkrečiam vaikui visada reiktų knygų sąrašą sudaryti individualiai. Vis dėlto, jis yra ne kartą pateikęs paauglių „penketukus“, ir jie maždaug nusistovėję. Ekspertas dalijasi pavyzdžiais, kurie rodo, kad vaikų literatūra yra labai plati ir įvairi, pradedant humoristiniais serijiniais kūriniais, tokiais kaip „Šunėnas“, „Nevykėlio dienoraštis“, iki jautrių, gilių istorijų, kaip antai Barto Moeyaerto knyga, meistriškai atskleidžianti šeimos dramą. Minima ir „Sibirio haiku“, apibūdinama kaip graudi ir liūdna, bet tuo pačiu ir labai graži istorija, patiksianti tiek nieko apie Sibirą negirdėjusiems, tiek tiems, kurių artimieji buvo ištremti.

tags: #geriausiu #vaikisku #knygu #penketukas

• Kaip išsirinkti baldus kūdikiui?
• Etapai ir ypatumai 1-mečiui
• Tarša Kalvarijos rajone
• Sužinokite apie pilvo skausmą nėštumo pradžioje
• Gamtos lobiai ir elnio ragai