Depresija vaikų ir paauglių visuomenėje: kaip atpažinti ir padėti

Profilaktiniai moksleivių sveikatos patikrinimai rodo, kad psichikos sutrikimų kreivė tendencingai auga. Vaikų psichikos sutrikimus dažniausiai nulemia multifaktorinės priežastys, kai žalingi veiksniai viršija apsauginius. Mūsų visuomenėje toleruojama agresija. Vaikai dažnai ją patiria tiek iš suaugusiųjų, tiek iš kitų vaikų, todėl ir patys mokosi elgtis agresyviai. Į save nukreipta agresija pasireiškia save žalojančiu ar savižudišku elgesiu. Didėjantys savižudybės mastai yra rimta problema visame pasaulyje. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 7,3 proc. 15-17 m. amžiaus paauglių yra sąmoningai save žaloję. Mergaitės tokių veiksmų imasi 2,5 karto dažniau nei berniukai. Bandžiusieji save žaloti paaugliai, palyginti su to nedariusiais, pasižymi didesne savižudiško elgesio tikimybe, nes beveik kas antras (43,4 proc.) prisipažino apie tai vėl galvojantis. Todėl depresijos problema, ypač kuri veda savižudybės link, išlieka aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi.

Depresija vaikų ir paauglių visuomenėje yra rimta sveikatos problema, paveikianti ne tik suaugusiuosius, bet ir jaunuosius. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vaikystė yra nerūpestingas metas, deja, ne visi vaikai gali džiaugtis tokia realybe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris veikia vaiko mąstymą, nuotaiką ir elgesį, o negydoma gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Suaugusiųjų ir vaikų depresija turi panašumų, tačiau vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nerimas ar elgesio sutrikimai. Vaikų psichikos sutrikimus dažniausiai nulemia multifaktorinės priežastys, kai žalingi veiksniai viršija apsauginius.

Vaikų depresija - tai ne tik slogi nuotaika po sukrėtimo, bet rimta liga. Vaikų nuo 8 metų depresija beveik nesiskiria nuo suaugusiųjų sveikatos sutrikimo. Jei įtariate, kad vaikas turi psichologinių problemų, imkite jį stebėti. Pagrindinis vaikų depresijos bruožas - nuolat grįžtantis liūdesys. Vaikas jaučiasi nemylimas ir nereikalingas. Kalbant apie depresijos požymius, nereikia pamiršti ir fizinių sutrikimų. Specialistai teigia, jog lengviausia vaikų depresiją atpažinti iš piešinių, nepagrįstų vaiko baimių, negalėjimo užmigti, nebūdingo agresyvumo. Tai pagrindiniai simptomai, kurie gali išduoti, kad Jūsų vaikas serga depresija.

Vaikų depresijos priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia:

• Traumuojantys gyvenimo įvykiai, pvz., netektis, nelaimė.
• Fiziniai faktoriai, pvz., alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas.
• Ligos.
• Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
• Patyčios.
• Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
• Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas.
• Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
• Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).

Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių. Dažnai galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios, tačiau mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys. Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje. Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.

Biologinės priežastys apima hormonų padidėjimą, kūno išorės ir organizmo vidaus pokyčius, lytinį brendimą, prastą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, ligas. Psichologinės ir socialinės priežastys taip pat svarbios.

Kaip atpažinti vaikų depresijos požymius?

Vaikų depresijos požymiai gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą ar neviltį ir neatrodyti liūdni. Priešingai, jie gali nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas ar tinginystė. Taigi, depresiją galima įtarti, jei vaikas skundžiasi:

• Liūdesiu ar slogia nuotaika, trunkanti bent 2 savaites.
• Elgesio problemomis mokykloje.
• Sumažėjusiu susidomėjimu dalykais, kurie anksčiau patiko.
• Neryžtingumu, trūksta pasitikėjimo savimi.
• Sumažėjusiu bendravimu su draugais ir šeima.
• Tuštumos jausmu, negali jausti emocijų.
• Mintimis apie savižudybę arba savęs žalojimą.
• Savęs žalojimu, pvz., rizikingas elgesys, priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas.
• Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
• Dėmesio koncentracijos problemomis.
• Žemu energijos lygiu arba bendru nuovargiu.
• Pakitusiu apetitu (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
• Svorio pokyčiais.
• Kitais fiziniais simptomais.

Mažų vaikų depresiją gali atspindėti staiga pasikeitę tamsūs piešiniai ar pavojingos veiklos/elgesys. Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.

Tėvai, turintys šiltą emocinį ryšį su vaikais ir kalbantys apie jų gyvenimą bei sunkumus, lengviau pastebi pirmuosius sutrikimo simptomus. Jeigu anksčiau buvęs linksmas vaikas tampa niūrus ar piktas, atsiranda agresyvaus elgesio apraiškų, pradeda blogiau mokytis, nuolat pykstasi su draugais, nenori ar visai atsisako eiti į mokyklą, reikėtų sunerimti.

Depresija sergantiems vaikams labai svarbu išsipasakoti, žinoti, kad yra žmonės, kurie juos išklauso. Tačiau netapkite naminiu prievartiniu psichologu. Jei vaikas visiškai nenori kalbėtis - nereikia per daug jo spausti. Kartais visiems reikia pabūti su savo mintimis.

Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti visiškai kitaip, nei esame įpratę. Kaip atpažinti depresijos požymius, kokių pagalbos priemonių imtis? Ar žinojote, kad depresija diagnozuojama net kūdikiams? Tai geriausias įrodymas, kad depresija - ne pasirinkimas. Tai liga, kurią įveikti vien užsispyrimu ne tik sudėtinga, bet ir retai efektyvu.

Paaugliams depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų.

Depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.

Kaip padėti vaikui, sergančiam depresija?

Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau.

Štai keletas būdų, kaip galite padėti savo vaikui:

• Užtikrinkite aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomasi.
• Kalbėkitės su vaiku apie jausmus, skatinkite juos reikšti kad ir kokie jie būtų - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
• Būkite šalia, leisdami vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
• Padėkite susigrąžinti ryšį su aplinka per judesį, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimus, masažus, kvėpavimą, buvimą gamtoje.
• Skirkite vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
• Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
• Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
• Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.

Savarankiškai tėvai galėtų nuspręsti daugiau laiko kokybiškai leisti su vaikais, žaisti, kalbėtis apie jų džiaugsmus, draugus, kylančius sunkumus ir mokyti, kaip juos įveikti. Tėvai turėtų nustatyti ir išlaikyti tinkamo elgesio ribas, mokyti atpažinti ir įvardinti kylančius jausmus, skatinti skaityti knygas ir įgyti daugybę kitų naudingų įgūdžių.

Jeigu tėvai turi su vaikais šiltą emocinį ryšį, kalbasi apie jų gyvenimą ir sunkumus, pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus nėra sunku. Jeigu anksčiau buvęs linksmas vaikas tampa niūrus ar piktas, atsiranda agresyvaus elgesio apraiškų, pradeda blogiau mokytis, nuolat pykstasi su draugias, nenori ar visai atsisako eiti į mokyklą, reikėtų sunerimti.

Nemanau, kad tai tinkamas sprendimas - kai ištinka apendicitas, patys nesiimame jo operuoti. Įtarus vaiko psichikos sutrikimą reikėtų pasitarti su specialistais. Tuomet galima nuspręsti, koks gydymo ar terapijos metodas šeimai yra priimtiniausias. Vaikų psichiatrijoje vaistai skiriami nedažnai, jie atlieka tik pagalbinį vaidmenį. Labai svarbu, kad tėvai įtikintų vaiką ieškoti pagalbos, palaikytų jį emociškai, patys savo elgesiu rodytų, kad lankytis pas psichologus ar vaikų psichiatrus galima ir reikia - tai nereiškia, kad jis yra „kažkoks psichas“, kuriam niekas nebepadės.

Vaikų depresijos gydymas

Jei gydytojas nustatė, kad vaikas turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tinkamiausią gydymą. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda išmokti naujų įgūdžių dėmesio valdymui, organizacinių gebėjimų plėtojimui ir impulsyvumo kontrolei. Psichoterapija taip pat padeda spręsti su ADHD susijusius emocinius sunkumus, tokius kaip žemas savigarbos jausmas ar praeities nesėkmių poveikis.
• Medikamentinis gydymas. Gydytojai skatina nesudėti visų vilčių tik į tabletes ir manyti, jog jų dėka visos bėdos stebuklingai praeis. Jie primena, kovojant su negatyviu mąstymu, puikiai padeda mankšta, joga, meditavimas, masažas. Medikamentinis gydymas gali trukti iki pusės metų. Vaikui pradėjus gerti antidepresantus, tėvams reikia stebėti vaiką, nes gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai ar net atsirasti kitų sveikatos sutrikimo priežasčių.

Kai kurie gydytojai teigia, kad medikamentai vaikams skiriami tik tuo atveju, jei vaikas bandė žudytis. Tačiau kartais antidepresantus tenka vartoti ir vaikams, kuriems nustatoma itin rimta depresijos forma arba visiškai nepadeda psichiatro gydymo metodika.

Pastaruoju metu išaiškėjus ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių ir depresijos ryšiui, išaugo susidomėjimas šio maisto papildo veiksmingumu ir saugumu. Didelis kiekis multivitaminų ir riebalų rūgščių yra puikus būdas kovoti su vaikų depresija.

Tyrimai apie depresijos rizikos nustatymą iš akių rodo, kad labai įmanoma ateityje depresijos riziką nustatyti vos pasižiūrėjus į vaiko akis. Tai būtų nebrangus ir gal net vaiko sveikatą ar gyvybę tausojantis metodas, ypač jei vaikas gimė šeimoje, turinčioje polinkį į depresiją.

Depresijos diagnozė keičia gyvenimą. Jei Jūsų vaikui nustatyta depresija, ir Jūsų gyvenimas turi pasikeisti. Visų pirma, Jūsų, kaip tėvų, pareiga yra sveikai maitinti savo atžalą, kad organizmas gautų kuo daugiau maistingų medžiagų. Kad padėtumėte savo vaikui, organizuokite turiningą laisvalaikį, žaidimus, skatinkite užsiimti popamokine veikla. Sportas, veikla gryname ore yra dar vienas raktas, padedantis įveikti vaikų depresiją. Nepalikite vaiko vieno su jo liga ir niūriomis mintimis.

Visgi depresija šiandieninėje visuomenėje įrašyta į didžiausią nerimą keliančių ligų trejetuką. Gydytojai net pranašauja visuotinę depresijos epidemiją. Bet nereikia išsigąsti, tai išgydoma liga. Jei Jūsų vaikas susirgo depresija, stabtelėkite, pamąstykite, kuo Jūs galite jam padėti, pasistenkite būti šalia, kai jam to reikia, padėkite, parodyti gyvenimo grožį ir džiaugsmą.

tags: #1 #vaiku #depresija #ar #yra #toks

• Patarimai, padėsiantys užmegzti ryšį su patėviais
• Naudojimo patarimai Amediplus
• Kaip rasti šeimos istoriją gimimo liudijimuose
• Išsamiai apie vaiko teisių užtikrinimą
• Užtikrinkite saugų sūpynių naudojimą