1 metų 4 mėnesių vaikas nevaikšto: kada nerimauti ir kaip padėti?
Dažnai šeimos pasakoja - „1 metų vaikas nevaikšto“, tačiau kyla klausimas, ar tikrai šio amžiaus vaikas jau privalo vaikščioti? Kiekvieno mažylio augimas yra individualus, o jo raidą tinkamai gali įvertinti gydytojas. Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitais, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.
Vaikščiojimo raida: individualumas ir amžiaus įvairovė
Pasak „Healthline“, vaikas turėtų pradėti vaikščioti 10-12 mėnesių amžiaus. Tačiau svarbu paminėti, kad amžius nėra pagrindinis veiksnys, rodantis, ar yra problemų, ar jų nėra. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais, nes kiekvienas mažylis lavinasi savo tempu. Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas teigia: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad daug svarbiau yra vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius.
Pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“
Tėvų patirtys: kada vaikai pradeda vaikščioti?
- Mūsų vyriausias sūnelis pradėjo vaikščioti labai anksti - apie 10-11 mėnesių, visiškai savarankiškai.
- Mano dukrytei ką tik suėjo 14 mėnesių, bet pati dar nevaikšto. Nuo 10,5 mėnesių ji vaikšto įsikibusi į ranką, tad iki šiol vedžioju už rankytės.
- Mano mergytė pradėjo savarankiškus žingsniukus tik praeitą savaitę - taigi, 14,5 mėnesio. O 4 mėnesius ėjo įsikibusi į ranką.
- Mano jaunėlis pradėjo vaikščioti 15 mėnesių. Bet iš to tragedijos nedarėme. Jis visur norėdavo eiti, bet tik įsikibęs į ranką, toks jau labai atsargus buvo.
- Mums taip pat buvo... Vaikščiojo tik už rankos vedama, palei baldus... O beveik 16 mėnesių pasileido ir nuėjo sau lyg niekur nieko. Su vyru buvome priblokšti.
- Maniškė tvirtai stovėjo, vaikščiojo palei baldus nuo 9,5 mėnesių, visi tik ir kalbėjo: „tuoj, tuoj jau eis“. To „tuoj“ laukėme... iki beveik 17 mėnesių.
- Mano mažius normaliai eiti pradėjo nuo 1,5 metų. Kažkaip iš pradžių kai ropinėdavo, tai nematė jis reikalo vaikščioti vienas, būdavo už baldų įsikibęs pasivaikšto, bet bac ir vėl ropoja.
Šios istorijos rodo, kad vaikščiojimo pradžios amžius yra labai individualus ir gali svyruoti nuo ankstyvų 10 mėnesių iki vėlesnių 18 mėnesių. Daug svarbiau yra vaiko bendra raida ir judesių kokybė, o ne griežtas amžiaus rėmas.
Dažniausios priežastys, kodėl 1 metų 4 mėnesių vaikas dar nevaikšto
Nors vaiko vystymasis yra individualus, gali būti keletas priežasčių, kodėl mažylis šiuo amžiumi dar nežengia savarankiškų žingsnių:
1. Baimė po kritimo
Kai kurie vaikai, patyrę kritimą mokantis vaikščioti, gali išsiugdyti baimę. „Prieš pora savaičių jau lyg ir norėjo pasileisti, pabėgiojo keletą žingsniukų ant žolytės, bet kelis kartus nugriuvo, ir dabar paniškai bijo paleisti mano pirštą, jei bandau pirštą ištraukti iš rankytės, tai griebia abiem rankytėm, neleidžia man piršto ištraukti.“ Ši baimė gali sulėtinti savarankiškų žingsnių pradžią.
2. Per didelis atsargumas
Kai kurie vaikai, kaip ir vienas iš paminėtų, yra natūraliai labai atsargūs. „Jis visur norėdavo eiti, bet tik įsikibęs į ranką, toks jau labai atsargus buvo.“ Tokie mažyliai gali jaustis saugiau, laikydamiesi už baldų ar tėvų rankos, ir jiems reikia daugiau laiko įgyti pasitikėjimo.
3. Patogumas ropojant ar būnant nešiojamam
Jei vaikas puikiai ropoja, jis gali nematyti reikalo skubėti vaikščioti. „Kažkaip iš pradžių kai ropinedavo, tai nematė jis reikalo vaikščiot vienas, būdavo už baldų įsikibęs pasivaikšto, bet bac ir vėl ropoja.“ Taip pat, jei mažylis visada nešiojamas, jam trūksta motyvacijos mokytis vaikščioti. „Kam nepatiktų būti nešiojamam? Jei nunešate vaiką visur, kur jis nori, kam jam mokytis vaikščioti?“
4. Raumenų tonuso ypatumai
Viena iš rimtesnių priežasčių gali būti raumenų tonuso sutrikimai. „O paaiškėjo, kad ji negalėjo normaliai vaikščiot dėl žemo raumenų tonuso ir pradėjo pagaliau eit pati po to, kai pradėjo masažuot. Jau po dviejų masažo seansų jautėsi didžiulė pažanga.“ Tokiais atvejais kineziterapija ir masažai gali reikšmingai padėti.
Kaip tėvai gali padėti ir padrąsinti vaiką?
Svarbu neskubinti vaikiukų, būti kantriems ir juos drąsinti. Kažkaip žaidimų formoje bandyti parodyti, kad nieko čia baisaus. Atminkite, kad tėvų palaikymas ir kantrybė yra esminiai vaiko raidos etapuose.
1. Skatinkite savarankiškumą ir judėjimą
- Mažinkite nešiojimą: Pamėginkite rečiau nešioti vaiką ant rankų. Tai paskatins jį pačiam judėti ir tyrinėti aplinką.
- Žaidimai įvairiose pozose: Skatinkite atžalą žaisti įvairiomis pozomis ir lygiais. Tegul atropoja per pagalves iki jūsų - tai puikus būdas mokytis balanso, stabilumo, koordinacijos.
- Stiprinkite raumenis sėdint: Pasodinkite vaiką ant suolelio. Jei vaikas išsėdi ant suolelio, ant kėdutės be atramos, tegu mokosi pakelti daiktą iš sėdimos pozicijos. Tada jis turės pasilenkti ir vėl atsisėsti. Net jei vaikas dar nemoka atsistoti, šie judesiai stiprins kojas, pečius ir nugaros raumenis.
2. Padėkite žengti pirmuosius žingsnius
- Vaikščiojimas už rankų: Pratinkite atžalą vaikščioti, laikydami ją už rankų - tai klasika, kuri dažniausiai pasiteisina. Mažylis gali pradėti nuo to, kad užkels savo pėdas ant jūsų ir žengs po žingsnelį kartu. Palengva perkelkite jų pėdas ant grindų. Paskui pratinkite eiti, jums laikant tik už vienos rankos. Nespėsite nė apsižiūrėti, o vaikas jau vienas nueis 5-10 žingsnių.
- Pagalba su pieštuku: Vieniems mūsų draugams padėjo būdas su pieštuku: duodavo įsikibti į pieštuką ir taip kurį laiką vedžiojo, po to po truputį, nematant vaikiukui paleisdavo vieną. Tikrai turėtų padėti.
- Įsikibus į žaislą: Dar vienas puikus būdas mokytis - žengti, įsikibus į žaislą ar stumiamąjį vežimėlį.
Padėkite savo vaikui išmokti vaikščioti namuose!
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nerimaujate dėl vaiko vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu. „Na, jei ne tragediją, tai bent pasitart su gydytojais.“
Jei pusantrų metų (18 mėnesių) vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių.
Galimos medicininės priežastys
Kaip rašoma „Healthline“, kartais kūdikiai nevaikšto dėl:
- Klubo sąnario displazijos;
- Rachito (kaulų suminkštėjimas, susilpnėjimas);
- Cerebralinio paralyžiaus;
- Raumenų distrofijos.
Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos. Jei pastebimi tokie požymiai kaip suglebęs ar per daug įtemptas kūnas, reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu.
Tėvų emocinė gerovė ir aplinkinių komentarai
Tėvai dažnai susiduria su aplinkinių spaudimu ir komentarais. „Pas mus JAV tai aplinkiniai nekomentuoja, bet jei į LT paskambinu, tai neįmanoma iš giminaičių apsiginti komentarų, kodėl vaikas nevaikšto.“ arba „mano tėvai LT mane apšaukė, kodėl vaikas tiek ilgai nevaikšto, nes atseit jų nuomone VISI vaikai iki metukų laiko vaikšto.“ Būna ir tokių kaimynių, „kurios vis šaukdavo, ar vis dar nevaikšto bet nekreipdavom dėmesio.“
Svarbu atsiriboti nuo neigiamų komentarų ir prisiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Svarbu susikoncentruoti į palaikymą ir meilę savo vaikui, o ne į socialinius lūkesčius. „Svarbu neskubinti vaikiukų, būti kantriems, drąsinti... Kažkaip žaidimų formoje bandyti parodyti, kad nieko čia baisaus...“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
