Vaikų stovyklos Cigonaliuose: patirtys, pramogos ir parama
Stovykla - geriausias būdas pažinti save ir gamtą nuo mažens.
Vaiko Širdies Asociacija (VŠA) vieną birželio savaitgalį pakvietė kartu pabūti šeimas, auginančias vaikus, sergančius širdies ligomis. Jau trečią vasarą į Kartenos seniūnijos Cigonalių kaimą susirenka širdies ligomis sergantys vaikai, jų tėvai, artimieji ir bendraminčiai - čia vyksta tradicinėmis jau tapusios Vaiko širdies asociacijos stovyklos. Smagi šventė, kurioje dalyvavo apie 160 žmonių, vyko kaimo turizmo sodyboje Kretingos rajone.
VŠA yra ne pelno siekianti organizacija, dirbanti labdaros pagrindais, padedanti vaikams, gimusiems su įgimtomis širdies ydomis, po širdies persodinimo operacijų, besiadaptuojantiems visuomenėje. Ši organizacija buvo įkurta 2008 metų gruodžio 31 d.
Stovyklos dalyviai ir svečiai
Į šį tradicinį širdukų susitikimą atvyko šeimos iš visos Lietuvos bei 8 atstovai iš ECHDO (European Congenital Heart Disease Organization), viso renginyje dalyvavo apie 160 dalyvių. Kartu su svečiais iš Estijos į Cigonalius atvyko tos šalies širdies ligomis sergančiųjų organizacijos „Sudamelaste Tugiuhing“ prezidentas River Tomera. „Pažintis su estais užsimezgė tarptautinėje konferencijoje, - šios šalies žmonės mums artimi savo veiklos pradžiamoksliu, o jų problemos yra panašios į mūsiškes. Estai taip pat, kaip ir mes, priklauso 27 Europos šalis vienijančiai širdies ligomis sergančių žmonių asociacijai ECHDO.
Renginio atidaryme visus pasveikino Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas V. Ročys ir jaunimo reikalų koordinatorė D. Garjonienė, Klaipėdos cukrinio diabeto klubo ,,Smalsučiai“ atstovės J. Jasiulionienė ir K. Zaglubockaja, asociacijos „Gyvasties“ projektų vadovė A. Degutytė, pranciškonai br. Antanas, br. Evaldas ir br. Bernardas OFM, nuolatinis VŠA draugas - LPF „Gerumo versmės“ direktorius V.
Stovyklos veiklos ir pramogos
Jau nuo pirmosios sąskrydžio dienos šeimų, o ypač vaikų laukė netikėtos staigmenos: margaspalvių saldainių ir žaislų lietus iš lėktuvo, ypatinga žvejyba su dideliais laimikiais, pasaka su lėlių teatro aktoriumi Linu Zube. Šįkart stovyklautojus nudžiugino baikeriai iš Klaipėdos, Kretingos bei Palangos, atgabenę įspūdingąjį kapitoną Flintą, kuris linksminosi ir šėlo kartu su vaikais.
Lėlininkas Linas Zubė iš Klaipėdos nepabūgo lietingo stovyklos oro ir parodė vaikams įspūdingą spektaklį, kurio dalyviais tapo ir patys mažieji stovyklautojai. O širdukus globojantys broliai pranciškonai Evaldas Darulis ir Antanas Blužas sugalvojo itin originalią dovaną - gyvų karpių žvejybą per Cigonalius pratekančioje Minijoje. Brolis Evaldas, su naro kostiumu paniręs į Minijos vandenis, prikabindavo prie meškerės iš anksto parūpintą karpį, o jį sužvejojęs vaikas iš džiaugsmo pasijausdavo esąs devintame danguje.
Vaikai kartu su tėveliais dalyvavo sporto rungtyse.
Kad pasibuvimas visiems kartu būtų prasmingas, stovyklos dalyviams buvo pademonstruotas Vaiko širdies asociacijos dokumentinis filmas „Vaiko širdis“ (rež. D.Kanclerytė), kuriame atskleidžiami tėvų išgyvenimai.
Paskutiniąją dieną visi dalyviai vyko į Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio vienuolyną, kur buvo laikomos Šv. Mišios už mažuosius „širdukus“.
Mažieji „širdukai“ ir jų tėveliai gali džiaugtis VŠA dovanotomis įvairiomis pramogomis, stovyklomis, išvykomis, pasiplaukiojimais po jūrą laivu ,,Venus“. Kartenos aerodrome visi susirinkę vaikai - „širdukai“ ir jų šeimos nariai, draugai - galėjo pirmą kartą pajausti, ką reiškia pakilti oro balionu.
Informacija tėvams ir parama
Tėvams pristatyta ką tik iš leidyklos atvežta pirmoji Lietuvoje knyga apie įgimtas vaikų širdies ydas, kurią parašė ir pristatė LSMU MA MF studentė J. Petrauskaitė bei Dr. R.Vankevičienė. Širdukų tėvams naudingos informacijos suteikė asociacijos „Gyvastis“, jungiančios daugiausiai inkstų transplantaciją išgyvenusius žmones, atstovė Aušra Degutytė.
„Toks leidinys yra labai svarbus ir reikalingas, ypač tiems, kurių vaikams nesenai nustatyta širdies yda. Informacijos tėvams trūkumas sukelia šeimose neapsakomą nerimą dėl vaiko ateities. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 300 kūdikių su sunkesne ar lengvesne širdies yda. Daugelis jų sėkmingai operuojami ir gyvena pilnavertį gyvenimą“, - sakė VŠA įkūrėja ir pirmininkė Daiva Jonauskienė.
Gyvu savo pačios liudijimu Vaiko širdies asociacijos stovykloje pasidalijo 27-erių vilnietė Rasa Marija Galkytė, kuri buvo operuota Londone, jai šešiskart taikytas elektrošokas. Dabar ji dirba dėstytoja.
„Esame labai dėkingi Kretingos ir Pakutuvėnų broliams pranciškonams už palaikymą ir buvimą kartu, rėmėjams už paramą ir suteiktą džiaugsmą sergantiems vaikams. Kasmet Lietuvoje atliekama 250-300 širdies operacijų vaikams, apie 50 iš jų - kūdikiams. Du vaikai laukia širdies donoro, keturi vaikai gyvena po širdies transplantacijos.
Kitos stovyklos Lietuvoje
VULA organizuojamos vaikų stovyklos nustebins kiekvieną stovyklautoją bei paliks nepamirštamų akimirkų. Vaikai dalyvaujantys stovyklose susiranda naujų draugų, atranda įvairių veiklų ar pomėgių, pasidaro drąsesni, įgyja bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių bei prasmingai ir linksmai leidžia vasaros atostogas.
Savo veiklą pradėjome dar 2009 metais, kai įkūrėme vaikų ir jaunimo laisvalaikio bei sporto būrelį „SportUp”, kur vykdėme tinklinio, lėkščiasvydžio, badmintono, kovos menų, krepšinio, futbolo, stalo teniso užsiėmimus bei išradome naujų sporto rungčių ir žaidimų.2012 metais buvo suorganizuotos pirmosios vaikų stovyklos, o 2014 metais įstojome į tarptautinę jaunimo apdovanojimų programą „DofE”, kuri dar labiau praplėtė mūsų veiklų sąrašą.
„Kūrybiškai ir profesionaliai suorganizuotos vaikų stovyklos. „Puiki organizacija. „Faina ir linksma kompanija! AtvirumasEsame atviri naujoms idėjoms bei nuomonėms. PatirtisNeformaliojo ugdymosi srityje dirbame jau 12 metų. Esame surengę virš 50 stovyklų.
Jaunimo sodyba - pagalba mažiau galimybių turintiems vaikams
„Jaunimo sodyba“ įkurta 2000 m. birželio 1 d. Misija: remti, globoti ir dvasiškai ugdyti mažiau galimybių turinčių šeimų vaikus ir jaunimą. Jaunimo Sodyba įkurta kaip darbo, poilsio ir aktyvių dorovinių vertybių vieta jaunimui ir vaikams iš skurdžių šeimų ir kaip vieta bendrauti ir bendradarbiauti jaunuoliams iš įvairių socialinių terpių.
Jaunimo sodyba įkurta lietuvių-vokiečių kilmės kunigo H. Šulco senelių žemėje Kretingos r. Karo metu H. Šulco šeima priverstinai emigravo į Vokietiją, neteko tėvo. Berniuką auklėjo vienuoliai saleziečiai. Tapęs kunigu H. Šulcas dirbo vaikų dvasiniu ugdytoju, iki šiol vykdo misijas Ruandoje (Afrika). Jaunimo sodyba Lietuvoje įkurta kaip analogas Jaunimo sodybai Ruandoje (1978), kur po 1994 m. vykusio pilietinio karo liko daug našlaičių ir didelių socialinių problemų.
Jaunimo sodyba dirba su vaikais iš socialiai remtinų šeimų mokslo metų savaitgaliais ir atostogų metu. Globojami vaikai nakvoja dviaukščiame name, vasarą - rąstiniuose nameliuose. Teritorijoje yra stadionas, laužavietė, lauko židinys, pavėsinė renginiams, lauko virtuvė ir kitos veiklai reikalingos struktūros. Ugdymo tikslams turi ūkį - augina ponius, arklius, ožkas, naminius paukščius, daržoves. Aktyvios veiklos metu ugdomas vaikų kūrybingumas, saviraiška, iniciatyvumas, lavinami darbiniai ir socialiniai įgūdžiai.
Kunigas H. Šulcas dažnai atvyksta į Lietuvą su būreliu juodaodžių iš Ruandos. Ruandiečiai turi galimybę susipažinti su kita kultūra, gamtovaizdžiu. Kėkštų sodyboje globojami socialiai remtini vaikai greitai susibičiuliauja su svečiais. Kunigui grįžus iš misijos, Jaunimo sodyboje visada aukojamos šv. Mišios. Jaunimo sodyboje lankosi žmonės iš kitų šalių: Italijos, Vokietijos, Brazilijos, Turkijos, Latvijos, JAV, Australijos.
Dvasinė parama ir bendrystė
Liepos 11-14 dienomis Šv. Pranciškaus onkologijos centro bendruomenė „Vilties piligrimai“ ir jų bičiuliai vasaros stovykloje-rekolekcijose Cigonalių kaime, Kretingos rajone, sėmėsi dvasinės ir fizinės sveikatos. Minijos upės slėnyje įsikūrusioje jaukioje kaimo turizmo sodyboje susirinkusieji klausėsi Br. Benedikto Jurčio OFM ir Br. Pauliaus Vaineikio OFM mokymų, išgyveno Susitaikinimo malonę, šventė Šv. Mišias, dalijosi tikėjimu, bendravo tarpusavyje. Sergantieji vėžio liga ir jų artimieji kas rytą Viešpatį šlovino kartu su tekančia saule, tyru ir srauniu Minijos vandeniu, laukus gaubiančiu rūku, čiulbančiais paukščiais ir visa kūrinija. Tos dienos Dievo ir gamtos prieglobstyje buvo nuskaidrintos meile, supratimu, draugyste, nes visa tai - iš Viešpaties rankų…
Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė ir savanoriai Irena Embrektienė, Silvija Pumpurs bei kiti vasaros stovyklas - rekolekcijas onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomenei „Vilties piligrimai“ rengia jau devynerius metus. A. Kerpytė sako, kad rekolekcijose žmonės „susirenka“ save - išbarstytą, išblaškytą - į visumą tam, kad vėl atnaujintų savo dvasinį gyvenimą, jį ugdytų ir patirtų bendrystės džiaugsmą. Tai ypač svarbu onkologiniams ligoniams, nes jiems daug lengviau būnant kartu stiprinti viltį, pasitikėjimą Dievu, pasidalyti savo gyvenimo patirtimi, mokėti būti su kitu, džiaugtis Viešpaties kūrinija. Šių metų rekolekcijos ypatingos tuo, kad buvo prisiminta „Vilties piligrimų“ 15 metų istorija, į stovyklą įsijungė naujų žmonių, vyko stipri užtarimo malda.
Daiva: „Stovykloje dalyvavau jau antrą kartą. Elena: „Didelį įspūdį man paliko bendravimas. Labai patiko gamta, aplinka. Gyvenu viena, todėl buvimas su kitais, tarpusavio bendrystė, man - ypatinga dovana. Visi buvo labai malonūs, draugiški. Čia pajaučiau Jėzaus malonę, vedimą, man duotus „ženklus“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
