Profesorius Vincas Auryla: lietuvių vaikų literatūros tyrimų pradininkas ir puoselėtojas
Vincas Auryla (1923-2009) - pirmasis profesionalus vaikų ir jaunimo literatūros specialistas Lietuvoje, kurio veikla tapo fundamentaliu pagrindu šios srities tyrinėjimams. Jo indėlis į literatūrologiją neapsiribojo tik akademiniu darbu: jis aktyviai kovojo už vaikų teises, puoselėjo meninį ugdymą ir sistemino istorinį lietuvių vaikų literatūros palikimą.
„Lietuvių vaikų literatūra“: kertinis veikalas
Iš visų prof. V. Aurylos raštų ryškiausią vietą užima 1986 m. išleista „Lietuvių vaikų literatūra“ - vienintelė vaikų ir jaunimo literatūros istorija, kurioje vaikų literatūros raida apžvelgiama nuo pačių pirmųjų nacionalinės literatūros užuomazgų iki 1980 m. Joje kritiškai pateikiamas sistemiškai išsamus vaikų ir jaunimo literatūros lietuvių kalba paveikslas, nepamirštant ir įvairių literatūrologinių, vaiko raidą apibūdinančių kriterijų, kuriais remiantis turi būti rašoma ir vertinama augantiems žmonėms priskiriama literatūra. Vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojams šis rinkinys iki šių dienų išlieka vienu pagrindinių bazinę informaciją teikiančių šaltinių.
Sisteminė apžvalga: nuo užuomazgų iki modernybės
Remiantis prof. V. Aurylos darbais ir istoriniais šaltiniais, galima išskirti pagrindinius lietuvių vaikų literatūros raidos etapus, atsispindinčius jo mokslinėje veikloje:
- Tautosakos įtaka: Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka (dainos, pasakos, lopšinės), kuri ilgą laiką buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis.
- Rašytinės literatūros pradžia: Literatūra vaikams atsirado iš religinių raštų (katekizmų, elementorių).
- XIX a. didaktika: Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis XIX a. ir buvo didaktinės krypties (M. Valančius).
- P. Mašioto indėlis: P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra.
- XX a. raida: Nuo 4-ojo dešimtmečio literatūra krypo į psichologizmą, atsirado modernizmo poetikos elementų.
- Sovietinis laikotarpis: SSRS okupacijos laikotarpiu literatūra vaikams turėjo prievarta primestą vertybių sistemą, pagrįstą komunistine ideologija.
- Atšilimas ir modernėjimas: Nuo 6-ojo dešimtmečio vaikų literatūroje ėmė formuotis metaforinis realizmas, mažėjo politinės retorikos, gilėjo problematika.
Egzodo literatūros tyrimai
Atskirą profesoriaus darbų dalį sudaro egzodo vaikų literatūros tyrinėjimai. Profesorius suvokė, kad egzodo literatūra kurta ypatingomis sąlygomis, todėl istorinį aspektą laikė ne mažiau svarbiu už meninį. 2002-2003 m. išleista ypač reikšminga studija „Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra 1945-1990“ tapo šio darbo viršūne. Auryla atskleidė plačią ir išsamią šio literatūros klodo panoramą, įtraukdamas net 112 autorių kūrybą, kuri iki tol buvo ignoruojama ar pamiršta.
Visuomeninė veikla ir vaiko teisių gynimas
Jubiliato veikla neapsiribojo tiktai „grynuoju“ mokslu. 1993-2006 m. V. Auryla buvo Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto vicepirmininkas, aktyvus kovotojas už vaikų teises. Jo rūpesčiu buvo įkurta menui gabių vaikų mokyklėlė „Konvencija“. Profesorius ne kartą pabrėžė: „Niekas taip greitai nepamiršta vaikystės kaip suaugusieji. Žmogus savo kelio neturėtų pamiršti. Juk vaikų literatūra - įvairiažiedis slėnis, iš kurio mažas žmogutis ima ropštis į literatūros aukštumas.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
