Gimdymas be smurto: nuo patirties iki prevencijos
Lietuvoje vis dažniau prabylama apie smurtą gimdymo metu, tiek fizinį, tiek psichologinį. Neseniai Mažeikiuose nutikęs incidentas, kai 19-metė mergina namuose patyrė smurtą ir pagimdė kūdikį, atkreipė visuomenės dėmesį į šią problemą. Nors šiuo atveju įtariamasis, merginos sugyventinis, buvo sulaikytas, o pradėtas ikiteisminis tyrimas, ši istorija atskleidžia platesnę, giliai įsišaknijusią problemą - smurtą, su kuriuo susiduria moterys gimdymo metu.
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik fizinei, bet ir psichologinei gerovei, ypač motinystės kontekste. Gimdymas, kaip vienas svarbiausių įvykių moters gyvenime, turėtų būti ne tik saugus, bet ir pagarbus, be smurto. Tačiau, ar visada taip yra?
Smurtas gimdymo metu: realybė, kurią reikia pripažinti
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus. Tai yra svarbus žingsnis link problemos sprendimo, tačiau smurtas gimdymo metu yra platesnė ir sudėtingesnė problema.
Psichologinis smurtas gimdymo metu - tai bet koks elgesys, kuris žemina, įžeidžia, gąsdina ar kitaip pažeidžia moters orumą ir autonomiją gimdymo metu. Tai gali būti verbalinis smurtas (šaukimas, įžeidinėjimai), grasinimai, ignoravimas, manipuliavimas, spaudimas atlikti medicinines procedūras be paaiškinimo ar sutikimo, taip pat bet koks kitas elgesys, kuris sukelia moteriai baimę, nerimą ar bejėgiškumą.
Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas gimdymo metu yra plačiau paplitęs, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Moterys dažnai jaučiasi bejėgės ir nesiryžta apie tai kalbėti, bijodamos būti nepatikėtos ar pasmerktos. Pasak dr. E. Mažulytės-Rašytinės, potrauminio streso sąsaja su gimdymo patirtimi yra tiesioginė, kaip gimdymo metu patiriama psichologinė trauma.
Pogimdyminė depresija: ne tik hormonai
Pogimdyminė depresija yra rimta problema, kurią reikia spręsti. Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių.
Svarbu suprasti, kad tai nėra tik „hormonų šėlsmas“ ar „motinystės liūdesys“. Tai yra rimta liga, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių moters ir jos šeimos gyvenimui. PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Rizikos faktoriai, tokie kaip skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama, padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Depresijos padariniai ir savižudybių rizika yra didelė. Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas.
Tėvystės filosofija: nuo pareigų iki pagarbos
Filosofas, kino scenarijų autorius Nerijus Milerius, augindamas dukrytę, akcentuoja tėvo pareigą nebūti "Dievo vietininku", kuris minko vaiką pagal savo įsivaizdavimus, ir svarbu nepaversti vaiko savo paties kompleksų atpirkėju. Kai tik vaikas gimsta, jis iš karto pasirodo socialinių, kultūrinių, teisinių, sveikatos santykių aplinkoje.
Nerijaus Mileriaus patirtis rodo, kad santykis su vaiku itin svarbu atminti, jog ta maža būtybė, nepaisant visų panašumų, nėra nei tavo tęsinys, nei priklausinys. Tad prie besąlyginės meilės, kurią jaučia visi ar beveik visi tėvai, filosofas pridurtų ir pagarbą savo vaikui. Netikėti, neplanuoti vaiko pasirinkimai tada tampa atradimais, pažinties dalimi, o ne deviacija ar nukrypimu nuo normos.
Iš pagarbos vaiko autonomijai išplaukia ir kitas dalykas - poreikiai: emociniai, psichologiniai, intelektiniai. Jie yra lygiai tiek svarbūs, kiek ir kitų. Svarbus balansas tarp tėviško vedimo ir vaiko laisvės. Svarbiausia nemėginti primesti vaikui savo paties projekcijų. Žmogus nėra Dievas, jis negali auginti vaiko pagal savo paties „atvaizdą ir pavidalą“.
Prevencija: kaip užbėgti už akių?
Rekomendacijos iš lūpų į lūpas tebėra viena veiksmingiausių informacijos sklaidos formų. Deja, prastėjančios psichinės sveikatos dinamika veikia taip, kad moterys, patiriančios depresiją, psichozę ar kitus psichinės sveikatos iššūkius, yra linkusios šiuos požymius priskirti įprastoms motinystės būsenoms arba ima kaltinti save, jog yra nepakankamai geros mamos.
Svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats. Todėl atsakomybę už pagalbos prieinamumą turėtų prisiimti visi šeimos nariai. Prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą. Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis. Taip pat rengiamos emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtos mamų grupės, kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą.
Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą. Tam reikia aktyvių kiekvieno iš mūsų pastangų.
Pogimdyminė depresija – kaip ji atrodo iš tikrųjų
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
