Judaizmas ir berniuko gyvenimo apeigos: nuo gimimo iki pilnametystės
Judaizmas, viena seniausių, bet vis dar praktikuojama monoteistinė religija, suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojantis Vakarų filosofijai. Judaizmo išpažinėjai vadinami judėjais arba žydais. Ši religija yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvenama žydų. Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas, o pats žodis Tora reiškia mokymas.
Brit Milah: sandoros ženklas ir vardo suteikimas
Brit milah - apyvarpės apipjaustymas (tik berniukams), atliekamas aštuntą dieną po gimimo. Ši tradicija kilusi iš Biblijos ištraukos apie Abraomą - Dievas liepė jam ir jo palikuoniams atlikti apipjaustymą kaip ženklą, kad tarp Dievo ir žydų tautos yra sudaryta sandora. Gimus berniukui, apipjaustymo ritualas (hebrajų kalba - mila) atliekamas aštuntą dieną. Berniukui duodamas vardas apipjaustymo ceremonijos metu.
Bar Mitzvah: pilnametystės slenkstis
Viena svarbiausių gyvenimo švenčių judėjų tradicijoje yra Bar Mitzvah, kuri reiškia „priesako sūnus“. Tai žydų religinė pilnametystės šventė, švenčiama berniukui sukakus 13 metų. Trylikos metų sukaktis pagal religinę tradiciją laikoma pilnametyste. Nuo šio momento berniukas gali kartu su suaugusiais vyrais vykdyti visus Toros priesakus, o jų laikytis būtina iki gyvenimo pabaigos.
Bar Mitzvah apeigos prasideda berniuko kvietimu skaityti Torą sinagogoje. Aškenaziai kviečia pirmadienį ar ketvirtadienį po to, kai berniukui sukanka 13 metų, sefardai ir jemenitai - pirmąjį šeštadienį (šabą). Torą taip pat skaito tėvas ir vyresnieji broliai, rabinas sako pamokslą. Berniukų įšventinimas į suaugusiųjų pasaulį turi būti atliekamas tik sinagogoje. Vakar Kauno žydų choralinėje sinagogoje buvo neeilinis įvykis - į suaugusiuosius buvo įšventinti iš Anglijos atvykę trylikamečiai. Du jų, Džeikobas ir Aleksandras Bramsai, yra Villon viešbučio Vilniuje savininkų sūnūs.
Po rytinių pamaldų (šacharit) rengiamos vaišės, kurių metu berniukas sako kalbą Talmudo tema. Per vaikų įšventinimo į suaugusiuosius ritualą Kauno sinagogoje vakar susirinko apie 60 žydų. Šventinami į suaugusiuosius vaikai iš Toros perskaitė kelias pastraipas. Beveik po kiekvieno sakinio berniukams choru pritardavo suaugusieji. Berniukų tėvai iškėlė į viršų Torą, taip parodydami, jog ritualas atliktas. Dabar patys atsako už savo nuodėmes, nes pagal judaizmą, anksčiau vaikų nuodėmės guldavo ant tėvų pečių. Dojamos knygos ir filakterijai, kuriuos privaloma nešioti kasdien per rytines pamaldas. Baltarusijos chasidai mano, kad berniukas turi pradėti nešioti filakterijus likus dviem mėnesiams iki Bar Mitzvah.
Dalyvauti Bar Micvoje? Bat Micvoje? Sužinokite, ko tikėtis
Žydų vaikų auklėjimo principai
Žydų šeimose daug dėmesio skiriama vaikų ugdymui ir vertybėms. Judaizmas ritualų laikymąsi prilygina maldai, religinių tekstų skaitymui ir geriems darbams. Tradicijos nutraukimas prilyginamas nutolimui nuo Dievo. Gebėjimas nestandartiškai, lanksčiai ir laisvai mąstyti - savybės, kurias vaikams įdiegia tėvai. Štai septynios auklėjimo paslaptys, kurių jie laikosi:
1. Neskatinami kompleksai
Mama žydė savo vaikui niekada neištars, kad jis yra blogas ar kvailas. Ji sakys: „Kaip tu, toks protingas berniukas, galėjai padaryti tokią kvailystę?“. „Mano vaikas neturi ir negali turėti trūkumų“, - tokios pozicijos laikosi žydės. Veikiausiai jos mato tuos trūkumus, tačiau be jų pačių apie tai niekas nežino.
2. Protinga laisvė
Šiuolaikinis žydų auklėjimas bando suderinti du regis nesuderinamus dalykus: vaiko laisvę ir griežtus reikalavimus. Tokį auklėjimą padeda įsivaizduoti puiki metafora: erdvus kambarys su tvirtomis sienomis. Žydų šeimose vaikai gali joti tėvams ant galvų ar išteplioti tėvo pasą brangiais motinos lūpų dažais - tai ne priežastis aprėkti ar nubausti vaiką. Tėvams žydams vaiko laisvė yra tarsi oras, kuriuo jis negali nekvėpuoti. Griežtas auklėjimas prasideda tuomet, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Žydų šeimoje vaikai supranta, kad apipurkšti kiemo kates motinos kvepalais galima, bet trenkti močiutei per galvą - ne.
3. Vaikų girdimas tėvų pasididžiavimas
Mama visada giria savo vaiką. Pagyros prasideda nuo pat jo gimimo. Mama žydė džiaugiasi net mažiausiais vaiko pasiekimais, ar tai būtų tik naujas skiemuo ar užtiškusi dėmė, pirmą kartą paėmus į ranką teptuką. Apie tai būtinai sužinos visi bičiuliai ir pažįstami, nes vaikas turi būti pagirtas kitų žmonių akivaizdoje. Jei vaiko pasiekimai rimtesni, jis sulauks dar ilgesnių liaupsių ir aplodismentų iš visos giminės. Kad motyvuotume vaiką elgtis gerai, pasistenkime, kad jis „nugirstų“, kaip mes pasakojame apie jo sėkmę savo draugams ir giminaičiams.
4. Tėvų atsakomybė už savo elgesį
Tėvai žydai įsitikinę, kad net netyčia iš jų lūpų išsprūdęs nederamas žodis ar blogas poelgis, kurį pamatė vaikas, gali padaryti neatitaisomos žalos, todėl jie labai atsakingai žiūri į savo elgesį ir stengiasi visomis išgalėmis neparodyti vaikui blogo pavyzdžio.
5. Meilė ir pagarba šeimoje
Žydų tradicijos moko, kad bet kokios šeimos pagrindą sudaro vyras ir žmona - tėvas ir motina. Taigi vaikai nuo mažų dienų mokomi, kad motina turi būti dėmesinga tėvui, o tėvas - motinai. Jei vaikas matys, kad jo tėvai gyvena vienas dėl kito, kad jų santykiai yra grįsti pagarba, meile ir rūpesčiu, jis jaus psichologinę ramybę ir saugumą. Be to, toks tėvų elgesys yra nuostabus pavyzdys vaikui. Jis užtikrina, kad užaugęs tokius pačius santykius jis puoselės ir savo šeimoje.
6. Būsimų tėvų pasiruošimas
Žydų atžalos tapti tėvais jau būna pasiruošusios dar iki vaikelio gimimo. Mergina prieš ištekėdama jau būna pasirengusi motinystei. Ji netrokšta „pagyventi sau“ ar „padaryti karjerą“; jos pagrindinis tikslas - namai ir šeima. Jei motinystė ir tėvystė nuo pat pradžių bus regima kaip našta ir vargas, užauginti laimingą vaiką bus labai sudėtinga. Siekdami išauklėti savarankiškus, tvirtus ir sėkmės lydimus vaikus, žydų išminčiai sukūrė ištisą auklėjimo sistemą, su kuria Izraelyje tėvai gali susipažinti per specialius kursus. Tokie kursai organizuojami sinagogose ir žydų mokyklose daugelyje pasaulių šalių. Štai jums pirmoji sėkmingo auklėjimo taisyklė - ji prasideda nuo pačių tėvų mokymosi ir pasirengimo pagrindinėms gyvenimo „profesijoms“ - žmonos bei motinos ir vyro bei tėvo.
7. Teisingas laiko paskirstymas
Žydų vaikai nežino, kas yra tinginystė ar šlitinėjimas su draugais kieme. Muzikos pamokos, anglų kalba, matematika - jų dienos turi aiškią ir intensyvią darbotvarkę. Nuo mažų dienų vaikai pratinami suprasti, kad būti nuolat užsiėmusiam yra normalu.
Kašruto įstatymai žydų buityje
Viena svarbiausių judėjų religinio gyvenimo ypatybių - tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebr. כָּשֵׁר kašer - tinkamas). Šitie įstatymai remiasi Toroje, Kunigų knygoje 11:1 ir Pakartoto Įstatymo knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, taip pat ir apie maisto paruošimo būdus. Draudžiama kartu valgyti pieno ir mėsos produktus, negalima maišyti grietinės su mėsa, draudžiama valgyti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, negalima gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruošto vyno. Rabinai košerinį maistą laiko sveiku maistu, kurį vartodami judėjai gali išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą. Ant stalo buvo paruošta nemažai košerinio maisto.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
