Kur atiduoti vaikiškus rūbus ir kitus nebereikalingus daiktus: tvarumo ir pagalbos būdai
Įžanga: kodėl verta atiduoti nebereikalingus drabužius?
Ar jūsų drabužių spintoje yra drabužių, kurių ilgai nenešiojate? Ateinantis pavasaris yra puiki proga atnaujinti drabužių spintą ir atsikratyti nereikalingų drabužių. Drabužių aukojimas - tik vienas būdas, kaip galima panaudoti nebereikalingus drabužius. Jeigu jų būklė dar yra gera, gaila juos išmesti, juolab jeigu jie vis dar gali būti naudingi kitiems. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės prisiperka daiktų, kurių jiems nereikia, jie jų nenešioja. Mano mamos, močiutės laikais drabužis buvo nešiojamas, kol susidėvi. Turite jau nebereikalingų, bet dar tinkamų naudoti drabužių ir nežinote, kur juos dėti? Šiame straipsnyje rasite patarimų ir vietų, kur galite atiduoti vaikiškus drabužius, taip prisidedant prie tvarumo ir pagalbos tiems, kuriems to reikia.
Labdaros organizacijos ir socialinės įstaigos
Nebenešiojamus, nemadingus ar netinkančius drabužius galima paaukoti labdaringoms organizacijoms ir tokiu būdu padėti kitiems, tačiau reikia suprasti, kad šios organizacijos nėra atliekų konteineriai. Kiekviename mieste tikrai yra labdaros organizacijų, dalyvaujančių drabužių rinkime.
„Caritas“
„Prašome, kad žmonės suprastų - „Caritas“ ar kitos labdarai drabužius renkančios organizacijos nėra konteineriai. Tai - ne tie drabužiai, kuriuos reikia išmesti. Tai drabužiai, kurių dėl kažkokių priežasčių nešioti nebenorite. Jais galite pasidalyti su kitais“, - sako D. Sakalauskaitė-Babravičė. „Caritas“ drabužius renka daugelyje didžiųjų miestų. Vienas iš pačių didžiausių yra „Caritas“, kurie didesniuose miestuose netgi turi keletą vietų, kur galima palikti nereikalingus drabužius. Jų sąrašą galima lengvai rasti internete.
Pagalba teikiama parapijų Caritas skyriuose visoje vyskupijoje. Mes kviečiame dovanoti tvarkingus, švarius ir sezoną atitinkančius drabužius bei daiktus, tinkamus naudojimui. Drabužiai ir įvairūs daiktai yra renkami visoje Lietuvoje. Kasdien jie dalinami pagalbos prašantiems žmonėms. Kviečiame kartu patirti dovanojimo džiaugsmą ir kurti krikščionišką aukojimo kultūrą - aukoti ir dovanoti ne tik tai, ko mums nereikia, tačiau tai, ką dar mielai naudotume patys, tačiau turėdami galimybę dalinamės su stokojančiais broliais ir seserimis.
Tačiau prieš išvykstant ten verta įsitikinti, kad institucijai tikrai reikia tokių drabužių. Daugelis institucijų yra perpildytos, todėl ne visi norės paimti visą maišą nerūšiuotų drabužių. Geriausiai paskambinti anksčiau ir sužinoti, ar jiems reikalinga jūsų pagalba. Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kai naujai socialinį būstą gavusiems ir nakvynės namams trūksta smulkių virtuvės indų (peilių, šakučių, lėkščių, puodelių), drabužių, batų, patalynės. Jei turite ką atliekamo, neišmeskite. Daiktus galite atvežti trečiadieniais 14:30 - 17:30 į Gerojo Ganytojo bažnyčią V. Krėvės pr. 95a (Kaune) arba susisiekti su Dovile 868398997 bet kuriuo metu. Tokie specifiniai punktai rodo, kad verta pasitikslinti konkrečius poreikius.
Kitos labdaros ir socialinės įstaigos
- Raudonojo Kryžiaus draugija taip pat priima vaikiškus drabužius, žaislus ir kitus vaikams skirtus daiktus.
- Galite kreiptis į vaikų, senelių namus. Tokiu atveju pravartu iš anksto pasiskambinti į norimą įstaigą ir išsiaiškinti, ar jūsų nebenaudojami daiktai jai yra reikalingi, - galbūt tam tikrų daiktų įstaiga turi pakankamai. Vaikų namams paprastai labai trūksta vaikiškų drabužėlių, mat šie greitai sunešiojami, žaislų, kurie gali pakeisti senuosius.
- Gausių šeimų asociacija rūpinasi maždaug 2.000 gausių šeimų, dažniausiai turinčių keturis ir daugiau vaikų, visoje Lietuvoje. Gavusi pasiūlymą paaukoti daiktų organizacija savo nariams išsiuntinėja žinutes, jei tik kam daiktų prireikia, jie iš karto apie tai praneša. Taip asociacija visuomet randa tuos, kuriems daiktų reikia labiausiai, ir nekaupia nereikalingų daiktų.
- Seniūnijų darbuotojai paprastai puikiai žino, kuriems vietos gyventojams labiausiai reikia pagalbos, kokių daiktų jiems stinga. Be maisto produktų, į seniūnijas paprastai prašoma nešti drabužių ir avalynės, baldų, dar veikiančios buitinės technikos.
- Įvairių nakvynės namų gyventojams galbūt ir nereikia baldų ar buitinės technikos, tačiau jie visuomet mielai priima drabužius ir avalynę.
- Krizių centrai priglaudžia motinas su vaikais, patiriančias smurtą, praradusias turtą, turinčias įvairių priklausomybių.
Kaimo vietovėse dažnai socialinė darbuotoja savivaldybėje visada pasako, kad yra keletas šeimų, kuriom pravers jūsų atiduodami daiktai/rūbai.
Dalijimosi iniciatyvos ir atiduotuvės
Be tradicinių labdaros organizacijų, Lietuvoje veikia ir įvairios dalijimosi iniciatyvos, leidžiančios suteikti drabužiams antrą gyvenimą.
- DĖK’ui kabyklos kviečia keistis gerais nebereikalingais drabužiais. Dalinimosi gerais daiktais stotelės DĖK’ui nėra naujiena. Jos jau penkerius metus veikia Vilniaus apskrities didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Smulkesnius daiktus, taip pat drabužius priima bei dalina ir Vilniaus senamiestyje įsikūrusi DĖK’ui galerija.
- Kauno RATC kviečia gyventojus jiems nereikalingus, bet dar tinkamus naudoti daiktus, neišmesti, o pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse įrengtas Atiduotuves ir taip perleisti į naujo šeimininko rankas arba jiems reikalingus daiktus pasiimti. Dalijimosi daiktais paslauga - priėmimas ir išdavimas nemokamas. Adresai Kaune: Kuršių g. 60 Chemijos g. Taip pat atiduotuves rasite Raseiniuose - Kalniškių k. ir Kėdainiuose - J. Basanavičiaus g.
- „Pagalbadaiktais.lt“ - šioje interneto svetainėje ko nors stokojantys žmonės gali paskelbti, ko jiems reikia, o turintys nenaudojamų daiktų jais pasidalinti.
- Projektas „Dovanokime“: prie didžiųjų prekybos centrų Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Elektrėnuose galite rasti specialius mėlynos spalvos konteinerius, į kuriuos raginama mesti nereikalingus drabužius ir avalynę.
Tekstilės konteineriai: rūšiavimas ir perdirbimas
Dar tinkamą naudoti tekstilę svarbu palikti specialiai tam skirtuose tekstilės konteineriuose. Nebereikalingus, bet dar tinkamus drabužius, patalynę, avalynę poromis, rankines, diržus ir kitą tekstilę gyventojai turėtų sudėti į plastikinius maišus ir juos tvirtai užrišti, kad nepasimestų ir nesusiteptų. Svarbu tekstilę palikti tam skirtuose konteineriuose, o ne šalia jų, kad jos nesulytų, nepradėtų pelyti. Į tekstilės konteinerius tinka mesti tik švarius, nesuplyšusius ir dar naudoti tinkamus suaugusiųjų ir vaikų drabužius, batų poras, užuolaidas, rankšluosčius, patalynės užvalkalų komplektus, rankines ir diržus.
Įmonės „Dėvėdra“, besirūpinančios tekstilės konteineriais, atstovė Tatjana Dirkstienė nurodo, kad jų bendrovė užsiima tekstilės surinkimu Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Neringos savivaldybėje. Tekstilės konteinerių užpildymas skiriasi nuo, pavyzdžiui, plastiko konteinerių. Tekstilės konteineris dažniausiai užpildomas tada, kai daroma tvarka - šeimininkė spintoje rado daug nereikalingų drabužių ir prikrovė kelis maišus. Dėl tokios tekstilės konteinerių užpildymo specifikos jie ištuštinami ne taip dažnai, kaip kitų atliekų konteineriai. „Būname labai dėkingi, jei žmonės paskambina ir pasako - šis konteineris jau yra perpildytas. Tuomet stengiamės reaguoti kuo greičiau. Įprastai konteineriai tuštinami kas dvi savaites“, - sako T. Dirkstienė.
Lietuvoje iš tekstilės konteinerių surinkta tekstilė vežama į tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje. Čia atskiriama tinkama naudoti tekstilė, kuri suskirstoma į skirtingas kategorijas ir paruošiama naudoti dar kartą. Tinkama naudoti tekstilė parduodama tarptautinėje didmeninėje rinkoje. Pasak T. Dirkstienės, surinkta tekstilė skirstoma į tris grupes:
Tekstilės rūšiavimas
- Pirma grupė: Drabužiai, kurie dar gali būti nešiojami. Jie perduodami labdaros organizacijoms.
- Antra grupė: Tekstilė, kuri nebetinkama nešiojimui, bet tinkama perdirbti - iš natūralių pluoštų gaminamos šluostės, o perdirbta sintetika.
- Trečia grupė: Nešvarūs, sunešioti drabužiai. Jie deginami arba keliauja į sąvartyną. Labai norėtųsi, kad trečioji grupė būtų kuo mažesnė.
Vidutinis tekstilės naudojimo laikas - treji metai. Natūralus audinys, pavyzdžiui, medvilnė, vilna, suyra per 3-5 metus. Jeigu tai - sintetika, kurią mes visi nešiojame, pavyzdžiui, poliesteris, poliamidas, gamybiniai polimerai, ji gali sąvartyne gulėti 50-100 metų ir nesuirti. Tai - kaip plastikiniai maišeliai, todėl labai svarbu tekstilę rūšiuoti. Tekstilės konteineriai - puikus būdas atsikratyti nereikalingų, netinkančių ar nebemadingų drabužių. Jei pastebėjote pripildytą tekstilės konteinerį, prašome apie tai pranešti ant jo nurodytu kontaktiniu numeriu.
Drabužių pardavimas internetu
Kitas būdas atsikratyti nereikalingų drabužių yra juos parduoti. Internete tai labai paprasta, tiesiog prisijunkite prie svetainės, pasidarykite geras nuotraukas ir patalpinkite jas puslapyje. Verta ieškoti vietinių grupių iš jūsų miesto, taip bus daug paprasčiau, nes galimas ir susitikimas.
„Vinted.lt“ - internetinė svetainė, kurioje galima parduoti savo drabužius. Sau iškėlusi misiją, kad dėvėti drabužiai taptų pirmu pasirinkimu visame pasaulyje, internetinė svetainė „Vinted.lt“ sėkmingai siekia šio tikslo, teigia viena iš projekto įkūrėjų Milda Mitkutė. Anksčiau Lietuvoje „Manodrabuziai.lt“ besivadinęs projektas dabar išplito ir kitose valstybėse.
M. Mitkutė teigia: „Manau, kad yra labai materialus poreikis. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės prisiperka daiktų, kurių jiems nereikia, jie jų nenešioja.“ Dauguma iš mūsų spintose turi drabužių, kurie yra su etiketėmis arba buvo pirkti brangiai, bet netiko jų stilius. Normalu, kad tokių drabužių nedovanosi labdarai, nes už juos mokėjai nemažai pinigų, jie nenešioti. Jauti, kad gali iš jų užsidirbti. Jos teigimu, įtakos turi ir žinojimas, kad tau nereikalingas ar netinkantis drabužius kitam žmogui gali tapti lobiu, kurio jis ilgai ieškojo.
M. Mitkutė neslepia, kad bene 95 proc. „Vinted.lt“ naudotojų - merginos. Jos aiškinimu, Lietuvoje ir Vokietijoje prie šios internetinės svetainės leidžiama prisijungti ir vaikinams, tačiau jie nėra labai aktyvūs. „Galbūt tai - vartotojiškumo požiūris. Manau, kad merginos visada buvo didesnės vartotojos nei vaikinai. Vokietijoje matome kitą tendenciją. Ten vaikinai - jaunosios kartos - perka tiek pat drabužių, kiek ir moterys, taip pat dažnai juos keičia. Jie mato naudą registruotis mūsų portale ir pardavinėti daiktus. Manau, kad po metų ar dvejų ši tendencija bus ryškesnė, nei yra dabar“, - prognozuoja M. Mitkutė.
Svarbiausi aspektai prieš atiduodant drabužius
D. Sakalauskaitė-Babravičė prašo, prieš nešant drabužius į priėmimo vietas, patikrinti, ar jie nėra purvini ar suplyšę. Ji prašo, kad žmonės suprastų - „Caritas“ ar kitos labdarai drabužius renkančios organizacijos nėra konteineriai. Tai - ne tie drabužiai, kuriuos reikia išmesti. Tai drabužiai, kurių dėl kažkokių priežasčių nešioti nebenorite. Jais galite pasidalyti su kitais. Taip pat svarbu atsižvelgti į sezoną. Paprastai, tvarkydami spintas, žmonės randa ir atneša drabužius, kurie neatitinka esamo sezono.
Pavyzdžiui, pavasarį sulaukiama krūvos žieminių drabužių, nors žmonės, ateinantys prašyti drabužių, ieško vasarinių, pavasarinių drabužių. Kyla problema, saugant šiuos drabužius. Jei sulaukiama daug žieminių batų, pūkinių striukių, neturima nei patalpų, nei galimybių juos laikyti. Paprastai žmonių paprašoma nešti drabužius, kurie tiktų esamam sezonui. D. Sakalauskaitė-Babravičė džiaugiasi, kad dažniausiai žmonės su tuo geranoriškai sutinka ir pastaruoju metu atvejai, kai liepą atnešami kailiniai, pasitaiko vis rečiau. Kviečiame dovanoti tvarkingus, švarius ir sezoną atitinkančius drabužius bei daiktus, tinkamus naudojimui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
