Žindymas ir pogimdyminiai iššūkiai: išangės patologijos, vaistai ir kontracepcija

Neretai kalbame apie gimdymą ir žindymą kaip visiškai nesusijusius dalykus. Tačiau gamtoje viskas susiję - mama ir mažylis persipynę įvairiausiais fiziologiniais, psichologiniais, galbūt ir energetiniais ryšiais. Todėl toks svarbus virsmas kaip gimdymas neturėtų būti diskutuojamas atskirai nuo žindymo. Motina ir kūdikis yra nedalomas biologinis ir socialinis vienetas, todėl motinos sveikata ir mityba yra neišvengiamai susijusi su kūdikio sveikata ir mityba. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius pogimdyminius iššūkius, susijusius su žindymu, tokius kaip išangės patologijos, vaistų vartojimas ir kontracepcija, bei jų įtaką motinos ir kūdikio gerovei.

Išangės patologijos po gimdymo: hemorojus ir jo valdymas

Išangėje jaučiamas skausmas - tiesiogine ir perkeltine prasme - nepatogi problema, dėl kurios žmonės delsia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Neretu atveju, kurį laiką diskretiškai kenčiamus pojūčius lemia išangės patologijos - hemorojaus - sukeliamas nedidelis diskomfortas ar net ūmus, sunkiai tveriamas skausmas. Žmogaus išangės kanalo anatominė struktūra yra sudaryta iš išangės pagalvėlių, o jų pačių vidinę struktūrą sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šias pagalvėles turi visi žmonės, bet kai jos ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė, - išgirsite hemorojaus diagnozę.

Hemorojumi serga ir vyrai, ir moterys, tačiau nėštumo ir gimdymo laikotarpiu veiksnių, lemiančių išangės patologijų atsiradimą, padaugėja. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo, ypač dažnai - pakartotinai nėščioms. Dažniausiai pasitaikančios išangės ligos nėščiųjų ir gimdyvių tarpe yra trombuotas (arba įstrigęs) vidinis hemorojus (viena dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių išangės ligų) ir perianalinė veninė trombozė.

Hemorojus nėštumo ir pogimdyminio laikotarpio metu. Mokslinių šaltinių duomenimis, vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu net šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta - šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys.

Nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo.

Nesant ūminių būklių, nėščiųjų hemorojaus (kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų) chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos periodo pabaigos. Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai.

Kiekvienai nėščiajai, gimdyvei bei žindančiai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus. Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą.

Interneto forumuose mamos dalijasi patirtimi kovojant su vidurių užkietėjimu po gimdymo. Dažnai minimos priemonės: Microlax klizmutė. "Žinoma galima! Tai pradžiai viena, o po to žiūrėkite." "Linu semenos padeda. Iš vakaro su jogurtu sumaišydavau ir ryte prieš valgi suvalgydavau. Galima aš pora valgomų šaukštų su natūraliu jogurtu maišydavau." "Vartokite Lepicol. Šaukštas ryte ir vakare, kol susitvarkys, vėliau ir po vieną užtenka."

Pogimdyminis atsistatymas ir skausmo valdymas

Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą.

Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Akušerinė apžiūra apima moters krūtų būklės įvertinimą: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.

Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija: dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.

Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija).

Nuo skausmo po gimdymo konkrečiai tai nieko, bet patiems kirpimams ir plyšimams gydyti mamos naudoja „Hepa gel“. "Nu gėris - vėsina, karštį ir tvinkčiojimą nuima."

Žindymas ir vaistų vartojimas: bendrieji principai

Medicinos mokslas įrodė ir gydytojų praktika patvirtina, jog motinos pienas - pačios gamtos sukurtas ir milijonus metų tobulintas - yra geriausias maistas kūdikiui ir net saugo jį nuo daugelio ligų. Žindančios moters sveikata irgi laimi. Deja, kaip ir kiti žmonės, žindančios motinos kartais suserga, prireikia vaistų. Laimei, dauguma nereceptinių vaistų žindomiems kūdikiams reikšmingo pavojaus nesukelia. Tačiau nenustatinėkite diagnozės ir neskirkite gydymo sau pati. Tai geriau padarys profesionalas - gydytojas.

Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Vaisto koncentraciją motinos piene ir poveikį kūdikiui veikia šie veiksniai:

• Vaisto koncentracija motinos organizme.
• Dažnas žindymas.
• Krūtų anatomija (iškart po gimdymo krūtyse yra daug mažyčių tarpų, pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik imunoglobulinai, bet ir vaistai).
• Kūdikio šalinimo sistemos branda (naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas).

Prieš vartojant bet kokius vaistus, ypač receptinius, svarbu informuoti gydytoją, kad esate kūdikį maitinanti motina ir žindymą norite tęsti. Gydytojas parinks tokius vaistus, kurie nepakenktų kūdikiui. Svarbu kartu su gydytoju apsvarstyti: ar toks gydymas tikrai reikalingas, ar būtinas nedelsiant? O gal jį galima atidėti vėlesniam laikui?

Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Stenkitės vaistą panaudoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jo koncentracijos motinos piene. Paprastai tai būna tarp 1-3 valandų po vaisto priėmimo. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą priimti (jeigu jis vartojamas tik kartą dienoje) prieš ilgiausią kūdikio miego epizodą.

Nors išties kenksmingų žindomam kūdikiui vaistų yra labai nedaug, tačiau vartojimo instrukcijose daug dažniau rasime parašyta, jog žindančioms motinoms patariama vaisto nevartoti arba vartojant tą vaistą geriau nežindyti. Neretai taip daroma todėl, kad, siekiant didesnio pelno, pagailima skirti lėšų detaliems klinikiniams tyrimams, ypač jeigu jie brangūs ir ilgai užtrunka. Vaistų firmos nori teisiškai apsidrausti nuo atsakomybės, jeigu lieka bent mažiausia abejonė. Bet ar teisinga būtų dėl abejotinos abejonės aukoti garantuotai naudingą ir nuostabų dalyką - kūdikio žindymą?

Specifinių vaistų ir procedūrų saugumas žindymo metu

Jeigu karščiuojate ar kenčiate skausmą, jau laukdama pagalbos galite išgerti vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Acetaminofenas (paracetamolis) ir ibuprofenas žindomam kūdikiui nepakenks, nes į motinos pieną patenka tik labai maža motinos išgertų šių vaistų dalis. Be to, jie nėra toksiški ir tinka net naujagimių gydymui. Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės.

Maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais būna gydomi ir susirgę vaikai. Natūralių ir sintetinių penicilinų, gentamicino, daugumos cefalosporinų, eritromicino ir azitromicino mažiau kaip 1 procentas nuo motinai paskirtos dozės patenka į jos pieną, o iš pieno į kūdikio kraują - dar mažiau. Retai pasitaiko alergija antibiotikams, o gydymui tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą. Priešgrybeliniai ir prieštuberkulioziniai vaistai nėra kontraindikacijos žindymui.

Homeopatiniai preparatai ir vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą.

Klausimas, ar galima žindyti, jeigu mamai bus atliekamas nedidelės kūno dalies (pvz., taisant dantis) ar pilnas (atliekant operacijas) nuskausminimas yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Mamos turėtų būti raginamos tęsti žindymą iš karto po operacijos. Dažnai yra rekomenduojama bent 24 val. po operacijos nežindyti, ištraukti pieną ir jį išpilti, tačiau tokios praktikos yra nereikalingos, nes labai mažai nuskausminamųjų vaistų, sukurtų ne opiatų pagrindu, patenka į pieną. Jeigu vartojami opiatų pagrindu sukurti nuskausminamieji arba benzodiazepinai IR kūdikiui yra mažiau kaip 6 savaitės (koreguoto amžiaus, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), tuomet reikėtų būti atsargesniems, stebėti kūdikio savijautą (ar netampa mieguistas), ypač jeigu mama yra mieguista. Opiatų pagrindu sukurtus nuskausminamuosius derėtų vartoti ribotai ir geriau rinktis kitus nuskausminimo būdus. Kodeino reikėtų vengti. Tuo tarpu iš vietinių leidžiamų nuskausminamųjų vaistų daugiausiai tirti bupivacaine ir lidocaine, ir tyrimai rodo, kad naudojami vietiškai šie vaistai yra saugūs žindymo metu. Jeigu naudojami paviršiniai nuskausminamieji - pleistrai, tepalai nuo skausmo, svarbu, kad jie būtų tepami ne ant krūties ir ne tose vietose, kuriose gali liestis kūdikis. Bendroji nejautra dabar tokia tobula, kad vaistai, kuriais ji sukeliama, organizme greitai suyra, yra išskiriami ir tampa kūdikiui nepavojingi. Praėjus parai po bendrosios nejautros žindyti galima. Žindymui gali kliudyti bendra sunki žindančiosios būklė dėl ligos. Kiekvieną kartą žindyvė turėtų pasiklausti gydančių gydytojų, ar ji gali žindyti. Vietinei nejautrai vartojamos medžiagos irgi greitai skyla organizme ir yra išskiriamos. Po vietinės nejautros žindyti dažniausiai galima.

Kai radioaktyvūs cheminiai junginiai yra naudojami motinos tyrimams, būtina laikinai padaryti žindymo pertrauką, kadangi tos medžiagos gali patekti į pieną ir kelti pavojų kūdikio sveikatai. Įvairios radioaktyvios medžiagos organizme užsibūna nevienodą laiką, nuo 12 valandų iki savaitės. Todėl dar prieš paskiriant tokį tyrimą, perspėkite gydytoją, kad norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol Jums teks pieną iš krūtų ištraukinėti rankomis arba pientraukiu ir išpilti. Taip darykite, kad pieno gamyba krūtyse nesustotų. Jeigu motina radioaktyvios medžiagomis yra gydoma, kūdikio žindymo pertrauka gali užtrukti daug ilgiau, gal būt net kelis mėnesius.

Dauguma vaistų, kuriais gydoma nuo reumatoidinio artrito ir kitų sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, vilkligės, žindomiems kūdikiams nepakenkė. Be to, jų gali ir nereikėti arba užtenka mažesnių dozių, nes daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių moterų, dėl normalių hormoninių pokyčių, nėštumo metu būna laikina remisija (pagerėjimas). Daugeliui motinų diabetikių žindymo laikotarpiu taip pat pakanka trečdaliu mažesnės ar net tik pusės iki nėštumo naudotos insulino dozės. Taip būna todėl, jog dėl pieno gamybos gerokai padidėja organizmo energijos sąnaudos. Atitinkamai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir insulino poreikis.

Esama vaistų, kurie žindymo laikotarpiu nepageidautini, nes gali trikdyti pačią laktaciją, t.y., pieno gamybą motinos krūtyse. Tarp jų ir geriamieji kontraceptikai - nuo pastojimo saugantys preparatai, kurių sudėtyje yra hormonų estrogenų. Jeigu tokios tabletės vartojamos laktacijos pradžioje, po gimdymo nepraėjus nei 6 savaitėms, pieno gamyba gali būti stabdoma. Tuomet labiau tiktų vien tik progesterono turinčios piliulės, kurios įtakos pieno gamybai beveik nedaro.

Vaistų saugumas žindymo metu - apibendrinimas

Ši lentelė pateikia apibendrintą informaciją apie kai kurių vaistų vartojimo rekomendacijas žindymo laikotarpiu:

Žindymas ir motinos ligos

Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui.

Karščiavimas - vienas iš ūminių uždegiminių ligų ir tokių būklių, kaip pieno stazės, krūtų perkaitimas, požymių. Dažniausiai žindyti galima ir toliau. Jeigu mama susirgo, pavyzdžiui, kvėpavimo takų liga, kūdikis dažniausiai irgi jau būna užkrėstas. Tokiu atveju žindymą nutraukusi moteris atneš daugiau žalos kūdikiui nei naudos. Tuomet kūdikis negaus iš motinos pieno pasigaminusių apsauginių veiksnių prieš tą konkretų sukėlėją. Žodžiu, nežindant padidės tikimybė susirgti ir kūdikiui. Susirgus šlapimo organų infekcija (cistitu, pielonefritu) arba žarnyno uždegimu, kūdikį galima žindyti toliau. Žindymą reikia tęsti ir tuomet, kai atsirado karščiavimas dėl krūtų perkaitimo. O esant pieno stazei, geriausiai pieną ištraukia kūdikis.

Kai moteris jaučia ūminio apsinuodijimo maistu požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą) tikslinga kelis kartus pieną nusitraukti ir jo neduoti kūdikiui. Tuo metu kūdikiui geriausia duoti anksčiau nusitraukto ir užšaldyto pieno. Suaugusiam žmogui ūminio apsinuodijimo simptomai paprastai greitai išnyksta. Jiems nykstant žindyti vėl galima.

Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju geriausia pasitarti su šias ligas gydančiu gydytoju. Bet aktyvioje plaučių tuberkuliozės stadijoje motina neturėtų būti kartu su kūdikiu, kad jo neužkrėstų. Šios infekcijos bacilos plinta per orą, į pieną jos nepatenka.

Žindymo netrukdo buvusios krūtų operacijos, mastopatijos, augliukai ar krūtų implantai. Kiekviena moteris, apčiuopusi krūtyse mazgelių, sukietėjimų, guziukų, nepriklausomai nuo amžiaus, privalo pasitikrinti pas gydytoją mamologą. Po žindymo ji vėl turėtų apsilankyti pas mamologą.

Žindymas ir mėnesinės / naujas nėštumas

Žindymas ir mėnesinės. Prasidėjus mėnesinėmis žindyti ne tik galima, bet ir reikia. Kol žindoma taip, kaip kūdikis nori, mėnesinių pirmuosius 3-4 mėnesius (dažnai ir ilgiau) po gimdymo paprastai nebūna. Kai tik sumažėja žindymo intensyvumas, mėnesinės atsiranda. Susirgus mėnesinėmis gali truputį pasikeisti pieno skonis. Tačiau tai nėra priežastis nežindyti tomis dienomis, kai kraujuojama. Kūdikiai nesunkiai reaguoja į pieno skonio pasikeitimą ir žinda. Jei tik kūdikiui bus pasiūlyta pieno mišinių mėnesinių metu, jis toliau žįs mažiau intensyviai, nes valgyti per žinduką gerokai lengviau nei iš krūties. Kitaip tariant, bet kokios žindymo pertraukos kenkia žindymo procesui. Žindymas mėnesinių metu kūdikiui nekenkia.

Žindymas ir naujas nėštumas. Sužinojus apie pastojimą, žindymo nereikia nutraukti. Pirmoje nėštumo pusėje užtenka organizmo resursų ir žindyti, ir naują gyvybę nešioti. Mamai pastojus, palengva pasikeičia pieno skonis ir kokybė. Ateina momentas, kai kūdikis pats palengva atsisako žįsti. Pastojus pieno skonis keičiasi ne taip greitai ir tai neturi įtakos kūdikio sveikatai.

Kontracepcija žindymo laikotarpiu

Kada po gimdymo jau reikėtų pagalvoti apie kontracepciją? Medikai pataria vengti lytinių santykių tol, kol neužgyja gimdoje vieta, kurioje buvo prisitvirtinusi placenta. Ir pagimdžius natūraliai, ir atlikus cezario pjūvį žaizda gyja maždaug 6-8 savaites. Tad tiek laiko patariama susilaikyti. Praėjus minėtam laikui moteris turi apsilankyti pas ginekologą ar šeimos gydytoją. Jis nustato, ar jau baigėsi pogimdyminis laikotarpis, ar nėra priežasčių atsisakyti vieno ar kito kontracepcijos būdo. Nors medikai rekomenduoja apie 6 savaites po gimdymo vengti intymumo, kartais poros labai nori mylėtis. Jei moteris gerai jaučiasi, galima mylėtis, bet tik naudojant barjerines priemones, pvz., vyrišką prezervatyvą. Jis sulaiko ne tik spermą, bet ir saugo, kad infekcija nepatektų į makšties išskyras, tad moteris taip gali išvengti gimdos uždegimo.

Kontracepcija leidžia šeimai kitą nėštumą atidėti vėlesniam laikui, palaukti, kol vaikelis paaugs. Kokį būdą šeimai rinktis, priklauso ir nuo sutuoktinių amžiaus, intymaus gyvenimo ypatybių, pasaulėžiūros bei religinių įsitikinimų, nuo to, ar mama žindo, kiek laiko praėjo po gimdymo, kokios moters ligos ir žalingi įpročiai, ar ilgai planuoja vengti nėštumo.

Mamos yra įsitikinusios, kad žindant apie kontracepciją galima negalvoti. Ar neklysta? Žindymo sukeliamas kontracepcinis efektas - tai vienas natūralių kontracepcijos metodų, medikų vadinamas laktacine amenorėja. Šis metodas yra pats geriausias žindančiai mamai: iki 3-4 mėn. rizika pastoti prilygsta nuliui, o po šio laiko iki pusės metų po gimdymo pastoja tik apie 2 proc. moterų. Tačiau tai netinka, jei žindant atsiranda mėnesinės (jos gali prasidėti ir nesulaukus 6 mėn.); mėnesinių nėra, bet nuo gimdymo jau praėjo 6 mėn.; mama žindo rečiau nei kas 6 val. arba nežindo naktį; kūdikis papildomai gauna pieno pakaitų. Norint, kad užtektų pieno, kūdikį reikia dažniau ir ilgiau žindyti pienuku iš krūties. Jei mama netenka kantrybės, nusiperka mišinėlių, krūtyse pieno tikrai nepadaugėja, atsiranda savaiminės ovuliacijos kiaušidėje galimybė ir moteris gali pastoti, net ir nesulaukusi mėnesinių.

Kokia kontracepcija tinka žindančiai mamai po pusmečio ar prasidėjus mėnesinėms? Kad ir kiek laiko praėjo po gimdymo, žindyvei nepatartinos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar analogiškų hormonų turintys kontraceptiniai pleistrai ar makšties žiedai. Per nėštumą dėl tam tikrų pokyčių labiau kreša kraujas. Per anksti (nespėjus organizmui grįžti į įprastą būklę) pradėtos vartoti sudėtinės kontraceptinės (hormoninės) tabletės didina trombozės riziką, tad nerekomenduotinos. Mama, kuri nežindo vaikelio savo pienu, sudėtinių kontraceptinių tablečių gali pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 3-4 sav. Dėl šių priežasčių jai netinka kontraceptinis žiedas ar pleistras. Kaip ir sudėtinėse hormoninėse tabletėse, šių priemonių sudėtyje yra kelių rūšių hormonų: ir estrogenų, ir gestagenų. Per makšties ar poodžio kraujagysles jų patenka į moters kraujotaką, estrogenai mažina pieno gamybą, gali turėti įtakos kūdikio raidai, tad netinka žindančiai mamai.

Žindančiai mamai tinka barjerinės priemonės (Lietuvoje populiariausi vyriški prezervatyvai), gimdinė spiralė, naudojamos kontraceptinės cheminės priemonės į makštį. Per anksti įdėta spiralė gali iškristi. Ją reikėtų įdėti praėjus pogimdyminiam periodui (6-8 sav.) arba per pirmas mėnesines, 2-4-ą kraujavimo dieną. Spiralė gali būti impregnuota variu arba hormonu gestagenu. Tinka abi. Hormonas pieno gamybai įtakos neturi ir nekenkia kūdikiui. Vyresnei nei 35 m. moteriai, kuri nebeplanuoja turėti vaikų, ypač jei menstruacijos yra gausios, geriau rinktis hormoninę spiralę. Ji tirština gimdos kaklelio gleives, todėl spermatozoidams sunkiau nukeliauti į gimdą. Hormonas veikia ir gimdos gleivinę, ji plonėja, todėl mažiau išsiskiria menstruacinio kraujo, neretai jo visai nebūna. Išėmus paprastą spiralę, vaisingumas sugrįžta tuoj pat, nes ji neseklina gimdos gleivinės. O pašalinus spiralę su hormonu moteris vėl vaisinga tampa tik kai gimdos gleivinės atsinaujina. Kartais tai trunka kelis mėnesius. Net jei moteris pastotų, apvaisintas kiaušinėlis gali neprisitvirtinti seklioje gimdos gleivinėje, nes nėra būtino „gemalo patalo“, gali įvykti persileidimas.

Ar žindyvė gali naudoti žvakutes, kremukus, kontraceptines plėveles ir pan.? Šiose priemonėse esanti cheminė medžiaga žudo spermatozoidus, todėl jos vadinamos spermicidinėmis. Žudomos ir kai kurios makštyje esančios bakterijos, bet vaistai kartais dirgina makšties, gimdos kaklelio sieneles. Cheminių medžiagų jose nedaug, į kraujotaką patenka minimaliai ir poveikio pieno gamybai neturi. Tačiau spermicidinės priemonės mažiau efektyvios nei kitos. Vyrišką prezervatyvą naudoti paprasčiau, tad jis poroms labiau priimtinas.

Lietuvos vaistinėse buvo pasirodžiusių kontraceptinių tablečių vien tik su hormonu gestagenu. Jo yra labai nedidelė dozė, todėl tabletės žindyvei saugios. Kitaip nei kitos tabletės, jos neslopina ovuliacijos kiaušidėse, bet tirština gimdos kaklelio gleives ir plonina gimdos gleivinę. Poveikis prasideda jau po kelių valandų ir trunka apie 27 val. Tabletes reikia gerti tiksliai nustatytu laiku, nes pavėlavus vos 3 val. kyla rizika pastoti. Taip pat yra gaminama į raumenis švirkščiamų gestageninių vaistų, kurių reikia leistis kas 3 mėn. Tačiau mama turi žinoti, kad šie vaistai labai veikia gimdos kaklelio gleives, plonina gimdos gleivinę ir patartini vyresnei moteriai.

Kalendorinis, gleivių ir vidinės kūno temperatūros matavimo metodas po gimdymo nėra labai efektyvus. Kol nepraėjo trys mėnesinių ciklai, kalendorinį metodą sunku taikyti. Apie vaisingas dienas spręsti pagal gleives taip pat nelengva, nes po gimdymo iš gimdos jų išsiskiria gausiau. Jei vyras pasitiki savimi, sėkla neišsiveržia per anksti, sutuoktiniams gali tikti nutrauktas lytinis aktas. Vyro sterilizavimas (sėklinis latakėlis perrišamas naudojant vietinę nejautrą) Lietuvoje visiškai nepopuliarus, nors pasaulyje gan dažnas. Hormoninė vyrų kontracepcija dar nėra populiari. Svarbiausia, kad pasirinktu kontracepcijos būdu pora tinkamai naudotųsi. Tačiau tokio, kuris nuo nėštumo saugotų 100 proc., nėra.

Gimdymo eigos įtaka žindymo sėkmei

Dar 1985-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatavo, jog tai, kaip vyksta gimdymas, tiesiogiai įtakoja žindymo sėkmę. Kad žindymas būtų sėkmingas, reikia keleto dalykų: kūdikio, sugebančio žįsti, motinos, kuri nori ir gali maitinti savo kūdikį, žindymas turi būti malonus abiem, o aplinka - žindymui palanki. Motinos pasitikėjimas savimi bei tikėjimas savo sugebėjimu pagimdyti kūdikį yra tiesiogiai susijęs su jos tikėjimu savo sugebėjimu žindyti. Daug tyrimų yra nustatę ryšį tarp požiūrio, nuostatų apie žindymą bei žindymo sėkmės. Tad tikėjimas savimi yra labai svarbu.

Tuo tarpu mūsų visuomenėje propaguojamas požiūris į gimdymą kaip į medicininę procedūrą, kurią įmanoma atlikti tik ligoninėje, ir kurią iš esmės kontroliuoja medikai, o ne pati gimdyvė. Sąrėmių metu ji paliekama viena, paguldyta lovoje, ant nugaros, jai neduodama valgyti ir gerti (vietoj to, skysčiai leidžiami į veną), jai leidžiami skatinamieji arba nuskausminamieji vaistai. Pagrindiniai rizikos faktoriai, sukeliantys žindymo problemas, yra šie: epidūrinė nejautra ir narkotiniai nuskausminamieji, skatinimas, Cezario operacija, replių naudojimas, vakuumo naudojimas, ilgas ir sunkus gimdymas, ypač kuomet kūdikis slenka gimdymo takais veideliu į priekį (occiput posterior padėtis).

Neretai būsimosios mamos nežino, jog gimdymo skatinimas gali turėti neigiamų pasekmių. Tyrimai rodo, jog pirmą kartą gimdančioms, skatinimas du kartus padidina Cezario pjūvio tikimybę. Sintetinis oksitocinas, naudojamas skatinimo metu, sukelia stipresnius sąrėmius. Tai padidina spaudimą vaiko galvutei gimdymo metu, padidina motinos skausmą, ir galbūt naujagimio skausmą. Be to, šiuo metu jau įrodyta, jog būtent kūdikis išskiria tam tikrą cheminę medžiagą, kuri ir duoda impulsą gimdymo pradžiai. Jei gimdymo veiklai neprasidėjus, bandoma ją dirbtinai sukelti skatinamaisiais vaistais, vertėtų prieš tai pagalvoti ar kūdikis jau tikrai pakankamai subrendęs gimti. PSO duomenimis, pasaulyje tik 10 proc. skatinimų turėjo medicininį pagrindą.

Nederėtų pamiršti, kad gimdymo metu didelį darbą dirba ir mažylis. Tyrimai rodo, kad skausmo ir diskomforto kūdikiui mažinimas gimdymo metu yra tiesiogiai susijęs su mažesne tikimybe, kad suaugęs jis padarys smurtinį nusikaltimą. Taip pat ištirta, kad skausmą kūdikiui gali sukelti šie dalykai: mekonijumi užteršti skysčiai ir membranos, gimimas su instrumentų pagalba arba kūdikio apsukimas gimdymo takų viduje, komplikacijos, dėl kurių vaikas ir motina atskiriami. Gimdymo metu kūdikio kaukolės kaulai persigrupuoja, susispaudžia, kad galvutė lengviau praeitų gimdymo kanalu. Po gimdymo, kvėpavimas, žindymas ir verkimas padeda kūdikio kaulams grįžti į normalią padėtį. Esant veido nervų pažeidimams, kūdikis nesugebės normaliai žįsti, nemokės taisyklingai paimti krūties.

Cezario pjūvis ir žindymas. Vieša paslaptis, kad šiais laikais dalis moterų renkasi cezario pjūvį vien todėl, kad bijo gimdymo skausmų. Tačiau išlieka neaišku, ar šios mamos yra pakankamai informuotos, kokią įtaką toks pasirinkimas turės žindymui. Pastebėta, kad kvėpavimo takų išsiurbimas yra ypatingai stiprus stimulas naujagimiui, jis sukelia netaisyklingus liežuvio judesius, pažeidžia nosiaryklę, o tai neišvengiamai veikia žindymo sėkmę. Kai kurie mokslininkai mano, kad gleivės kvėpavimo takuose yra ne be priežasties, ir kad jų nereikia išsiurbinėti. Bet kuri iš žemiau išvardintų procedūrų įtakoja žindymą, jei yra atliekama prieš pirmąjį kūdikio žindymą: kūdikio ir motinos atskyrimas dėl bet kokios priežasties, svėrimas ir matavimas, vitamino K injekcija, kulniuko dūris, kūdikio hipotermija.

Nuskausminamųjų poveikis. Visi nuskausminamieji, kuriuos vartoja mama, patenka į placentą. Intraveniniu ar epidūriniu būdu leidžiami nuskausminamieji patenka į placentą per laikotarpį nuo 15 sekundžių iki 2 minučių. Visi nuskausminamieji vartojami gimdymo metu gerai tirpsta riebaluose, todėl nusėda naujagimio smegenyse. Nustatyta, jog nuskausminamųjų poveikis kūdikiui išlieka iki 30 dienų. Štai kodėl kūdikiai, gimę naudojant nuskausminimą, yra mieguisti - jie yra stipriai paveikti vaistų ir elgiasi kitaip, nei be medikamentinio nuskausminimo gimę naujagimiai.

Epidūrinės nejautros poveikis žindymo sėkmei:

• Epidūrinė nejautra turi neigiamą poveikį žindymui per pirmąsias 24 valandas po gimimo.
• Motinos, gimdžiusios su nejautra, dažniau skundžiasi nepakankamu pieno kiekiu.
• Kuo didesnė nuskausminamųjų dozė, tuo didesnis neigiamas poveikis žindymui.
• Moterys, kurioms buvo atlikta epidūrinė nejautra rečiau žindė savo kūdikius praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ir dažniau nustojo žindyti per pirmąsias 24 valandas po gimdymo.
• Esant natūraliam gimdymui be nuskausminamųjų yra didžiausia tikimybė, kad naujagimis pats pradės žįsti iškart po gimimo.
• Epidūrinės nejautros metu naudojami vaistai blokuoja natūralius motinos ir kūdikio endorfinus, todėl abu kenčia didesnį skausmą.

Įdomu yra tai, kad motinos priešpienyje yra dvigubai didesnis beta-endorfinų kiekis, nei motinos kraujyje. Endorfinų kiekis priešpienyje ir piene išlieka padidintas bent 10 dienų. Esant priešlaikiniam gimdymui, beta-endorfinų kiekis dar labiau padidėja. Taigi, pati gamta pasirūpina, kad po gimdymo mažylis nejaustų skausmo. Tačiau - cezario operacija bei epidūrinė nejautra sumažina endorfinų kiekį piene. Todėl labai svarbu, kad motinos, kurios renkasi gimdyti cezario pjūvio būdu, ar su epidūrine nejautra, būtų informuotos apie tokio pasirinkimo pasekmes. Nuo nuskausminamųjų mieguisti naujagimiai žinda prasčiau, todėl jie dažniau būna alkani ir neramūs. Jie dažniau pažeidžia motinos spenelius, o neramumas mažina motinos pasitikėjimą savo jėgomis. Kuomet pienas prastai pašalinamas iš krūties, dažniau pasitaiko krūtų persipildymas, reikia daugiau pagalbos, kad žindymas vyktų sklandžiai.

Nederėtų sakyti, kad padėtis yra visiškai be išeities, ir esant stipriai medikalizuotai medicinai, nėra ko tikėtis sėkmingo ilgalaikio žindymo. Specialistai teigia, kad nusimanančio žmogaus palaikymas gimdymo metu (pvz., JAV plačiai paplitusi doula - gimdymo padėjėja) , lengvas maistas ir gėrimai gimdymo metu, laisvas gimdyvės judėjimas gimdymo metu, nemedikamentinis nuskausminimas, ir nereikalingų intervencijų vengimas gerokai padidintų sėkmingo gimdymo ir žindymo tikimybę.

tags: #zvakutes #gimdymo #metu

• Pagalba vaikų raidos sutrikimams
• Įspūdinga Jasaičio karjera
• viskas apie kūdikių ūgį ir svorį
• Gimimo datos suderinamumas
• Žmogaus likimas ir žvaigždžių žemėlapis