Liepos 27-oji: Asmenybės, istorija ir likimo ženklai

Liepos 27-oji yra 208-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, o keliamaisiais metais - 209-a. Šią dieną minima Sistemų administratorių (sistemų inžinierių) diena. Tai taip pat diena, kuri, kaip rodo statistika, yra viena iš tų, kai Klaipėdos regione gimsta daugiausia žmonių. Nors apskritai gausiausia gimtadieniais diena Lietuvoje yra gegužės 5-oji, liepos 10-oji, liepos 11-oji ir liepos 27-oji taip pat išsiskiria nemažu jubiliatų skaičiumi.

Liepos 27 d. gimusiųjų asmeninės savybės ir horoskopas

Horoskopo ženklai ir planetos valdančios liepos 27 d.

Valdančiosios planetos ir charakteris

Jūsų asmeninės valdančios planetos yra Saulė ir Marsas. Turite papildomą pranašumą, nes esate patenkintas fizinėmis / materialinėmis ir dvasinėmis / ezoterinėmis problemomis. Jūsų gimimo Marso vibracija daro jus labai konkurencingą, kartais jaučiate nenugalimą. Kai kurie žmonės netgi gali jus laikyti arogantišku. Tačiau jie nemato subtilios Mėnulio ir Neptūno įtakos jūsų emociniame gyvenime. Slepiate šį jautrų savo prigimties aspektą - tai labai kenkia jums.

Žmonės, gimę liepos 27 d., turi stiprių emocijų, bet po visu tuo slepia stiprią dvasinę šerdį. Žmonės, gimę šią dieną, dažnai vadinami „vadovais“ arba „ekstravertais“.

Meilė ir santykiai

Žmonės, gimę liepos 27 d., labiau linkę būti romantiški ir jausmingi. Jie žinomi dėl savo galimo požiūrio ir noro padėti kitiems. Jie nebijo parodyti savo keistos pusės, tačiau gali būti labai išrankūs. Be to, jie linkę persivalgyti ir mėgsta riebų maistą. Taigi, jei gimėte šią datą, jūsų meilės gyvenimas bus romantikos ir geismo mišinys. Meilė veikiant bus didžiausias jūsų sėkmės šaltinis, ypač po 36 metų. Tiesa, gimę liepos 27 d. turi daug draugų ir neskuba susieti.

Ambicijos ir iššūkiai

Žmonės, gimę liepos 27 d., dažnai turi didelių ambicijų ir per trumpą laiką gali pasiekti daug tikslų. Jie gali nesugebėti išreikšti savo emocijų dėl troškimo siekti sėkmės. Vietoj to jie gali praleisti visą savo laiką, siekdami motyvacijos arba fantazuodami apie ateitį. Tačiau jie turėtų būti atsargūs dėl savęs apgaudinėjimo pavojų, nes tai gali būti nepalanku. Žmonės, gimę liepos 27 d., taip pat gali būti jautrūs kritikai. Labai svarbu pasitikėti savo intuicija ir įsitikinti, kad esate laimingas. Jie yra užsiėmę leidžiančiais pinigus taip, kaip jiems patinka.

Laimingi skaičiai, spalvos ir brangakmeniai

Jūsų laimingos spalvos yra raudona, kaštoninė ir raudona bei rudens tonai. Jūsų laimingi brangakmeniai yra raudonasis koralas ir granatas. Jūsų laimingos savaitės dienos yra pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis. Jūsų laimingi skaičiai ir svarbių pokyčių metai yra 9, 18, 27, 36.

Liepos 27 d. reikšmingos asmenybės ir įvykiai

Gimę liepos 27 d. Lietuvoje

  • 1861 m. - Justinas Bonaventūra Pranaitis, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.
  • 1870 m. - Feliksas Kudirka, Romos katalikų kunigas, marijonų provincijos JAV įkūrėjas, katalikiškų organizacijų steigėjas.
  • 1873 m. - Motiejus Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas.
  • 1876 m. - Kajetonas Sklėrius, dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas. 1876 m. Kunigiškiuose, Anykščių rajone, gimė dailininkas tapytojas, vienas iš lietuviškos akvarelės pradininkų Kajetonas Sklėrius.
  • 1896 m. - Vincas Asevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.
  • 1898 m. - Aleksandras Vytautas Kupstas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius.
  • 1899 m. - Stanislavas Vaupšas, TSRS žvalgas, pulkininkas, Tarybų Sąjungos Didvyris (1944 m.).
  • 1905 m. - Leonardas Kazokas (Kazakevičius), Lietuvos tapytojas.
  • 1906 m. - Jurgis Vladislovas Giedraitis, Lenkijos politikas, publicistas.
  • 1921 m. - Jonas Kubilius, matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius. 1921 m. Fermose, dab. Eržvilko seniūnija, Jurbarko rajone, gimė matematikas, Mokslų akademijos akademikas, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius.
  • 1923 m. - Algimantas Kalinauskas, Lietuvos dirigentas, muzikologas, smuikininkas, pedagogas.
  • 1928 m. - Algis Žiūraitis, lietuvių dirigentas, Rusijos TSFR liaudies artistas, TSRS valstybinės premijos laureatas, Maskvos Didžiojo teatro dirigentas.
  • 1937 m. - Edvardas Antanas Vaitkus, redaktorius, rašytojas.

Gimę liepos 27 d. pasaulyje

  • 1667 m. - Johanas Bernulis, šveicarų matematikas.
  • 1853 m. - Vladimiras Korolenko, rusų rašytojas.
  • 1881 m. - Hans Fischer, 1930 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
  • 1923 m. - Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karatė stiliaus pakraipą Kyokushinkai.
  • 1936 m. - Maris Rudolfas Liepa, latvių kilmės baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas.
  • 1953 m. - Esa Sarinenas, vienas žinomiausių šiuolaikinių Suomijos filosofų.
  • 1965 m. - Chosė Luisas Čilavertas, garsus Paragvajaus futbolininkas. Žaidė vartininko pozicijoje ir garsėjo tuo, jog dažnai mušdavo baudos smūgius ir baudinius. Net 3 kartus išrinktas geriausiu pasaulio vartininku.
  • 1969 m. - Paul Michael Levesque, JAV profesionaliųjų imtynių kovotojas, nuo 1995 m.
  • 1976 m. - Susanne Jonah-Lynn Georgi, ASKA apdovanojimų laimėtoja, danų dainininkė ir laidų vedėja.
  • 1983 m. - Goranas Pandevas, Makedonijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Milano „Inter“ klube ir Makedonijos futbolo rinktinėje.

Mirę liepos 27 d.

  • 1061 m. - Mikalojus II, 155-asis Romos popiežius (1058 m.).
  • 1320 m. - Heinrichas fon Plockė, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Prūsijos krašto magistras, ordino didysis maršalas.
  • 1657 m. - Bogdanas Zinovijus Chmelnickis, 1648-1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648-1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas.
  • 1841 m. - Michailas Jurijevičius Lermontovas, rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas.
  • 1844 m. - Džonas Daltonas, žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas. Labiausiai išgarsėjo išvystydamas atomo teoriją ir nustatęs regėjimo sutrikimą, kuriam būdingas spalvų neskyrimas (arba sutrikęs skyrimas).
  • 1873 m. - Fiodaras Ivanovičius Tiutčevas, rusų poetas, diplomatas, Peterburgo Mokslų akademijos narys korespondentas.
  • 1917 m. - Emil Theodor Kocher, 1909 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
  • 1947 m. - Ivan Regen, Slovėnijos biologas. Daugiausiai žinomas už savo pasiekimus bioakustikos srityje.
  • 1970 m. - Antonio de Oliveira Salazar, portugalų politinis veikėjas, Portugalijos diktatorius 1932-1968 m.
  • 1980 m. - Mohammad Rezā Shāh Pahlavi, Irano šachas.
  • 2020 m. - Ovenas Arturas, ekonomistas, Barbadoso politinis veikėjas, 1994-2008 m. buvo penktasis Barbadoso Ministras pirmininkas.
  • 2020 m. - Gražina Balandytė, lietuvių kino ir teatro aktorė.
  • 2024 m. - Algimantas Bertašius, Lietuvos inžinierius, sporto istorikas.

„Čiurlionio teosofinis simbolizmas ir Žalčio mitas" (prof. Gintautas Mažeikis)

Istoriniai įvykiai liepos mėnesį

Reikšmingos datos Lietuvos istorijoje

  • 1569 m. liepos 1 d. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Unija joms suteikė galimybę laimėti Livonijos karą. Valstybė oficialiai buvo skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkija) ir LDK. Lietuva išlaikė pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, antspaudą. LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Nebuvo suvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Abiejų Tautų Respublikos politiniam gyvenimui daugiausia vadovavo Lenkijos ponai, užsienio politikos klausimais LDK žodis buvo gerokai menkesnis. Unija iš esmės pakeitė LDK santykius su Lenkija, bet LDK valstybingumas ilgainiui ėmė silpnėti, sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis, bajorų ir miestiečių lenkėjimas. Daliai LDK diduomenės priešinantis tokioms tendencijoms Lenkijos ponams nepavyko abiejų šalių sulieti, ginant LDK nepriklausomybę didelę reikšmę turėjo 1588 m.
  • 1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas Mindaugas. Lietuvoje švenčiama Valstybės diena. Šiam įvykiui buvo pastatyta katedra, spėjama, dabartinės Arkikatedros vietoje. Mindaugą vainikavo Kulmo vyskupas. Mindaugo karūnavimo dieną 1988 m. apskaičiavo profesorius Edvardas Gudavičius. Anksčiau težinota, kad tai nutiko 1253 m. liepą. Yra žinoma, kad viduramžiais karaliai buvo vainikuojami tik sekmadieniais.
  • 1260 m. liepos 13 d. Kuršių žemėje prie Durbės ežero dabartinės Latvijos Liepojos rajone žemaičiai sumušė kryžiuočius ir kalavijuočius. Durbės mūšis yra didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis sužlugdė Ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją ir kuriam laikui sustabdė jo veržimąsi į rytus - tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
  • 1410 m. liepos 15 d. Įvyko Žalgirio mūšis. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu. Jungtinės kariuomenės nominalus vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila. Vokiečių ordino kariuomenės vyriausiasis vadas Ulrichas von Jungingenas neperprato Vytauto ir Jogailos taktikos ir leidosi išprokovuojamas - įsakė pirmiems pulti LDK kariuomenę. Panaudojęs iš totorių perimtą pasitraukimo manevrą Vytautas išsklaidė vokiečių pulkus ir išardė jų rikiuotę. Ordinas buvo visiškai sumuštas, U.von Jungingenas (apie 50 m.) su žymiais vadais ir keliais šimtais riterių žuvo, daug vokiečių buvo paimta į nelaisvę. Grunvaldo lietuvišką pavadinimą „Žaliagiris“, manoma, pirmasis pavartojo Petras Vileišis, o formą „Žalgiris“ 1891 m.
  • 1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo.
  • 1940 m. liepos 11 d. Prasidėjo pirmieji Lietuvos gyventojų areštai. Rinkimų į LSSR Liaudies seimą išvakarėse, naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją, pagal Valstybės saugumo departamento parengtą planą buvo įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų areštai, siekiant iš viešojo gyvenimo pašalinti politines jėgas, galėjusias paveikti rinkėjus ir rinkimų rezultatus. Liepos 10-17 d. buvo suimta daugiau kaip 500 Lietuvos politinių ir visuomenės veikėjų, valstybės tarnautojų. A. Merkio ir J. Urbšio suėmimą ir ištrėmimą iš Lietuvos liepos 16 d. sankcionavo pats J.
  • 1991 m. liepos 31 d. Įvyko Medininkų tragedija, Lietuvos Respublikos pareigūnų žūtis. 1991 m. Medininkų muitinės poste tarnybos metu nužudyti septyni Lietuvos policininkai ir muitininkai.
  • 2020 m. Lietuvai sugrąžinta kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijoje buvusi ir 2000-2001 m. nelegaliai išvežta unikali vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus".

Žymūs lietuviai gimę kitomis liepos mėnesio dienomis

  • 1928 m. liepos 6 d. gimė Janina Degutytė.
  • 1904 m. liepos 7 d. gimė Jonas Aistis-Aleksandravičius. Vienas žymiausių lietuvių poetų neoromantikų. Lietuvių eseistikos vienas pradininkų (knyga „Dievai ir smūtkeliai“ 1935 m.).
  • 1890 m. liepos 11 d. gimė Petras Vaičiūnas. Rašytojas, teatro veikėjas. Tarpukariu buvo populiariausias lietuviško repertuaro autorius, rašė pjeses, daugiausia komedijas ir melodramas, Valstybės teatrui. Iš 20 jo sukurtų pjesių 16 buvo suvaidinta teatre, viena populiariausių - „Patriotai“.
  • 1935 m. liepos 13 d. gimė Zigmas Jukna. Lietuvių irkluotojas, irklavimo teisėjas. 1960 m. olimpinių žaidynių sidabro ir 1968 m. bronzos medalininkas. 1961, 1965, 1967 m. Europos čempionas ir 1963, 1964, 1969 m. vicečempionas, 1962, 1966 m.
  • 1866 m. liepos 15 d. gimė Saliamonas Banaitis. Lietuvių visuomenės veikėjas, spaustuvininkas. 1905 m. Kaune įsteigė pirmąją lietuvių spaustuvę. Lietuvių konferencijoje (1917 m.) išrinktas Lietuvos Tarybos nariu; Vasario 16 Akto signataras.
  • 1919 m. liepos 15 d. gimė Alfonsas Nyka-Niliūnas.
  • 1890 m. liepos 16 d. gimė Juozas Karosas. Kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Buvo Kauno radiofono orkestro dirigentas, vadovavo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokykloms.
  • 1913 m. liepos 17 d. gimė Bronius Laurinavičius. Kunigas, tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvis. Kankinys (2000 m.). Buvo aktyvus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, nuolat persekiotas KGB. 1981 m. žuvo per eismo įvykį Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis. 2010 m.
  • 1905 m. liepos 20 d. gimė Stasys Ušinskas. Lietuvių tapytojas, grafikas, vitražistas, scenografas, lėlininkas. Vienas žymiausių 20 a. lietuvių dailininkų. Pasaulinės parodos 1937 m.
  • 1938 m. liepos 22 d. gimė Ričardas Tamulis. Lietuvių boksininkas. 1964 m. olimpinių žaidynių vicečempionas, 1961, 1963, 1965 m.
  • 1929 m. liepos 23 d. gimė Kazys Lozoraitis. Diplomatas.
  • 1761 m. liepos 24 d. gimė Jokūbas Jasinskis. Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m.
  • 1934 m. liepos 24 d. gimė Česlovas Kudaba.
  • 1886 m. liepos 25 d. gimė Konstantinas Glinskis. Lietuvių teatro aktorius, režisierius.
  • 1898 m. liepos 28 d. gimė Marcelė Kubiliūtė. Lietuvos visuomenės veikėja. 1918-1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje, 1925-1940 m. Užsienio reikalų ministerijoje. 1941 m.
  • 1904 m. liepos 29 d. gimė Antanas Gudaitis. Dailininkas tapytojas. Pagrindiniai kūrybos žanrai: portretas, natiurmortas, peizažas.
  • 1940 m. liepos 29 d. gimė Vytautas Tomkus. Aktorius. Itin išgarsėjo Tado Blindos vaidmeniu populiariame televizijos filme. Sukūrė apie 90 vaidmenų kino ir televizijos filmuose.
  • 1904 m. liepos 30 d. gimė Izidorius Kisinas. Lietuvių bibliotekininkas, bibliografas.
  • 1802 m. liepos 31 d. gimė Ignotas Domeika. Lietuvių mineralogas, geologas, etnografas, Čilės universiteto rektorius. Dalyvavo 1831 m. sukilime, po jo emigravo į Prancūziją, vėliau į Čilę.
Lietuvos istoriniai įvykiai liepos mėnesį

Išminties žodžiai

„Jūs niekada nepasieksite savo tikslo, jei sustosite mesti akmenį į kiekvieną lojantį šunį" (V.).

tags: #kas #gime #liepos #27



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems