Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimo metodika

Kiekvienai mokyklai nuolat besikeičiančioje aplinkoje reikalingas tiek veiklos kryptingumas, tiek reagavimas į nuolat besikeičiančios švietimo sistemos iššūkius, vadovams tikslingai pasirenkant veiklos tobulinimo prioritetus, kuriuos nusistatyti padeda ir veiklos kokybės įsivertinimas. Švietimo įstatyme numatyta, kad švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklos veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas.

Vienas iš būdų siekti pagerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę yra kurti atskirų įstaigų vertinimo sistemą, kurią sudarytų tiek pačių įstaigų vykdomas vidaus mokyklos kokybės vertinimas (įsivertinimas), tiek mokykloje vykstančių procesų vertinimas, kurį atlieka ugdymo įstaigos veiklose tiesiogiai nedalyvaujantys išorės vertintojai.

Įsivertinimo samprata ir svarba

Įsivertinimas yra mokyklos bendruomenės refleksija: problemų apmąstymas, įrodymų rinkimas ir dialogas vertinant bei interpretuojant įrodymus. Įsivertinimas padeda mokyklos personalui apmąstyti ir pagrįsti savo veiklą, mokyklos bendruomenei susikalbėti ir susitelkti siekiant nuolatinio tobulinimo. Sistemingai vykdomas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas sudaro sąlygas ir prielaidas visai mokyklos bendruomenei argumentuotai diskutuoti apie mokinių mokymą ir mokymąsi, pripažinti mokytojų meistriškumą ir gerąsias praktikas.

Įsivertindama mokykla pasitikrina, ar teisingu keliu eina, įžvelgia giluminius dalykus ir atranda naujas galimybes. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai yra reikšmingi rengiant bei koreguojant mokyklos strateginius ir mokytojų kasdienės ugdymo veiklos planus. Jų įgyvendinimo vertinimu pradedamas kitas įsivertinimo ciklas.

Įsivertinimo organizavimas ir metodika

Šiuo metu ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigos dirba remiantis patvirtintomis veiklos kokybės įsivertinimo metodinėmis rekomendacijomis. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas inicijuojamas mokyklos direktoriaus, o įsivertinimo sritį ir atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo grupė ar tam tikras funkcijas atliekanti mokytojų komanda.

Įsivertinimo procesas

• Pasirengimo etapas.
• Įsivertinimo plano parengimo etapas.
• Duomenų rinkimas ir analizė.
• Atsiskaitymo ir informavimo etapas.

Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.

Vertinimo sritys ir rodikliai

Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis, kurios skaidomos į rodiklius. Galima rinktis iš dviejų pagrindinių įsivertinimo būdų:

Įsivertinimo rezultatai yra pagrindas bendru sutarimu priimti sprendimus dėl pasiektos veiklos kokybės bei mokyklos kaip organizacijos veiklos kokybės tobulinimo.

tags: #pavyzdine #ikimokykliniu #istaigu #vertinimo #kriteriju #metodika

• Ką svarbu žinoti apie inhaliacijas vaikams?
• kūrybiškumo ugdymas vaikams Šiauliuose
• Įgyvendinant vaiko gerovės valstybės politiką
• „Katės lopšys“: realybė ir absurdas
• kaip auginti Škotų nulėpausį nuo mažens iki suaugusio