Kur Vyksta Apvaisinimas: Natūralus Procesas ir Pagalbinės Reprodukcijos Metodai

Apsivaisinimas - tai dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Apvaisinime dalyvauja dviejų tipų lytinės ląstelės: moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Nors dažniausiai įsivaizduojame apvaisinimą kaip natūralų procesą moters kūne, šiuolaikinė medicina siūlo ir pagalbinius metodus, kai gamta nepadeda. Išnagrinėkime, kur ir kaip vyksta šis gyvybiškai svarbus procesas.

Natūralus Apvaisinimo Procesas Moters Organizme

Paprastai apvaisinimas įvyksta moters kiaušintakyje, labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje. Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos.

Spermatozoidų Kelionė ir Brendimas

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas.

Spermatozoidai, keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę (cavitas uteri), o per maždaug 1,5 val. - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae). Tačiau patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija (lot. capacitas). Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai.

Kiaušialąstės Pasirengimas ir Apvaisinimas

Ovuliacijos metu iš kiaušidės išsilaisvinusi kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kur susitinka su spermatozoidais. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius. Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi.

Vos tik spermatozoidas paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Visų pirma suintensyvėja jos angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę. Ir nors kiti spermatozoidai jau būna perėję spindulinį vainiką ar pradėję tirpdyti skaidriosios srities sluoksnį, į kiaušialąstę dėl to patekti negali.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turintį moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (via copulativa), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas.

Dauguma spermatozoidų, esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, o kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos. Tuo tarpu ovuliavusi kiaušialąstė yra gyvybinga maždaug 24 valandas. Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio folikulo plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, taip pat 2-3 dienos prieš ovuliaciją.

Moters Lytinės Sistemos Svarba Apvaisinimui

Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie išskiria hormonus, skatinančius folikulų brendimą ir ovuliaciją.

Kiaušintakio Vaidmuo

Kiaušintakis yra porinis vamzdelio pavidalo organas. Vienas kiaušintakio galas atsiveria į gimdos ertmę, o kitas apsupa kiaušidę. Eidamas nuo gimdos link kiaušidės kiaušintakis platėja, tampa piltuvo pavidalo ir baigiasi spurgomis, kurios ovuliacijos metu pagauna kiaušialąstę. Apvaisinimas įvyksta būtent kiaušintakyje (labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje). Kiaušintakis išklotas gleivinės ląstelėmis, kurios turi mažus plaukelius - šiems virpant kiaušialąstė, o vėliau ir embrionas juda gimdos ertmės link. Dėl didėjančios estrogenų koncentracijos stiprėja kiaušintakio sienelės raumenų susitraukimai, ovuliacijos metu kiaušintakio spurgos lyg pirštai apglėbia kiaušidę, kad plyšus folikului įtrauktų kiaušialąstę. Gleivinės ląstelės išskiria sekretą, kuris leidžia spermatozoidams lengviau judėti ir gabenti kiaušialąstę gimdos link.

Gimdos Funkcija

Gimda - tai apie 7 cm ilgio kriaušės formos raumeninis organas, esantis dubens ertmės centre, tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos. Tarp gimdos kūno priekinės ir užpakalinės sienelių yra trikampio formos plokščia ertmė, susijungianti su kaklelio kanalu. Progesteronas atpalaiduoja kiaušintakio sienelę ir skatina ritmingus jos susitraukimus, kad apvaisintas kaušinėlis, o vėliau ir embrionas, patektų į gimdą. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Gemalas per 3-6 paras nuslenka kiaušintakiu į gimdą, kurioje įsitvirtina ir bręsta.

Nevaisingumas ir Pagalbinio Apvaisinimo Metodai

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų bent kartą gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai.

Nevaisingumo Statistika

Štai keletas statistinių duomenų apie nevaisingumą:

Intrauterininė Inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.

In Vitro Fertilzacija (IVF)

Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

1. Kiaušidžių stimuliacija. Pirmiausiai pacientei yra paskiriami medikamentai, susilpninantys hormonų, atsakingų už kiaušialąsčių gamybą, veiklą. Tai yra privalomas žingsnis norint sukurti pagrindą, reikalingą kiaušidžių stimuliacijai. Kai pagrindas sukuriamas, yra pradedama kiaušidžių stimuliacija. Taip stimuliuojant kiaušides, organizmas pagamina pakankamai kiaušialąsčių, tam, kad užtektų apvaisinimui. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
2. Kiaušialąsčių paėmimas. Kai ultragarsas ir kraujo tyrimai parodo pakankamą kiekį folikulų ir kiaušialąsčių, yra paskiriama dar viena medikamentų injekcija. Jos tikslas - garantuoti pakankamą kiaušialąsčių brandos lygį prieš jų paėmimą punkcijos metodu. Kiaušialąstės yra išgaunamos iš gimdos per makštį naudojantis specializuota, itin plona adata su ultragarso pagalba.
3. Spermos surinkimas. Kiaušialąsčių surinkimo dieną, pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs spermos mėginį. Iš šio spermos mėginio laboratorijoje yra išgaunami judriausi ir sveikiausi spermatozoidai.
4. Apvaisinimas laboratorijoje. Kai iš pacientės organizmo yra išimamos visos kiaušialąstės, jos yra perkeliamos į specializuotą lėkštelę su paruoštais spermatozoidais ir tiek kiaušialąstės, tiek spermatozoidai yra inkubuojami laboratorijos sąlygomis apvaisinimui įvykdyti. Jeigu apvaisinimas įvyko, apvaisintos kiaušialąstės yra auginamos laboratorijoje apie 2-5 paras.
5. Embriono perkėlimas. Po šio periodo, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Perkėlimas yra atliekamas plonu, specializuotu kateteriu per makštį ir gimdos kaklelį. Beveik visais atvejais, ši procedūra yra neskausminga. Jeigu susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Praėjus 14 dienų po patalpinimo, yra atliekamas nėštumo testas. Jeigu rezultatas teigiamas, ir procedūra yra laikoma sėkminga.

Intracitoplazminė Spermatozoido Injekcija (ICSI)

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) yra naujausias ir labiausiai ištobulintas metodas gydyti vyrų nevaisingumą. ICSI yra atliekama kartu su in-vitro fertilizacijos (IVF) procedūra. ICSI yra rekomenduojama pacientams, kai jų sėklidės gamina itin mažai spermatozoidų, ir patys spermatozoidai nėra pakankamai pajėgūs be pagalbos pralaužti apsauginio sluoksnio, saugančio pacientės kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Dažniausia to priežastis - itin prastas arba iš viso neegzistuojantis spermatozoidų judrumas. Taip pat ICSI procedūra yra atliekama, jeigu paciento sperma yra tiesiogiai išgaunama iš sėklidžių kitų procedūrų metu. Intracitoplazminės spermijų injekcijos metodas suteikia galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais.

Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės.

Embriologų Darbas ir Sėkmės Veiksniai Pagalbinio Apvaisinimo Laboratorijoje

Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.

Embrionų Vertinimas ir Auginimas

Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas).

Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3).

Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių ląstelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi.

Aplinkos Sąlygų Svarba Laboratorijoje

Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane).

tags: #kur #vyksta #apvaisinimas #moters #organizme

• Istorija ir Dabartis Šiaulių Gimdymo Namų
• Ar susiję tinimas ir sąnarių skausmai žindymo laikotarpiu?
• Karalius Mindaugas ir jo valdymo metai
• sužinokite daugiau apie Zara vaikams
• Sveika, aktyvi ir laiminga vaikystė