Kalcio svarba nėštumo ir žindymo metu
Nėštumo ir žindymo laikotarpis yra vienas iš atsakingiausių gyvenimo etapų, kai mama turi pasirūpinti ne tik savo, bet ir kūdikio sveikata. Tiek nėštumo, tiek žindymo metu, itin svarbi subalansuota mityba, skysčių vartojimas, poilsis, gera emocinė bei fizinė sveikata. Taip pat labai svarbu, kad organizmas būtų aprūpintas visais reikiamais elektrolitais. Natris, kalis, kalcis, magnis, chloras yra būtini normaliai organizmo funkcijai palaikyti, o jų reikšmė dar labiau išryškėja nėštumo ir žindymo laikotarpiais.
Kalcis yra svarbus tiek moters, tiek jos kūdikio organizmui, kaulinio audinio, dantų, formavimui ir palaikymui. Nėštumo ir žindymo metu kalcio poreikis labai padidėja ‒ iki 1000‒1100 mg (paauglėms iki 1300 mg) per parą. Kalcis ne tik stiprina kaulinius audinius, bet ir atlieka kitas svarbias funkcijas - pavyzdžiui, padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių streso veiksnių, kurie sukelia ligas. Kitaip tariant, šis elementas didina organizmo atsparumą ligoms, kovoja su uždegimais. Kalcis taip pat atlieka kraujo krešėjimo ir medžiagų pernešimo, kitas funkcijas.
Nors kalcio koncentracija motinos piene yra pastovi ir nepriklauso nuo moters mitybos, žindomo kūdikio aprūpinimas kalciu yra garantuotas. Vaiko mama, jeigu su maistu gaunamo kalcio nepakaktų, pieno gamybai ir gyvybiniams savo organizmo poreikiams panaudotų šio mineralo atsargas, esančias savo pačios kūne. Tad turėtų „atimti“ jį iš savo pačios kaulų. Prolaktinas, pieno pasigaminimą skatinantis hormonas, išsiskiriantis iš hipofizio į motinos kraują žindymo metu, pagerina kalcio įsisavinimą iš maisto, pagreitindamas vitamino D virtimą jo aktyviąja forma moters organizme. Taigi normaliai besimaitinančiai motinai kalcio deficitas negresia. Tačiau, jeigu atsitiktų taip, kad maistinio kalcio laikinai neužtektų, dar ne bėda. Hormoninis žindančios moters kalcio apykaitos reguliavimas, tai yra geresnis šio mineralo įsisavinimas iš maisto, tęsiasi ir kūdikį nuo krūties nujunkius. Ilgai (6 mėnesius ir daugiau) žindant sumažėjęs kaulų tankis į pradinį bazinį lygį paprastai sugrįžta jau iki pirmųjų metų pabaigos. Be to, ir kito kalcio apykaitą reguliuojančio, prieskydinių liaukų hormono koncentracija po kūdikio nujunkymo taip pat būna gerokai didesnė negu kitais gyvenimo laikotarpiais. Taigi net ir toms krūtimi maitinusioms motinoms, kurių kaulų mineralų tankis laktacijos metu sumažėja, po nujunkymo jis vis tiek pasidaro didesnis negu nežindžiusių moterų. Motinos kaulų mineralų tankis su kiekvienu žindytu vaiku padidėja maždaug po 1,5 procento. Dėl to sumažėja osteoporozės vystymosi rizika ir stuburo slankstelių, dubens, šlaunikaulių ir žastikaulių lūžių pavojus.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai - nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus - su maistu negauna būtinos kalcio normos. Kad organizmui kritiškai trūksta kalcio, kūnas signalizuoja įvairiais būdais. Ignoruoti pagrindinius hipokalcemijos simptomus - padidėjusį nervų ir raumenų dirglumą, dantų emalės pokyčius, skausmu pasireiškiantį kaulinio audinio minkštėjimą - rizikinga. Lengviausia pastebėti raumenų spazmus. Spazmofilija vadinama būklė perspėja, kad vyksta disadaptacija - organizmas negeba prisitaikyti prie stresoriaus, mums gresia liga. Tačiau spazmofilija gali pasireikšti bet kuriame audinyje: laringospazmai užblokuoja kvėpavimo takus, nepastebėjus kraujagyslių spazmų galima patirti netgi insultą. Pasikartojantys galvos skausmai taip pat spazmofilijos apraiška, jie gali byloti apie kalcio organizme trūkumą. Taip pat ir skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai. Visi šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis priežastimis, bet gali būti ir hipokalcemijos pasekmės. Vis dėlto dažniausiai pasitaikantis simptomas - nervų ir raumenų dirglumas bei kaulinio audinio pažeidimai, sukeliantys skausmą. „Dažnai hipokalcemijos simptomų, kurių labai daug, nepajuntame ir neužfiksuojame, jie pasireiškia staiga, o pasekmės gali būti ypač liūdnos.“
Mitybos rekomendacijos nėštumo ir žindymo metu
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10-15 proc., t. y. Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai - 4-6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai - varškė, kefyras, jogurtas.
Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Nerekomendotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai - kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą.
Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau - ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei - ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11-12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. 2-3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui - deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg.
Dabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Gydytojas parinks maisto papildus - pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui - kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai - laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda.
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos). Energijos poreikis žindymo metu išauga dėl papildomos energijos poreikio motinos pieno gamybai. Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Angliavandeniai - tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Suvartojamas reikiamas lėtai įsisavinamų angliavandenių kiekis padeda išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Suvartojamas cukrų (greitai įsisavinamų angliavandenių) kiekis turi būti apribotas ir neviršyti 10 proc. suvartojamos paros energijos. Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi. Rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200‒300 mg/parą, t. y. 200 g žuvies per savaitę (turėtų būti vartojama riebios žuvies (atlantinės skumbrės, silkės, upėtakio, sardinės, lašišos ar kt.). Patariama, kad žuvis būtų virta arba kepta orkaitėje. Į kasdienį nėščiosios ar žindančiosios maitinimosi racioną turėtų būti įtrauktos skaidulinės medžiagos. Jų reikėtų suvartoti 25‒35 g per parą, kartu vartojant pakankamai skysčių. Skaidulinės medžiagos apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo. Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Rekomenduojamas vandens kiekis (iš maisto ir gėrimų) yra 1 ml/kcal per parą, bet ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Fizinio darbo metu, esant šiltesniam orui, prakaituojant, karščiuojant organizme dar padidėja skysčių poreikis. Suvartojamas pakankamas vandens kiekis ne tik užtikrina gyvybines funkcijas, bet ir sumažina šlapimo takų infekcijų ir vidurių užkietėjimo riziką. Norint įsitikinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, galima vertinti šlapimo spalvą, koncentruotas šlapimas gali rodyti, kad suvartojama nepakankamai skysčių.
Tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo ir žindymo metu yra didesnis nei įprastai, todėl nėščiosios ir žindyvės turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tai, ką valgo, stengtis subalansuoti savo mitybą ir rinktis kokybiškus maisto produktus. Geležis nėščiosios ir žindančiosios organizme reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai bei deguoniui pernešti iš plaučių į audinius. Per mažas geležies kiekis moters organizme sukelia dar didesnės anemijos riziką nėštumo metu, o tai gali nulemti deguonies trūkumą normaliam vaisiaus organizmo augimui ir vystymuisi. Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų (heminė geležis) ‒ liesos raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos), paukštienos bei žuvies. Geležies (neheminės) yra ir augalinės kilmės maisto produktuose ‒ viso grūdo maisto produktuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse, tačiau jos pasisavinimas kur kas mažesnis. Kūdikiai pirmiems šešiems gyvenimo mėnesiams geležies atsargas sukaupia dar motinos įsčiose. Tačiau jei mamai nėštumo metu trūksta geležies, didelė tikimybė, kad kūdikiui jos taip pat trūks.
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Magnis reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį, pagerina kalcio apykaitą ir įsisavinimą. Folio rūgštis reikalinga eritrocitų gamybai motinos kraujyje, DNR sintezei, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trečdalį. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, svarbus kalcio apykaitai organizme, skeleto ir dantų vystymuisi. Šis vitaminas taip pat didina insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą bei kūdikių rachito profilaktikai. Daugiausiai vitamino D susidaro odoje, kai ši veikiama saulės spindulių. Lietuvos klimato juostoje saulėtų dienų nepakanka, todėl vitamino D atsargos organizme turėtų būti kaupiamos pasitelkiant sveiką ir subalansuotą mitybą bei maisto papildus. Vitaminas A reikalingas odos, gleivinės (įskaitant virškinimo ir kvėpavimo takų sistemas), skeleto sistemos ir dantų vystymuisi bei regėjimo ir imuninei funkcijai palaikyti. Vitaminas A nėštumo metu teigiamai koreliuoja su gimimo svoriu bei nėštumo trukme. Per mažas vitamino A kiekis organizme susijęs su mažesniu naujagimio gimimo svoriu bei gali lemti motinos anemiją.
Saugiausia žindant kūdikį alkoholio nevartoti. Tyrimų rezultatai rodo, kad vartojant alkoholį žindymo laikotarpiu laktacijos efektyvumas nuolat mažėja. Kofeinas yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, kurio yra tam tikruose gėrimuose, tokiuose kaip kava, arbata, gaivieji, energiniai gėrimai, bei šokolade. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelė didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris. Taip pat gyvsidabris kaupiasi ir kitose didelėse plėšriose gėlavandenėse žuvyse, tokiose kaip ešeriai, lydekos ar menkės.
Žindymo svarba ir nauda
Mamos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui, o žindymas yra ypač naudingas kūdikio ir motinos sveikatai. Mamos pieno sudėtis. Skaityti daugiau apie Mamos pieno sudėtis. Mamos vis dar susiduria su tvirtinimais, kad mamos pienas antraisiais ir vėlesniais metais kažkokiu būdu pavirsta vandenėliu, kurio prisivalgęs vaikas visai nenori valgyti normalaus maisto. Tačiau mamos pieno tyrimai tvirtina visiškai priešingus dalykyus: mamos pienas antraisiais ir vėlesniais metais riebėja, turi daugiau baltymų ir kalorijų nepriklausomai nuo to, kiek dažnai mažylis žinda. Taip pat didėja laktoferino, lysozimo, imunoglobulino A, oligosacharidų ir natrio koncentracija.
Kodėl verta žindyti? Skaityti daugiau apie Kodėl verta žindyti? Žindymo trukmė yra svarbus veiksnys, mažiantis 2 tipo diabeto riziką moterims. Kuo ilgiau žindoma, tuo labiau rizika mažėja, neprikausomai nuo to, ar moteris turėjo nėštumo diabetą, kiek vaikučių pagimdė ir kokios rasės ji yra.
Žindymas po šeštojo mėnesio. Šešių mėnesių mažylis žinda ypač aktyviai ir nori tai daryti bet kur ir bet kada. Jis jau moka parodyti, jog nori žįsti - tempia mamos drabužius, bando atsegti palaidinę. Žindymo metu vaikelis gali prilaikyti krūtį viena ar abiem rankomis. Dar po kelių mėnesių kūdikis tampa lengvai išblaškomas žindymo metu, todėl žindymui mama turėtų pasirinkti kuo ramesnę vietą. 10-12 mėnesių vaikelis atranda judėjimo laisvę, ir dėl to nemaža dalis mažylių ima žįsti dažniau ir ilgiau. Dėl padidėjusio naujų įvykių ir įspūdžių srauto mažyliams tampa ypač svarbu vėl pajausti motinos teikiamą saugumą ir ramybę. Nuolatinis nusiraminimo poreikis gali neraminti motiną, kuri greičiausiai manė, kad augdamas mažylis kaip tik turėtų žįsti rečiau ir trumpiau. Nereta netgi gali pamanyti, kad jos mažylis yra labai nesavarankiškas. Reikėtų žinoti, kad emocinių vaikelio poreikių patenkinimas šiuo laikotarpiu yra svarbus, nes padeda vystytis mažylio savarankiškumui ateityje.
Vyraujančios nuostatos. Kai mažyliui sueina metai, aplinkinių nuomonė gali neretą mamą paskatinti nutraukti žindymą. Manoma, jog, jei kūdikis jau valgo įvairų papildomą maistą, motinos pienas jam nebeteikia didelės naudos. Moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnio mažylio žindymas yra vienas svarbiausių sėkmingą mažylio emocinį vystymąsi lemiančių veiksnių. Taip pat svarbu žinoti, kad papildomame maiste, kuriuo primaitinamas mažylis, paprastai nėra sočiųjų rūgščių, kurių yra motinos piene ir kurios būtinos mažylio smegenų vystymuisi. Tik motinos piene yra apsauginių imunofaktorių bei antikūnų, prisitaikiusių prie konkrečios mažylio aplinkos. Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi ilgalaikiais tyrimais, rekomenduoja žindyti vaikus iki dvejų metų ir ilgiau. Tad, jei norite žindyti savo mažylį ilgiau, tačiau abejojate, ar jam tai naudinga, būkite tikra, kad sukraunate jam patį geriausią sveikatos „kraitį“. Tik žindanti mama pajėgi apsaugoti savo mažylio sveikatą tokia gausybe naudingų medžiagų, ir jokie vitaminai negali atstoti šios apsaugos.
Žindymo metu pieno gamybai reikalingas energijos poreikis yra didesnis. Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Kūdikiams, kurių mamoms trūksta vitamino D, gresia kaulų masės sumažėjimas ir rachitas. Jeigu nėštumo metu nevartojote vitamino D, tikėtina, kad kūdikis gims turėdamas jo deficitą. O jį vartodamos mamos prisidės prie didesnio šio vitamino kiekio kūdikio organizme.
Visiškai nekomplikuota situacija, kai pieno gamybai ir gyvybiniams organizmo poreikiams mama naudoja kalcio atsargas, esančias jos pačios kūne, taip „atimdama“ jį iš savo kaulų. Prolaktinas, pieno pasigaminimą skatinantis hormonas, pagerina kalcio įsisavinimą iš maisto, pagreitindamas vitamino D virtimą jo aktyviąja forma moters organizme. Taigi normaliai besimaitinančiai motinai kalcio deficitas negresia. Tačiau, jeigu atsitiktų taip, kad maistinio kalcio laikinai neužtektų, dar ne bėda. Hormoninis žindančios moters kalcio apykaitos reguliavimas, tai yra geresnis šio mineralo įsisavinimas iš maisto, tęsiasi ir kūdikį nuo krūties nujunkius. Ilgai (6 mėnesius ir daugiau) žindant sumažėjęs kaulų tankis į pradinį bazinį lygį paprastai sugrįžta jau iki pirmųjų metų pabaigos. Be to, ir kito kalcio apykaitą reguliuojančio, prieskydinių liaukų hormono koncentracija po kūdikio nujunkymo taip pat būna gerokai didesnė negu kitais gyvenimo laikotarpiais. Taigi net ir toms krūtimi maitinusioms motinoms, kurių kaulų mineralų tankis laktacijos metu sumažėja, po nujunkymo jis vis tiek pasidaro didesnis negu nežindžiusių moterų. Motinos kaulų mineralų tankis su kiekvienu žindytu vaiku padidėja maždaug po 1,5 procento. Dėl to sumažėja osteoporozės vystymosi rizika ir stuburo slankstelių, dubens, šlaunikaulių ir žastikaulių lūžių pavojus. Vakarietėms moterims kaulų lūžiai dėl osteoporozės pasitaiko šešis kartus dažniau negu kinėms, nors pastarųjų maiste kalcio yra mažiau.
Įdomu tai, kad ne visoms motinos piene esančioms maisto medžiagoms tiesiogiai įtakos turi tai, ką valgote, tačiau gali būti ir atvirkščiai. O kai kurių medžiagų motinos piene yra visada, neatsižvelgiant į mamos mitybą. Tai kalcis, folio rūgštis, geležis ir cinkas. Žindančioms mamoms per dieną reikia gauti papildomus 25 g baltymų. Jų turėtumėte gauti iš skirtingų maisto produktų (liesos mėsos, pieno produktų, pupelių, kitų ankštinių, riešutų, sėklų ir kt.): tik taip patenkinsite ir savo, ir kūdikio mitybos poreikius.
Omega-3 nepakeičiamosios riebalų rūgštys DHR ir EPR (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys) yra svarbios kūdikio smegenų vystymuisi. Vitaminas C yra svarbus audiniams ir jų regeneracijai, kaulų ir dantų vystymuisi, todėl žindymo laikotarpiu padidės ir vitamino C poreikis. Kūdikiai gimsta neturėdami vitamino K atsargų, todėl netrukus po gimimo jiems suleidžiama šio vitamino dozė. Motinos piene geležies yra labai nedaug, tačiau ji kūdikio yra itin gerai įsisavinama. Reikėtų žinoti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų: raudonos mėsos, paukštienos, žuvies. Augaliniuose maisto produktuose esanti geležis pasisavinama ženkliai sunkiau ir menkiau. Arbatoje, kavoje, kakavoje esantys taninai menkina geležies pasisavinimą, tad šių gėrimų nereikėtų vartoti apie valandą prieš ir po valgio. Geležies įsisavinimą taip pat blogina pieno produktuose esantis kalcis; kiaušinio trynyje esantys baltymai; špinatuose, lapiniuose kopūstuose, rabarbaruose ir kt. esantys oksalatai; graikiniuose riešutuose, migdoluose, sezamo sėklose ir kt.
Folio rūgštis dalyvauja eritrocitų gamyboje, DNR sintezeje, placentos augime ir vaisiaus nugaros smegenų vystymesi. Folio rūgštis yra labai svarbi planuojant nėštumą ir pirmąjį nėštumo trimestrą, nes pakankamas folio rūgšties kiekis sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Kalcio dienos norma svyruoja priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Kūdikiams iki 6 mėnesių šio elemento kasdien reikia 200 mg. Paauglystėje (9-18 metų) kalcio poreikis padidėja iki 1300 mg. Suaugusiems vyrams ir moterims iki 50 metų per parą reikia gauti 1000 mg kalcio. Vyresnėms moterims, prasidėjus menopauzei, kalcio poreikis padidėja iki 1200 mg, 50-70 metų vyrams jis išlieka 1000 mg. Vyresniems nei 70 metų žmonėms būtina kalcio norma - 1200 mg per parą. Žmogaus organizmas nepasisavina viso suvartojamo kalcio. Nustatyta, kad organizmas absorbuoja tik maždaug 24 proc. suvartojamo kalcio - tiek iš maisto produktų, tiek iš maisto papildų. Nesunku suskaičiuoti, kiek turime suvartoti kalcio, kad gautume būtiną 1000 mg kasdienę normą: per parą reikia suvartoti maždaug 4 g. Jei norime tai pasiekti per kasdienę mitybą, racione turime labai akcentuoti kalcio turinčius produktus, o tai sudėtinga. Be to, daug žmonių netoleruoja laktozės arba sunkiai virškina pieno produktus. Išeitis - rinktis augalinės kilmės produktus arba maisto papildus.
Tiek nėštumo, tiek žindymo metu, itin svarbi subalansuota mityba, skysčių vartojimas, poilsis, gera emocinė bei fizinė sveikata. Pieno produktai, žalios lapinės daržovės ir riešutai yra geri kalcio šaltiniai, kurie padeda stiprinti kaulus. Geležis, randama liesoje mėsoje, ankštiniuose augaluose ir špinatuose, būtina kraujo gamybai ir energijai palaikyti. Magnis, kurio gausu riešutuose, sėklose ir pilno grūdo produktuose, svarbus raumenų ir nervų funkcijai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
