Kai verta ir kiek laiko žindyti kūdikį

Pasaulinė žindymo savaitė, kuri tradiciškai minima pirmąją rugpjūčio savaitę, šiemet turi šūkį „Remkime tėvus - sudarykime sąlygas žindyti“. Nuo 1990 m., kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir kitų organizacijų politikos formuotojai pasirašė „Innocenti“ deklaraciją, kurios tikslas saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje, kasmet pirmą rugpjūčio savaitę minima pasaulinė žindymo savaitė.

Šalys skatinamos peržiūrėti darbo kodeksą, ginti tėvų interesus darbo vietose bei palaikyti tėvų socialinę lygybę visuomenėje. Siekiama, kad būtų apmokamos ne tik motinystės atostogos, bet ir tėvystės atostogos, tam, kad būtų skatinama vienoda atsakomybė už vaikų priežiūrą. Darbdaviai turėtų sudaryti palankias sąlygas žindančioms motinoms grįžti į darbo vietas, įrengti saugias, higieniškas ir erdvias patalpas, skirtas kūdikių žindymui.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad siekiant užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą rekomenduojama kūdikius išimtinai žindyti pirmus 6 gyvenimo mėnesius ir tęsti žindymą iki vaikui sukaks dveji metai ir ilgiau. Išimtinis žindymas - tai naujagimio ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maitinimas tik motinos pienu, neduodant jokių kitų skysčių (įskaitant vandenį, arbatas ir sultis) ar maisto, nebent oralinės rehidracijos skysčių, vitaminų, mineralų ar vaistų, jei būtina.

Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 val. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Vos gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.

Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu. Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.

Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau.

Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati.

Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.

Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti?

Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų.

Kritikai mini neigiamą ilgalaikio žindymo įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei. Jie teigia, kad ilgalaikis žindymas neleidžia vaikams tapti labiau nepriklausomiems, jiems sunku atsiskirti nuo mamos. Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia - kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą ir pieno gamybos procesą.

Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.

Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo) galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.

Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio.

Žindymo nauda

Nuo 1990 m., kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir kitų organizacijų politikos formuotojai pasirašė „Innocenti“ deklaraciją, kurios tikslas saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje, kasmet pirmą rugpjūčio savaitę minima pasaulinė žindymo savaitė. Šių metų žindymo savaitės tema: remkite tėvus - sudarykime sąlygas žindyti. Šalys skatinamos peržiūrėti darbo kodeksą, ginti tėvų interesus darbo vietose bei palaikyti tėvų socialinę lygybę visuomenėje. Siekiama, kad būtų apmokamos ne tik motinystės atostogos, bet ir tėvystės atostogos, tam, kad būtų skatinama vienoda atsakomybė už vaikų priežiūrą. Darbdaviai turėtų sudaryti palankias sąlygas žindančioms motinoms grįžti į darbo vietas, įrengti saugias, higieniškas ir erdvias patalpas, skirtas kūdikių žindymui.

Šiandien neabejojama žindymo teigiama nauda motinos ir vaiko sveikatai. Žindymas taip pat yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, 2 tipo diabetu, kiaušidžių bei krūties vėžiu.

Motinos pienas yra vienintelis geriausias naujagimio, kūdikio maistas. Tik jis: patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius; nuo pat gimimo yra tinkamas kūdikio virškinimo sistemai, t. y. tik jį naujagimis, kūdikis pajėgia geriausiai pasisavinti; motinos pienas virškinamas lengviau ir greičiau (per 1,5-2,5 val., retai 3-4 val.) nei adaptuotas mišinys (per 3-4 val.); skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą; aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą; yra visada švarus, šiltas, geriausias ir ekonomiškiausias maistas.

Motinos pienas yra biologiškai specifiškas, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis žymiai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu, paros metu ir net to paties žindymo metu. Visos pagimdžiusios moterys gamina priešpienį (krekenas), po kelių dienų - pereinamąjį pieną, o po 10-14 dienų ir subrendusį pieną. Priešpienyje (krekenose) daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų (tuo pačiu ir jo energinė vertė yra mažesnė). Intensyviausio kūdikio augimo metu - pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei 4-ą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio dirbtinio pieno mišinio sudėtis taip nekeičiama.

Taip pat žr

Pradžioje žindymo pienas yra liesesnis, jame daugiau vandens, mineralų, fermentų, vitaminų, angliavandenių. Vėliau tampa vis riebesnis - kūdikis pasisotina ir nustoja žįsti. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir minėtą riebesnį, dar vadinamą „galutinį” pieną, kadangi su juo kūdikis gauna pagrindinį riebiųjų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekį bei kalorijas.

Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo veiksnys skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Dėl laktoferino kūdikio organizmas pasisavina 50 proc. geležies, esančios motinos piene (iš jokio kito maisto produkto geležis yra taip gerai nepasisavinama). Laktoferinas, surišdamas geležį, slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą. Trofiniai veiksniai (augimo hormonas, į insuliną panašus augimo veiksnys-I, kolonijas stimuliuojantis veiksnys) skatina kūdikio žarnyno brendimą, stiprina apsauginę žarnyno gleivinės funkciją. Antioksidatoriai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis veiksnys, sekreciniai IgA, makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų. Yra duomenų, kad dėl aktyvaus motinos pieno stimuliacinio poveikio kūdikio imuninei sistemai žindomų kūdikių reakcija į kai kurias vakcinas yra geresnė nei maitinamų dirbtinai. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus ir kurios nėra jokiame pieno pakaitale.

Motinos piene yra ilgagrandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios užtikrina naujagimio, kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą ir turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir kitų daug biologiškai aktyvių medžiagų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) reikalingų jo organizmo normaliam augimui, brendimui ir funkcionavimui. Iš motinos piene esančio cholesterolio kūdikio organizme pasigamina hormonai, tulžis. Visuose adaptuotuose mišiniuose cholesterolio, ypač atskirų jo frakcijų, kiekis yra nesubalansuotas, t.y. neatitinka kūdikio poreikių. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose mišiniuose (jau nekalbant apie pagamintus namuose mišinius - „klijukus“). Iš motinos pieno visos medžiagos yra pasisavinamos žymiai geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitalų. Jų gerą pasisavinimą nulemia jų santykis ir kiekis, kuris kinta priklausomai nuo žindymo trukmės bei įvairios motinos piene esančios biologinės medžiagos (pvz., lipazė, laktoferinas, nukleotidai).

Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims. Apie mamos pieno naudą kūdikiui bei žindymo privalumus mamai seniai žinome. Vasarą kūdikio žindymas patogus dar ir dėl to, kad mama gali laisviau mėgautis visais šiltojo periodo malonumais. Bet vasaros karštis žindančiai mamai kelia kitų rūpesčių. Didelis mamos pieno privalumas, kad jis saugus. Mama žino, kad vasara - žarnyno infekcijų metas ir kūdikiams. Priešingai nei mano daugelis tėvų, vasaros karštis veikia kūdikio apetitą daug mažiau negu mamos ir tėčio kulinarinius pomėgius. Mamos pieną vaiko organizmas lengvai virškina, taigi net karštą vasaros dieną sveikam kūdikiui nekyla noras jo atsisakyti. Jeigu kūdikis atsisako krūties, mama turėtų ieškoti kitų priežasčių. Galbūt kūdikis negaluoja arba pakito pienuko skonis (mama suvalgė neįprastą maisto produktą). Apžiūrokite burnytę: ar nėra ant liežuvio, gomurio ir kitose vietose balkšvų nenusivalančių apnašų, dėl kurių žindomam kūdikiui skauda. Tai gali būti, pavyzdžiui, grybelio sukelta pienligė. Sykį per savaitę pasverkite kūdikį. Jeigu jis priauga svorio, nervintis neverta. 3- 6 mėnesių kūdikiai paprastai valgo 5 - 6 kartus per parą, kiti mėgsta dažniau. Žindykite kūdikį tiek, kiek jis nori ir kada nori, bet ne mažiau kaip 5 - 6 kartus per dieną.

Jeigu nerimaujate, ar vaikeliui užtenka pieno, suskaičiuokite šlapias sauskelnes ar vystyklus. Ne mažiau kaip šešis kartus per parą pasišlapinantis kūdikis tikrai sotus. Žinoma, jei jis tik žindomas ir negeria kitokių skysčių. Jei su mamos pienu gaunamo vandens, tai pat ir paties pieno, kūdikiui per mažai, jo šlapimas pasidaro tamsesnis ir aštriau kvepia. Pediatrai nepataria žindomam kūdikiui duoti vandenuko ar arbatėlių. Mat reikiamą skysčio kiekį kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame yra 90 proc. vandens. Tyrimais įrodyta, kad vandeniu ir arbatėlėmis girdomas žindomas kūdikis labiau linkęs į viduriavimą. Pasaulio sveikatos organizacija pirmąjį gyvenimo pusmetį rekomenduoja vengti papildomai girdyti žindomus kūdikius. Karštyje mama daugiau prakaituoja, todėl ji ir turi gerti daugiau vandens, o kūdikis gaus skysčių kartu su mamos pienu.

Dažnai praustis nebūtina net ir karštyje. Apsiprausti patariama tik vieną kartą per dieną. Mat krūtis apsaugo sekretas, kurį išskiria rudajame laukelyje aplink spenelį esančios liaukos. Jeigu mama suprakaitavo arba išsimaudė sūriame jūros vandenyje, pakanka apiplauti krūtis švariu šiltu vandeniu be muilo. Nepamirškite, kad dažnai prausiama oda gali išsausėti. Pirmiausia, tinkamai laikykite prie krūties glaudžiamą kūdikį. Nepatyrusią mamą pamokys pediatras arba žindymo specialistas. Jokiu būdu neverta vadovautis močiutės patarimais prausti krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą. Jeigu speneliai vis dėlto sutrūkinėjo, galima išspausti lašelį pieno ir patepti pažeistą krūtį. Vaistinėje įsigysite specialų tepalą suskilusiems speneliams.

Karštyje kūdikis dažniau nori gerti, o troškulį geriausiai malšina įprastinis lengvai virškinamas gėrimas - mamos pienas. Pienas greitai papildo skysčio atsargas mažylio organizme. Be to, mamos piene yra nuo žarnyno negalavimų saugančių antikūnų, kurie dar ir stiprina imunitetą. Vasaros karštyje paprastai kūdikis dažnai ieško krūties ir ilgiau žinda. Dažnai žindydama patenkinsite jo skysčio poreikius. Tik stebėkite, kad krūtys netaptų žinduku. Kai kurie kūdikiai pasisotina per 10 -15 minučių, o jeigu mamai pienas teka lėtai, prireikia daugiau laiko. Bet jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau kaip 30 minučių, patikrinkite, ar jis tinkamai apžioja krūtį. Mažylis neturėtų žįsti ilgiau kaip 40 minučių.

Kartais mama priversta primaitinti ir mažą kūdikį arba visiškai atsisakyti žindymo. Tai atsitinka, kai moteris turi per mažai pieno ir kūdikis nepriauga reikiamo svorio. Mamos pienukas nebetinka, jeigu mama geria vaistus, kurie patenka į kraują ir gali pakenkti kūdikiui. Vasarą kambario temperatūroje pieno jokiu būdu nelaikykite - įdėkite jį į šaldytuvą. Nesistenkite po kiekvieno maitinimo kruopščiai nutraukinėti krūtyse likusio pieno, nes jo gaminsis vis daugiau.

Mišinukais maitinamo kūdikio mama, ruošdamasi į sodybą arba prie jūros, turi susikrauti daugybę mitybos reikmenų - buteliukų, čiulptukų, įvairių kitokių indelių, prireiks šildymo bei sterilizavimo prietaisų. Kūdikio indelius reikia kruopščiai plauti ir išvykoje. Pavyzdžiui, sodyboje, kurioje nėra karšto vandens, tai daryti sudėtinga. Dar prisideda rūpestis mišinukais. Kažkiek jų, žinoma, galima pasiimti į kelionę, kitų teks ieškoti poilsio vietoje - tik nežinia, ar bus kūdikio mėgstamų. Taigi per visokius rūpesčius mamai nebus kada pailsėti. Žindanti mama gali be rūpesčių kūdikio maistu skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Su žindomu kūdikiu patogu keliauti didesniais atstumais, gražią vasaros dieną pailsėti prie ežero. Kūdikis saldžiai išsimiegos gryname ore medžių pavėsyje, o nubudęs bus iškart pamaitintas.

Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas. Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.

Naujagimio svoris. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Augimo šuoliai. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.

Žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti, nes gimstame to nemokėdamos. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir kyla šimtai klausimų. Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystymusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą, pogimdyvinį laikotarpį. Mokymų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar išviso reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu? Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.

Po gimdymo prašykite akušerės ar žindymo konsultanto pagalbos ir mokykites teisingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo poza bus pusiaugulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant dirbti pačiam. Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai rutiniškai sako, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos, nei gulima, kuria dažniausiai tenka naudotis ligoninėse. Taigi, mokykitės kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu pradžioje nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei kūdikių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrąją parą - keturi iš penkių jau moka apžioti krūtį taisyklingai. Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.

Atsiminkite, kad čiulptukas nėra geras draugas žindomam kūdikiui. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio ir nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina mamai pieno gamybos. Jeigu prisireikia, maitinti kūdikį ne mamos pienu turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės priemonės labiau palankios žindymui nei buteliukas.

Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBCLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai, tačiau neretai forumuose mamos gauna ne palaikymą, o dar didesnį pasimetimą.

Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 val. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t. y. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Net 98 proc. traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį - netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys.

Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale. Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant raminamai veikia abu.

Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Pieno sudėtis kinta kiekvieno maitinimo metu. Maitinimo pradžioje kūdikis gauna pirminį pieną, iš kurio gauna reikalingą skysčių kiekį. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis.

Parengta pagal Rasos Siudikienės, VšĮ „Pradžių pradžia“ savanorės, tarptautinės laktacijos konsultantės (IBCLC) medžiagą.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos bei Vilniuje įsikūrusio šeimos centro „Gera pradžia“ gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė teigia, kad savo pienu vaikus maitinančių moterų Lietuvoje nuosekliai daugėja. 2009 m. duomenimis, Kaune žindančių kūdikius iki 6 mėnesių buvo beveik 70 proc. Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja iki šio amžiaus kūdikiams neduoti nieko be motinos pieno. Mat tik tuomet pasireiškia jo apsauga nuo ligų visu pajėgumu. Kiek moterų laikėsi šios rekomendacijos, nebuvo tirta, tačiau, anot medikės, naudinga, net jei kūdikis motinos pieno gauna tik kartą per dieną. To paties tyrimo duomenimis, iki metų žindė apie 40 proc. moterų. Anot pašnekovės, iš esmės vejamės geriausiai šiuo aspektu atrodančias Skandinavijos šalis, kuriose iki šešių mėnesių maitina apie 80 proc. moterų. Žindymo plitimą veikia ir palankūs Lietuvos įstatymai - ilgos motinystės atostogos. Turime jomis džiaugtis, naudotis ir neleisti jų keisti. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. O, tarkime, Prancūzijoje, kur jau po trijų mėnesių išeinama į darbą, net nerekomenduojama pradėti žindyti.

„Tyrimų, įrodančių motinos pieno naudą, yra tiek daug, kad net lentelės sudaromos: jei žindysite iki devynių mėnesių, tai turės teigiamą įtaką vaiko intelektui, mat motinos pienas veikia smegenų brendimą. Tam tikra žindymo trukmė tam tikrą skaičių kartų ateityje sumažins diabeto, alergiją riziką ir pan. Motinos kartais sako: štai nežindytas vaikas nesirgo, o žindomas vis serga ir serga, todėl esą motinos pienas niekuo nepadeda. Tai prieštarauja mokslo įrodymams. Niekas nesako, kad jeigu žindysi, tavo vaikas niekada nesirgs. Tačiau maitinimas krūtimi - visgi labai didelis indėlis į vaiko sveikatą ateityje. Nereikia pamiršti ir naudos pačiai moteriai - kiekvienas pražindytas mėnuo vis labiau saugo nuo krūties vėžio. Pavyzdžiui, pirmą vaiką, kad susidarytų apsauga, reikia žindyti ne mažiau 13 mėnesių. Taip pat mažėja kiaušidžių vėžio ir net kaulų išretėjimo senatvėje rizika. Visi šie argumentai paremti tyrimais. Taigi žindymas nėra vien auka į vienus vartus. Jau nekalbant apie finansinį aspektą“, - teigė medikė.

E. Markūnienė paneigė dažnai minimą motyvą, kad žindyti reikia tol, kol yra pieno. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. „Pas mus žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų. Beje, tyrimai rodo, kad tose tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai žindomi ilgai - krūties jie atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą, padeda jiems išlikti. Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė, savo patirtį ir žinias sudėjusi į neseniai pasirodžiusią knygą „Žindymo menas ir mokslas“.

Pašnekovė nesutinka su nuostata, kad krūtimi ilgai maitinami vaikai būna mažiau savarankiški. „Jie iš tiesų žino, kad visada ras nusiraminimą prie motinos krūties, bet taip ir turi būti. Iki trejų metų vaikui mama yra visas pasaulis. Kai mes matome dirbtinai maitinamą vaiką, kuris pas nieką nelekia paguodos, tai nereiškia, kad jis savarankiškas. Jis stovi vietoje todėl, kad nežino, pas ką bėgti, kas jį nuramins maistu ir artumu, nes jį gali maitinti vis kitas žmogus - mama, močiutė, senelis, auklė, tėtis. Iš esmės tai nepasitikėjimo savimi pradžia - žmogus ir ateityje gali nežinoti, į ką kreiptis, jis neturės susiformavusio saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Net jei jo gyvenimo sąlygos vėliau bus palankios, ir jis prisitaikys, senatvėje, mirties akivaizdoje, jį kankins panika. O juk mūsų užduotis ateiti į tą paskutinį tašką ramybėje, susitaikius. Taigi asmenybės formavimasis iki trejų metų vaikui labai svarbus“, - teigė E. Markūnienė.

Paklausta, ką daryti moterims, kurios neturi pieno, medikė pabrėžė, kad dar iki mokslinių įrodymų žinojo, ką daryti, kad būtų pieno. Šiuo metu moters fiziologija ir pieno gamybos mechanizmai ištyrinėti šiuolaikiniais metodais. „Kai sovietmečiu po gimdymo mamos būdavo atskiriamos nuo vaikų, kai jos būdavo skatinamos maitinti vaiką pagal griežtą grafiką, tuomet ir įsitvirtino nuostata, kad moterys dažnai neturi pieno. Jei per 4-6 savaites, kol užsiveda visi organizmo mechanizmai, nepadaroma esminių klaidų, pieno būna. Pats gimimo faktas negarantuoja, kad bus pieno, svarbu, ką moteris daro toliau. Dėl kokių nors priežasčių tikrai negali žindyti savo vaikų tik 2 proc. moterų, o 15 proc. negali pilnai išmaitinti. Taigi bent šiek tiek pieno gali turėti beveik visos, tik reikia turėti motyvacijos ir žinių. Šiuo atveju nepadeda principas - vaikas žino, kad reikia žįsti krūtį, o aš žinau, kad ją reikia duoti. Nieko keista, kad po sovietinės sistemos išliko tik tos žindančios mamos, kurios gali bet ką daryti, bet pieno vis tiek turi“, - pasakojo akredituota žindymo konsultantė.

Medikė apgailestavo, kad Lietuvoje rasti tinkamą pagalbą žindymo klausimais dar nėra taip paprasta. Viskas priklauso nuo informaciją teikiančio mediko. Pavyzdžiui, jei nėščiųjų mokykloje medikui informaciją apie kūdikio maitinimą teikia mišinukų kompanija, aiškinanti, kad vaiką reikia maitinti tik 6-8 kartus per parą, o kai jo svoris neatitinka standartų, siūlanti jį primaitinti, pagalbos mama nesuras. Mat kompanijos užduotis - turėti vartotoją. „Gimdymo metu motinai ir naujagimiui palanki ligoninė įsipareigoja užtikrinti gerą startą, tačiau ir ten yra krūva taisytinų dalykų, nes ten taip pat dirba žmonės. Visur veikia žmogiškasis faktorius. Todėl ir vėliau svarbu, koks specialistas prižiūrės motiną su vaiku - ar gydytojui rūpės, kad vaikas būtų žindomas motinos pienu“, - teigė medikė, pati rengianti „Geros pradžios“ mokymus moterims.

Moterims sunkiausia atsilaikyti prieš anytų ir mamų spaudimą

Žindymo kursus Prieraišiosios tėvystės centre bei Mamų klube vedanti 3 vaikų mama Rima Kurtinaitienė pasakojo susidurianti su pačiomis įvairiausiomis nuomonėmis apie žindymo trukmę. Ji pati pirmą vaiką maitino metus, antrąjį - pusantrų, trečiąjį - 3 metus ir 3 mėnesius. „Per visą žindymo laikotarpį nepajaučiau spaudimo, kad turėčiau nutraukti žindymą ar kad žindau vaiką netinkamoje vietoje, tačiau galbūt gyvenu pakančioje aplinkoje. Moterys iš tiesų susiduria su įvairiomis aplinkinių reakcijomis. Būna atvejų, kai jos spaudžiamos žindymą nutraukti net po mėnesio. Anytos jas protina - esą nėra čia ko kankintis ir vargti. Žindymas vis dar suvokiamas kaip kančia ir auka, pririšanti prie kūdikio. Tačiau atsiranda ir nauja tendencija. Vis daugiau mamų renkasi žindyti nėštumo metu, laukdamos kito vaiko, o vėliau žindo abu vaikus. Šiuo atveju taip pat būna pakankamai daug nesusipratimų - net ginekologai dažnai ragina moteris nėštumo metu nutraukti žindymą, nors tyrimai rodo, kad jeigu nėštumas yra sklandus, žindymas tikrai nesukelia papildomų problemų“, - pasakojo pašnekovė.

Daugelis mamų, su kuriomis R. Kurtinaitienė tenka bendrauti, renkasi žindyti savo vaikus ilgiau nei metus. Kai kurios sulaukia amžiaus, kai vaikas pats atsisako krūties - tai trunka iki 3-4 metų. Tačiau moteris supranta, kad bendra Lietuvos statistika kur kas mažesnė. Ne visos atsilaiko prieš močiučių spaudimą, taip pat daugelis nedrįsta pirmus šešis mėnesius kūdikiui nieko daugiau, be motinos pieno, neduoti. Anot pašnekovės, ilgoji riba, iki kurios vaikas vis dar gali būti maitinamas ir motinos pienu, yra 7-8 metai, ypač jeigu jis turi sveikatos problemų.

tags: #zindymas #iki #kiek #metu

• Nugaros skausmas nėštumo metu
• Simptomai, užsikrėtimas ir gydymas
• nindzės kostiumas vaikui
• Ugdymo sodas ir ikimokyklinis ugdymas
• Kaip ugdyti patriotiškumą