Jau kurį laiką Lietuvoje populiarios muzikos, šokių ir dailės pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika vaikams naudinga? Kokia nauda vaikui? Šiandien specialioje spaudoje mirga muzikinio ir meninio vaikų ugdymo mokyklėlių skelbimai. Siūlomi muzikos užsiėmimai kūdikiams, ūgtelėjusiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms. Ar tai nauja lavinimo mada?
Kaip teigia Danguolė Račienė, vaiko lavinimas muzika nėra naujas dalykas. Atvirkščiai, jo tradicija siekia senąsias liaudies muzikavimo ir folkloro ištakas. Mūsų proseneliai vaikams dainuodavo lopšines, kūrė specialius žaidimus, kykavo. Į šias patirtis atsigręžia ir šiandieninė, vaikams pritaikyta muzikinė veikla. Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos. Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Girdi jau 16-os savaičių.
Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje. Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai.
Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų. Abi pašnekovės sutaria, kad būsimoji mama ir šeimos nariai turi suprasti, jog dar negimęs vaikelis jau girdi. Jam svarbūs ne tik girdimi garsai, bet ir jų keliama vibracija, perduodama oru ir per kūną.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams - mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Taip pat muzikos klausymas. „Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė.
Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo. Tačiau A. Kerulytė-Morkūnienė sako, kad migdyti vaikus muzikos fone nėra labai gerai. Muzika aktyviai veikia žmogų, plačiai žinomas jos terapinis poveikis: vienokia muzika ramina, kitokia - aktyvina. „Miegas - tai ramybės metas ir jokie tuo metu stimuliavimai nereikalingi, - teigia pašnekovė ir muzikos klausymąsi lygina su vaistų vartojimu.
Muzikos užsiėmimai nėra skirti vien tik klausos lavinimui. Abi mūsų pašnekovės sutaria, kad jie turi daug platesnę naudą. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. „Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus”. „Jei mažylis „negirdi” mamos raginimų autis batukus, eiti valgyti ar praustis - šį prašymą galima išdainuoti, - pataria D. Račienė. - Pavyzdžiui, „Tomai, Tomai, apsiaukim batukus… Tomai, Tomai, užsiriškim raištukus”.

Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą. Pasak D. Račienės, išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo ir kitų tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką, spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai” gerina vaikų virškinimą ir apetitą.
Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ (intelekto koeficientas)= 160. 1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos” labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu” ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt.

Muzikinio ugdymo studijų galima rasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste. Juose organizuojami užsiėmimai skirti kelioms kūdikių ir vaikų grupėms: dar negimusiems vaikeliams bei jų tėvams, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių, 1,5-3 metų, 3-5 metų vaikams bei vyresniems. Priklausomai nuo amžiaus grupės, skiriasi užsiėmimų turinys ir pobūdis. A. Kerulytė-Morkūnienė teigia, kad vaiko muzikinius gebėjimus galima pastebėti gana anksti, tačiau tai labai individualu, priklauso nuo įgimtų vaiko gebėjimų, šeimos muzikinės patirties ir požiūrio į tokį ugdymą. Vaikai gimsta turėdami klausą. Visiškai muzikai negabių, klausos neturinčių vaikų nėra.
Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose. Įsigykite specialių kompaktinių plokštelių ar paprašykite, kad jas rekomenduotų specialistai. Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų, jau minėtų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti. Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. A. Kerulytė-Morkūnienė taip pat įspėja, kad klausantis muzikos negalima naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas.
Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių. Lopšinės - tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Tai būdas jautriai ir su meile atliepti vaiko poreikius, suteikti ramybės ir saugumo jausmą. Lopšinės - tai būdas jautriai ir su meile atliepti vaiko poreikius, suteikti ramybės ir saugumo jausmą. Pavargusiam, suirzusiam, viskuo nepatenkintam vaikui tereikia... uždainuoti, visai nesvarbu, kokio amžiaus jis būtų.
Bemiegės naktys... Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Ką daryti, kai vaikas neužmiega? Ką daryti, kai patiems limpa akys, o vaikutis niekaip neužmiega? Mūsų protėviai turi nuostabų sprendimą - dainuokite. Lietuvių liaudies lopšinės yra gražios, raminančios ne tik vaiką, bet ir nuvargusius tėvus, jos perteikia doros principus, pasakoja nuostabiausius siužetus ir tiesiog užburia.
Dar įdomesnės yra tradicinių lopšinių prasmės - vienos jų sukurtos kaip maldos ar užkalbėjimai, jose dievų prašoma suteikti vaikui apsaugą, sveikatos, laimingą gyvenimą, kitos - tai mitiniai siužetai, pasakojimai apie pasaulio kosmogoninius vyksmus, trečios - kasdienio gyvenimo ir santykių tarp žmonių apdainavimas. Vis dėlto svarbiausia jose išlieka apsauga - juk tiek daug visko tam mažam žmogučiui gresia.

Kiekvienas, dainuojantis mažyliui lopšines, pastebi stiprų jų terapinį poveikį. Jeigu linksmos aktyvinančios dainelės skatina vaiką prisidėti prie dainavimo gugavimu, bandymu mėgdžioti dainos intonacijas, rankyčių ir kojyčių judesiais išreikšti pasitenkinimą, tai švelnios, dažniausiai lėto tempo, besikartojančios melodijos lopšinės vaikui skamba lyg mamos paglostymas balsu. Vos gimęs mažylis, išgirdęs prenatalinėje stadijoje jau girdėtas lopšines, jas atpažįsta, suklusta, nurimsta. Šis atpažinimas - dar labai mažos jo patirties didelė dalis. O tai, ką mes priimame kaip savą ir pažįstamą, jau savaime ramina.
Pats dainavimo - klausymosi procesas tampa intymiu mamos ir vaiko dialogu, žinomu ir suprantamu tik jiems abiems. Lopšinių dainavimas neretai papildomas vaikelio sūpavimu. Tai sustiprina lopšinės poveikį dar labiau, nes supimo jausmą mažylis atsimena dar iš būvimo mamos pilve. Nereikia būti profesionaliu muziku. Taip pat žrNereikia pergyventi, kad neturime didelio lopšinių rezervo, mokame tik dvi tris daineles. Lietuvių kalba pati savaime yra daininga, užtenka improvizuojant melodiją apdainuoti savo jausmus mažyliui, ir gausis pati švelniausia, nuoširdžiausia lopšinė. Abejoti savo klausa ar balso galimybėmis taip pat nevertėtų. Vaikas nevertina jūsų muzikinių gebėjimų, jis tiesiog įsimena mamos balso intonacijas, kurios jam suteikia saugumo jausmą.
Tad neabejokime lopšinių nauda, nes ji yra neišmatuojama bet kuriame mažylio vystymosi etape. Dainuoti per anksti niekada nebus. Koks varganas dvasinis pasaulis žmogaus, kuris vaikystėje negirdėjo motinos lopšinės, nedainavo liaudies dainų. Su liaudies daina, skambėjusia vaikystėje, siejasi visos žmogaus dvasinės vertybės, reikšmingos jam pačiam ir kitiems.
Liaudies kūryba nuo seno buvo viena svarbiausių vaikų ugdymo priemonių. Ji supo mažylį nuo pirmųjų dienų, padėjo pažinti pasaulį, mokė pirmųjų žodžių, ugdė pastabią, emocionalią vaiko psichiką. Sunku įsivaizduoti, kiek informacijos, žinių, įvairiausių gebėjimų vaikas sukaupia pirmaisiais savo gyvenimo metais, kad galėtų pažinti ir gyventi šiame pasaulyje. Nuo pat pirmų dienų mažylis girdi mamos dainuojamas lopšines. Poetinius žodžius ir melodiją čia lydi lopšio supimo judesys. Pastaruoju metu, nykstant lopšiams, lopšinės ima prarasti savo tiesioginę paskirtį, tačiau dar yra gyvybingos.
Dainelės vaidina esminį vaidmenį vaiko psichologinėje raidoje, nes jos veikia emocinę būseną, kognityvinius procesus ir socialinius įgūdžius. Štai pagrindinė dainelių nauda vaikų psichologijai:

Lullaby Baby Bedtime music - Fisher Price 38,992,203 peržiūrų
Greitai nusileis naktis 2,066,590 peržiūrų
Pasakėlė tavo delne 1,191,816 peržiūrų
Inga Jankauskaitė „Lašeliai“ 743,650 peržiūrų
Lopšinių kūdikiams rinkinys 284,326 peržiūrų
Apie krypuojančius pingvinus pusnyse 257,133 peržiūrų
Taja „Tyli naktis“ 252,225 peržiūrų
Taja „Miki vaikuti brangus“ 189,981 peržiūrų
Valandos trukmės lopšinė 38,704 peržiūrų
Taja - Aa pupa 22,382 peržiūrų