Žemas kraujospūdis nėštumo pabaigoje: priežastys, simptomai ir ką daryti
Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių moters organizme. Nors dažniausiai kalbama apie aukšto kraujospūdžio pavojus, žemas kraujospūdis (hipotenzija) nėštumo metu taip pat gali sukelti nemalonių simptomų ir paveikti savijautą, ypač nėštumo pabaigoje. Kai kurios moterys jį patiria tik laikinai, ypač pirmąjį trimestrą, tačiau kitoms tai tampa nuolatiniu iššūkiu.
Žemas kraujospūdis, arba hipotenzija, yra būklė, kai kraujospūdis nukrenta žemiau nei 90/60 mmHg. Nors skaičiai atrodo tik kaip statistika, realybėje tai reiškia, kad smegenys, širdis ir kiti organai gauna mažiau deguonies bei maistinių medžiagų. Svarbu suprasti, kad „žemas“ nereiškia vienareikšmiškai „blogas“. Kai kuriems žmonėms žemas kraujo spaudimas yra normalus, jie nejaučia jokių simptomų ir gyvena visavertį gyvenimą. Tačiau jeigu spaudimas nuolat krenta ar atsiranda nemalonūs požymiai, tai signalas, kad organizme gali vykti rimti pokyčiai.
Žemas kraujo spaudimas nėštumo metu dažnas dėl hormonų pokyčių, kurie atpalaiduoja kraujagysles ir sumažina kraujo spaudimą. Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl hormoninių veiksnių - ypač progesterono - kraujagyslės atsipalaiduoja, o kraujospūdis natūraliai šiek tiek sumažėja. Tačiau kai spaudimas nukrenta per žemai, tai jau gali tapti problema.
Normalus kraujospūdis nėščiajai laikomas apie 110/70-120/80 mmHg. Tačiau jei sistolinis spaudimas (viršutinis) nukrenta žemiau 100 mmHg, o diastolinis (apatinis) - žemiau 60 mmHg, tai jau laikoma hipotenzija. Jei kraujospūdis yra 100/60 mmHg ar šiek tiek žemiau, bet jaučiatės gerai - dažnai tai dar laikoma norma. Jei kraujospūdis 90/60 mmHg ar mažiau ir pasireiškia simptomai - reikėtų pasitarti su gydytoju. Jei kraujospūdis 80/50 mmHg ar mažiau - tai jau pavojinga būklė, ypač jei kartu svaigsta galva ar apalpama.
Nėštumo metu kraujospūdis gali sumažėti dėl natūralių organizmo pokyčių, tačiau kartais priežastys būna susijusios ir su išorės veiksniais ar net paslėptomis sveikatos problemomis. Norint tinkamai reaguoti, svarbu suprasti, kas gali sukelti spaudimo kritimą.
Žemo kraujospūdžio priežastys nėštumo metu
Fiziologinės priežastys
- Padidėjęs progesterono kiekis: Šis hormonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, spaudimas krenta.
- Padidėjęs kraujotakos tūris: Organizmas gamina daugiau kraujo, tačiau širdžiai tenka papildoma apkrova, o kraujas paskirstomas plačiau.
- Gimdos spaudimas kraujagyslėms: Antroje nėštumo pusėje didėjanti gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną, ypač gulint ant nugaros - dėl to kraujas sunkiau grįžta į širdį.
- Greitas kūno padėties pakeitimas: Staiga atsistojus ar pasilenkus gali trumpam nukristi spaudimas ir svaigti galva.
Kitos galimos priežastys
- Nepakankamas skysčių kiekis: Dehidratacija yra viena dažniausių priežasčių - ypač jei nėščioji mažai geria vandens, vemia arba gausiai prakaituoja.
- Nepakankama mityba ar mažas gliukozės kiekis: Mažai valgant ar praleidžiant valgymus, gali kristi ne tik cukrus, bet ir spaudimas.
- Anemija: Sumažėjęs hemoglobinas reiškia mažesnį deguonies tiekimą audiniams, todėl širdžiai tenka daugiau dirbti, o spaudimas krenta.
- Stresas ir pervargimas: Fizinė ir emocinė įtampa daro įtaką kraujagyslių tonusui.
- Infekcijos, kraujavimas, širdies ligos (rečiau): Kartais žemas spaudimas gali būti signalas apie rimtesnę problemą.
Žmogų, turintį žemą kraujo spaudimą, nesunku atpažinti - ir nespecialistui pastebimas silpnumas ir tonuso sumažėjimas, veidas išblyškęs, apykaklė dažnai atsagstyta, nes trūksta oro. Visi šie požymiai ypač ryškūs ryte, todėl atsikelti rytais hipotonikams tikra kančia. Būtent todėl tokie žmonės dažnai žiovauja - ne tik todėl, kad jiems trūksta miego, bet ir todėl, kad trūksta deguonies. Esama ir kitų požymių, pagal kuriuos galima nustatyti hipotoniją netgi nepamatavus spaudimo. Jie panašūs į vegetodistonijos požymius: silpnumas, pėdų ir delnų prakaitavimas, pykinimas, žema kūno temperatūra. Kalbant apie psichologinę būseną, būdingas emocinis nestabilumas, dirglumas, verksmingumas, atminties suprastėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio, triukšmo bei ryškios šviesos vengimas.
Žemo kraujospūdžio simptomai nėštumo metu
Daugelis moterų žemą spaudimą pastebi tik tuomet, kai atsiranda nemalonūs pojūčiai, trukdantys kasdienei veiklai. Simptomai gali būti lengvi, bet kai kuriais atvejais - stiprūs ir pavojingi. Kuo anksčiau juos atpažinsi, tuo greičiau galėsi imtis priemonių savijautai pagerinti.
Dažniausi simptomai:
- Galvos svaigimas ar net trumpalaikis sąmonės netekimas
- Silpnumas, vangumas, mieguistumas net ryte
- Neryškus matymas ar „žvaigždutės“ prieš akis
- Šalti delnai ir pėdos, šaltas prakaitas
- Širdies plakimo sutrikimai (dažnesnis pulsas)
- Pykinimas, ypač rytais arba ilgiau stovint
- Spengimas ausyse
- Sutrumpėjęs kvėpavimas net po nedidelės veiklos
Jei šie simptomai kartojasi dažnai, trunka ilgai ar stiprėja - tai ženklas, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Ypač svarbu reaguoti, jei atsiranda sąmonės praradimo epizodų ar kvėpavimo sutrikimų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei spaudimas nuolat žemiau 90/60 mmHg ir juntami simptomai
- Jei spaudimas staigiai krenta (pvz., per kelias valandas ar dienas)
- Jei jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, silpnumą, apalpimus
- Jei yra kraujavimas, stiprus skausmas, dusulys ar širdies permušimai
Žemas kraujospūdis nėštumo metu dažnai laikomas mažiau pavojingu nei padidėjęs, tačiau gali turėti rimtų pasekmių tiek mamai, tiek vaisiui - ypač jei ignoruojami simptomai arba kraujospūdis krenta staiga. Gydytojai rekomenduoja ne tik stebėti spaudimą, bet ir reguliariai vertinti bendrą savijautą.
„Nėščiųjų hipotenzija dažnai neįvertinama, nes atrodo kaip įprastas nuovargis ar galvos svaigimas. Tačiau jei spaudimas tampa žemesnis nei 90/60 mmHg, o moteris pradeda alpti ar jausti dusulį - būtina įsikišti. Pirmiausia padeda skysčiai, mityba ir poilsis, bet kai kuriais atvejais būtinas ir išsamesnis ištyrimas.“ - šeimos gydytoja Rūta Staškevičienė
Ką daryti, jei nėštumo metu spaudimas per žemas?
Svarbiausia - nepanikuoti. Nors žemas kraujospūdis dažniausiai kelia daugiau diskomforto nei realios grėsmės, būtina atidžiai stebėti savo savijautą ir žinoti, kaip padėti sau kasdienėje rutinoje. Tinkami įpročiai ir mityba gali ženkliai pagerinti būklę.
Praktiniai patarimai kiekvienai dienai:
- Gerk daugiau vandens: Net ir lengvas dehidratavimas gali sumažinti kraujospūdį. Rekomenduojama 2-2,5 l skysčių per dieną (ypač jei daug prakaituoji ar vemi).
- Valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis: Tai padės išvengti gliukozės kritimų, kurie prisideda prie spaudimo svyravimų.
- Venk ilgo stovėjimo vienoje vietoje: Ypač antroje nėštumo pusėje. Jei tenka stovėti, judink kojas, kad palaikytum kraujotaką.
- Nepulk staigiai iš lovos: Atsikelk pamažu: pirmiausia atsisėsk, tada atsistok.
- Vėdink patalpas ir stenkitės būti gryname ore: Deguonies kiekis kraujyje tiesiogiai veikia savijautą.
Jei savijauta nepagerėja net taikant šias priemones, būtina pasitarti su gydytoju, kuris gali skirti papildomus tyrimus ar net koreguoti mitybos planą.
Maistas, kuris padeda kelti spaudimą:
- Sūrus maistas (nepadvigubink - tik saikingai)
- Džiovinti vaisiai (pvz., razinos - turi natūralių cukrų ir kalio)
- Riešutai, sėklos - energijos šaltinis
- Liesi baltymai: kiaušiniai, vištiena, avinžirniai
- Geri pusryčiai - labai svarbu nepraleisti rytinio valgymo
Jei kraujospūdis nukritęs, galima išgerti stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgyti gabalėlį šokolado, skiltelę citrinos ar ko nors sūraus. Pagal galimybę galima nusiprausti po kontrastiniu dušu arba pagulėti pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Galima pabandyti akupunktūrą - stipriai spausti tašką, esantį virš nosies (maždaug vieną minutę). Pakartoti iki 10 kartų.
Dar keletas nesudėtingų receptų:
- Užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens 30 g dagio žolės, palikti pritraukti, ataušinti ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
- 10 g šlamučio užpilti 20 ml verdančio vandens, gerti po 30 lašų du kartus per dieną prieš valgį.
- Sumaišyti 40 g saldymedžio šaknies, 30 g cikorijos, 30 g gaivenio, 15 g kadagio, 20 g kiaulpienių šaknų. Du šaukštus mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens, palikti 12 valandų ir nuovirą nedideliais kiekiais gerti.
- Paimti 20 g kraujažolės, po 30 g saldymedžio šaknų, dėmėtosios rūgties ir šermukšnių, 40 g gudobelės. Ruošti ir vartoti taip pat, kaip ankstesnįjį antpilą.
Būsimos mamos būtinai turi įspėti savo ginekologą apie polinkį į hipotoniją, nes nėštumo metu kraujo spaudimas gali dar labiau pažemėti. Atminkite, kad mažyliui tai dažniausiai nekenkia, tačiau jūsų būsena gali žymiai pablogėti - didėja dirglumas, nuotaika kinta nuo depresiškos iki euforijos. Kontroliuojant gydytojui galima vartoti kai kurias liaudiškas priemones, kurios vartojamos ir ne nėštumo metu. Paprastai ginekologai ir kardiologai rekomenduoja gerti stiprią saldžią arbatą (geriau žalią). Naudinga gerti arbatą su citrina. Vaistažoles vartoti galima tik pasitarus su gydytoju, svarbu, kad gerai išsimiegotumėte, naudingi ilgi pasivaikščiojimai, vandens procedūros, įskaitant plaukimą.
Žemo spaudimo korekcijos nėštumo metu privalumai ir rizikos
Nors žemas kraujospūdis dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, jis vis tiek gali sukelti nemalonumų ar net rizikų, jei ignoruojamas. Laiku atpažinti simptomai ir nedidelės gyvenimo būdo korekcijos gali žymiai pagerinti kasdienę savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.
Privalumai
- Pagerėja kraujotaka - sumažėja svaigimo, silpnumo epizodai
- Mažesnė rizika apalpti ar prarasti pusiausvyrą (ypač viešose vietose)
- Stabilesnis cukraus ir deguonies kiekis kraujyje
- Didesnis energingumas ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas
Rizikos
- Per žemas spaudimas gali sukelti deguonies trūkumą vaisiui
- Gali padidėti traumų rizika (pvz., griuvimas dėl alpimo)
- Sunkiau diagnozuoti rimtesnes ligas, jei ignoruojami simptomai
- Dažnas nuovargis ar silpnumas gali sukelti stresą ir nerimą
Daugelis nėščiųjų patiria sumažėjusį kraujospūdį, tačiau ne visos iš karto atpažįsta šio reiškinio požymius ar žino, kaip sau padėti. Štai keli autentiški pasakojimai iš moterų, kurios susidūrė su žemu spaudimu nėštumo metu:
- „Man spaudimas dažnai būdavo apie 90/60, ir atrodė, kad tai tiesiog nėštumo dalis. Bet kai pradėjau alpti vonioje - supratau, kad reikia keisti įpročius. Daugiau vandens, mažiau karštų dušų - ir pagerėjo.“ - Aistė, 30 m.
- „Skaudėjo galvą, viskas aplink sukosi. Gydytoja patikrino - spaudimas 85/55. Paskyrė kompresines kojines, liepė neatsistoti staigiai - viskas padėjo greitai.“ - Ingrida, 33 m.
- „Gydytojas sakė, kad mano spaudimas žemas, bet jei jaučiuosi gerai - viskas ok. Bet kai pradėjau jausti dusulį, teko koreguoti mitybą ir miegoti su pakelta galva.“ - Lina, 28 m.
- „Spaudimas visą nėštumą buvo apie 95/60. Gelbėjo riešutai, sultys ir nuolatinis gėrimas mažais gurkšneliais. Labiausiai erzino galvos svaigimas einant į parduotuvę.“ - Raminta, 35 m.
Žemas kraujospūdis nėštumo metu - tai dažnas reiškinys, kurį dauguma moterų patiria bent kartą laukimosi laikotarpiu. Nors neretai jis būna laikinas ir nekelia tiesioginio pavojaus, stiprūs simptomai ar staigūs spaudimo svyravimai gali paveikti ne tik būsimos mamos savijautą, bet ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normali organizmo reakcija, o kada jau būtinas gydytojo įsikišimas. Laiku koreguoti įpročiai, pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis gali turėti didžiulį poveikį savijautai. Nėštumas - tai laikotarpis, kai reikia atidžiai stebėti savo kūną, o žemas spaudimas nėra išimtis. Jeigu spaudimas tampa kliūtimi kasdieniam gyvenimui - ieškok pagalbos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
