Vytautas Paukštė (1932 m. liepos 2 d. Kaune - 2022 m. liepos 21 d. Klaipėdoje) - lietuvių teatro ir kino aktorius.

Aktorius Vytautas Paukštė (1932-2022) - legenda, tai byloja aktoriaus dukters, kultūros vadybininkės Ados Paukštytės ir teatrologės Daivos Šabasevičienės knyga „Vytautas Paukštė - pagrindinis vaidmuo“, išleista 2023 m.
Aktorius Vytautas Anužis teigia, kad jam V. Paukštė išliko mįslė, kurios magiją, trauką ir įtaigą sunku apibūdinti. Anot jo, tai lėmė nuolatinis aktoriaus darbas su savimi, siekiant išlikti laisvu žmogumi ir kūrėju. Režisierius Gintaras Varnas Paukštę apibūdina kaip legendinės didžių aktorių kartos atstovą, kurio jaunystė praėjo kartu su tais didžiaisiais aktoriais. Tai karta, kurios jau nebelieka, žyminti tam tikros teatro epochos pabaigą. Pasak G. Varno, ši karta buvo charizmatiškos asmenybės, o prie to prisidėjo ir tragiški gyvenimo kataklizmai - okupacija, karas, pokaris, sovietinė valdžia. Šios patirtys yra aktoriaus maistas, užauginantis gilius vaidmenis.
Vytautas Paukštė gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune. Jo tėvai - Jonas Paukštė (1885-1952), valstybės tarnautojas ir policijos pareigūnas, bei Adelė Žigaitė-Paukštienė (1894-1986). Nuo 1932 iki 1934 m. augo Alantoje, Molėtų rajone. Tėvams persikėlus, 1934-1940 m. toliau augo Anykščiuose, vėliau - Baltadvario kaime, Molėtų rajone, kur įsirašė visi gražiausi vaikystės patyrimai.

Apie 1945 m. suėmus ir įkalinus tėvą, V. Paukštė augo slapstomas pas dėdę Ginučiuose, Ignalinos rajone. Vėliau, su pakeista biografija, artimųjų buvo slepiamas nuo sovietinių represijų Vilniaus vaikų namuose Nr. 1. Ši skausminga vaikystės istorija paženklino ir nepaleido V. Paukštės didžiąją dalį gyvenimo. Jo tėvas, politinis kalinys, žuvo Vorkutos lageryje, o kapo vietos aplankyti šeima negalėjo. Saugumo sumetimais V. Paukštės mama sunaikino didžiąją dalį šeimos nuotraukų.
V. Paukštė mokėsi Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje ir 1953 m. baigė Vilniaus I-ąją vidurinę mokyklą (dabar - Antano Vienuolio progimnazija).
1953-1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (II profesionalių aktorių karta). 1957 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, kurso vadovais buvo J. Gustaitis, R. Senkutė, S. Čaikauskas.
Baigęs studijas, 1957-1962 m. Vytautas Paukštė vaidino Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre. Šiam teatrui iširus, nuo 1963 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo Klaipėdos dramos teatre ir gyveno Klaipėdoje. V. Paukštė tapo neatsiejama Klaipėdos dramos teatro dalimi ir tam tikra prasme virto Klaipėdos kultūriniu sandu.

Teatrologė D. Šabasevičienė sako, kad bandymų persivilioti V. Paukštę į sostinę būta įvairių. Tačiau jis liko Klaipėdoje, ir, anot dukters Ados Paukštytės, šis miestas tikrai atitiko jo dvasią arba jie vienas kitą prisijaukino.
1971-1986 m. V. Paukštė dėstė Lietuvos konservatorijoje (Klaipėdos fakultetuose).
Vytautas Paukštė sukūrė apie šimtą trisdešimt vaidmenų teatre ir apie septyniasdešimt kine. Nuo 1968 m. vaidino kine. Aktorius pasižymėjo analitiniu protu, autentišką tekstą jungė su tuo, kuris kasdienybėje judino savimonę, vertė šypsotis. Knygos autorės žodžiais, toks atsidavimas leido aktoriui pasiekti teatro meno aukštumas: „Paukštės diapazonas tapo labai platus, jis galėjo vaidinti įvairių žanrų spektakliuose, juose išsiskyrė intelektu ir vidiniu emociniu pasirengimu.“
Aktualizuojant V. Paukštės teatro scenoje sukurtus vaidmenis, esminiai yra šie:


Karaliaus Mindaugo ir lietuvių kalbos raštijos pradininko Mažvydo vaidmenys tapo V. Paukštės aktorinio gyvenimo palydovais, įsirašiusiais ir į knygą „Vytautas Paukštė - pagrindinis vaidmuo“ kaip prasminiai leitmotyvai.
Kiti svarbesni teatro vaidmenys:
V. Paukštė nuo 1968 m. aktyviai vaidino kine ir sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų. Svarbesni kino vaidmenys:
Apie V. Paukštę sukurtas dokumentinis filmas „Įslaptinta istorija“ (režisierius Valdas Babaliauskas).
Vytautas Paukštė buvo plačiai pripažintas už savo talentą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, pelnęs daugybę apdovanojimų ir garbės vardų.
| Metai | Apdovanojimas / Garbės vardas |
|---|---|
| 1976 m. | Lietuvos SSR nusipelniusio artisto garbės vardas |
| 1978 m. | LSSR valstybinė premija |
| 1982 m. | Lietuvos SSR liaudies artisto garbės vardas |
| 1998 m. | LDK Gedimino ordino Riterio kryžius |
| 1998 m. | „Kristoforo“ prizas už geriausią Lietuvos scenos metų vaidmenį (už Duonkepio vaidmenį M. Pagnolio „Duonkepio žmona“) |
| 2000 m. | Lietuvos nepriklausomybės medalis |
| 2002 m. | LR Vyriausybės meno premija |
| 2003 m. | Klaipėdos miesto kultūros magistro žiedas |
| 2007 m. | Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija |
| 2008 m. | „Auksinis scenos kryžius“ |
| 2008 m. | Klaipėdos miesto garbės pilietis |
| 2012 m. | Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius |
V. Paukštė buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona, Jūratė Jankauskaitė-Paukštienė-Stankienė (g. 1936 m.), buvo aktorė. Jiedu susituokė 1964 m. ir išsiskyrė 1966 m. Iš pirmos santuokos V. Paukštė turėjo dukrą Rasą Paukštytę (g. 1965 m.).
Vėliau V. Paukštė susituokė su aktore Julija Sakalaite (g. 1946 m.) 1969 m. Su ja susilaukė vaikų Mindaugo Paukštės (g. 1970 m.) ir Ados Paukštytės (g. 1973 m.).

Aktoriaus dukra Ada Paukštytė prisimena tėtį kaip smalsų ir šiek tiek maištininką, tačiau užtikrintą žmogų. Jis turėjo išskirtinį gebėjimą susikalbėti su bet kuo ir prajuokinti net akmenį. Tačiau savo namuose triukšmo nemėgo ir buvo daugiau vienišas vilkas, vienišius. Jam svetimi įvairūs smulkūs pokalbiai.
Pajūris buvo jam geriausia erdvė pailsinti galvą, nuskaidrinti mintis. Anksčiau nebūdavo dienų, kai jis neatsirastų prie jūros. Kai prie jūros eiti pasidarė per toli, vaikščiodavo Danės upės pakrante. V. Paukštės prigimtinė laisvė, įprasminta gyvenime ir kūryboje, sietina su jo, kaip pajūrio žmogaus, įvaizdžiu.

Lietuvos Atgimimo metais V. Paukštė aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje ir buvo Sąjūdžio Seimo narys. Graudina tėčio ranka fiksuoti pirmųjų Sąjūdžio suvažiavimų protokolai.