Vytautas Anužis: Aktoriaus ir pedagogo kelias tiesos vertikalėje
Vytautas Anužis (g. 1956 m. gegužės 10 d. Linkuvoje, Pakruojo rj.) yra išskirtinė asmenybė Lietuvos teatro ir kultūros pasaulyje. Šis aktorius, pedagogas ir Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas yra vienas žymiausių ir svarbiausių mūsų šalies teatro kūrėjų. Jo kūrybinė biografija, apimanti daugiau nei keturis dešimtmečius, išsiskiria gilumu, nuoširdumu ir nuolatiniu tiesos ieškojimu.
Gyvenimo pradžia ir edukacija
Ankstyvasis Anužio gyvenimo laikas - vaikystė šeimos namuose, vadinamuose tėvonija Panevėžyje, santykiai su tėvais, tetomis, seserimi - tapo asmenybės pagrindu, suformavo atidos, pagarbos, tikrumo ir teisingumo principus. Šie principai ir yra Anužio būtį kertančios tiesos vertikalės ašis. Jau vaikystėje dirigavimo ir mokytojavimo žaidimai, išbandant šias profesijas, galima sakyti, buvo lemtingi ir pranašavo Anužio gyvenimo kelią.
Savo profesinį kelią Vytautas Anužis pradėjo 1974 m., baigęs Panevėžio dramos teatro J. Miltinio studiją. Jis yra paskutinis Juozo Miltinio studijos mokinys. Toliau mokslus tęsė Maskvoje ir 1978 m. baigė Boriso Ščiukino aukštąją teatro mokyklą prie Jevgenijaus Vachtangovo valstybinio akademinio teatro. Šie mokslai suformavo tvirtą jo, kaip aktoriaus, pagrindą.
Kūrybinis kelias Klaipėdoje: Aktorius ir pedagogas
Grįžęs į Lietuvą, Vytautas Anužis nuo 1978 m. tapo Klaipėdos dramos teatro aktoriumi ir dirbo jame iki 2011 m. Šis miestas jo biografijoje atsirado dar ir dėl to, kad jo žmona, latvių kilmės aktorė ir buvusi bendramokslė Velta Žygurė-Anužienė, įsijungė į Liepojos teatrinį gyvenimą. Netrukus jie abu pradėjo migruoti tarp Lietuvos ir Latvijos, tapo ne tik kūrėjais, bet ir dviejose šalyse dirbančiais pedagogais.
Vytautas Anužis buvo ir Klaipėdos universiteto dėstytojas. 2000 m. su Velta Anužiene įkūrė Klaipėdos universiteto teatrą „Dramos klasė“, kuriam vadovavo iki 2008 m. 1978-1995 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, o 1995-2011 m. - Klaipėdos universitete. Abiejų menininkų ištikimybė savo šalims suformavo naują kultūrinį darinį: pirmos septynios laidos buvo lietuvių filologų ir režisierių, vėliau sekė latvių aktorių kursas, kurio sėkme iki dabar džiaugiasi latviai. Pritaikydami tą patį metodą, su kuriuo susipažino dar besimokydami savo jaunystės institute, jie Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje parengė dar vieną, devintą, aktorių kursą, išsiskiriantį savo darbo etika ir nepaprastu darbštumu.
Pokyčiai ir sėkmė Vilniuje
Kai 2011 metais Vytautas Anužis persikraustė iš Klaipėdos į Vilnių, kur jo laukė nauji ambicingi kūrybiniai sumanymai, aktorius pasakė: „Turbūt, nieko nėra pastovesnio už laikinumą.“ Šis gyvenimo posūkis aktoriui tapo ypač sėkmingas. Nuo 2011 m. jis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Paraleliai vaidindamas ir Oskaro Koršunovo teatre, ir Rusų dramos teatre, 2017-aisiais jis sutiko vaidinti ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Per pastarąjį dešimtmetį Anužis užėmė pagrindines pozicijas profesionalaus teatro sferoje ir tapo tiesiog visapusiškai gero aktoriaus pavyzdžiu.
Nuo 2011 m. Vytautas Anužis taip pat dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2014 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 2017-2021 m. buvo Lietuvos kultūros tarybos narys.
Aktorinė branda ir filosofija: Klasika kaip kūrybos variklis
Vytauto Anužio aktorinė branda truko daugiau nei keturis dešimtmečius. Nors per savo ilgą kūrybinį laikotarpį Anužis vaidino įvairių žanrų dramaturgiją, nuo Antikos iki šiuolaikinių pjesių, būtent klasiką jis laiko esminiu savo kūrybos varikliu. Aktorius yra įsitikinęs, kad teatre svarbiausia pristatyti tiesą, ir tai - jo tikslas kūryboje.
„Mano visi didžiausi vaidmenys - tai buvimas tiesos vertikalėje: neri į gylį, kad suvoktum praeitį, atvedusią į šiandieną; tada kyli ir kentėdamas tiesiesi į ateities aukštį, nes tiki, kad tiesa yra ten. Svarbiausia, kad būtų tiesa. Ir kad būtų įdomu. Privaloma suderinti šiuos du dalykus. Būtent - pristatyti tiesą teatre; nepaisant visko, tai - mano žemė. Pristatyti tiesą taip, kad ją žiūrėtų liaudis - tai mano tikslas kūryboje“, - teigia aktorius V. Anužis.
„Natanas Išmintingasis“: Vaidmuo, tapęs alter ego
Lessingo filosofinėje dramoje „Natanas Išmintingasis“, pastatytoje Gintaro Varno Kauno dramos teatre, Vytautas Anužis sukūrė vieną iš įdomiausių savo vaidmenų. Repetuojant Nataną Išmintingąjį, didžioji užduotis buvo retai statomą sudėtingą medžiagą išlaisvinti naujam gyvenimui ir paskatinti lietuvių publiką kuo tiksliau ją išgirsti. Įkvėptas režisieriaus Gintaro Varno užsidegimo ir kūrybingumo, Anužis sukūrė savitą grožiu ir išmintingumu spinduliuojantį žydų išminčių. Režisieriaus formuotas vaidmuo tapo lyg paties aktoriaus alter ego ir inspiravo jį mintimis susitapatinti su šiuo, savitos filosofijos žmogumi.
Natanas aktoriui priminė jaunystėje sutiktus žydus, socialines patirtis jis pavertė meninėmis, o vaidmuo tam ypatingai tiko. Išmintingos pusiausvyros tarp trijų pasaulinių religijų - krikščionybės, judaizmo ir islamo - ieškantis personažas labai tiko aktoriaus Anužio mąstymo būdui ir žmogiškai prigimčiai. G. E. Lessingo mintis „žmogus gimsta veikti, o ne tuščiai mintyti“ labai artima aktoriui Anužiui.
Viso spektaklio metu matoma neišnykstančią Anužio šypseną, be galo subtili mimika. Jo žvilgsnis nukreiptas tiesiai į salę ir ieško kontakto. Rodos, statiškame vaidmenyje Anužis visą laiką veikia. Jo transliuojama mintis greitesnė už kūną, o dinamiškas ir raiškus balsas leidžia lengvai įsiklausyti ir išgirsti sakomas tiesas. Jo Natanas tampa ir žmogišku, ir monumentaliu tuo pat metu. Aktoriui savitai žaismingai sekasi perteikti išmintingo žydo archetipą. Tais momentais jis virsta mažuoju Charlie Chaplinu: švelni šypsenėlė, žvitrios akys, maži žingsneliai, katiliukas ant galvos, tik lazdelės trūksta... Anužio Natanui būdingas subtilus humoras, jis labai jautrus, susitelkęs. Nepastebėsite jo plačių gestų, abstrakčių judesių, viskas sutelkta į mintį. „Čia vaistai, ne nuodai, kuriuos tau siūlau,“ - šie Rechai skirti žodžiai yra viso spektaklio leitmotyvas, kurį Vytautas Anužis išsako, kurdamas Natano Išmintingojo vaidmenį.
„Fakespeare“: Vortigerno apgaulės istorija
Pripažinimas ir apdovanojimai
Už savo išskirtinę kūrybą Vytautas Anužis yra pelnęs daugybę apdovanojimų:
- 2006 m. 50-mečio proga už nuopelnus teatrui apdovanotas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Padėkos raštu ir Klaipėdos miesto mero Padėkos raštu.
- 2011 m. ir 2017 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
- 2016 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
- 2018 m. dar kartą pelnė Auksinį scenos kryžių.
Knyga apie Vytautą Anužį: „Tiesos vertikalė“
2022 m. išleista Elvinos Baužaitės knyga „Tiesos vertikalė. Knyga apie Vytautą Anužį“ - tai vieno ryškiausių ir meistriškiausių mūsų laikų aktoriaus ir teatro pedagogo kūrybinė biografija. Monografijoje aptariama aktoriaus raiškos trajektorija, kritiko žvilgsniu aprėpiant įkūnytų personažų visetą, išskiriant ypatinguosius aktoriaus vaidmenis, kuriuose išryškėja Anužio unikalumo žymės, bylojančios šio teatro meno kūrėjo kūrybinę brandą. Gausiai nuotraukomis iliustruotoje monografijoje galima rasti daugybę paties aktoriaus pasakojimų, atsiminimų, impresijų.
Žymesni vaidmenys teatre
Per savo ilgą ir turiningą karjerą Vytautas Anužis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų. Žemiau pateikiama dalis jo svarbiausių darbų, suskirstytų pagal laikotarpį:
| Metai | Vaidmuo | Spektaklis / Autorius | Teatras / Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1981 | Glumovas | „Išminčiai, arba Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo“ (A. Ostrovskis) | Klaipėdos dramos teatras |
| 1985 | Napoleonas Pirmasis | „Napoleonas Pirmasis“ (F. Bruckneris) | Klaipėdos dramos teatras |
| 1994 | Džo | „Geriausias gyvenimo laikas“ (W. Saroyanas) | Klaipėdos dramos teatras |
| 1995 | Liusjenas | „Romeo ir Žaneta“ (J. Anouilh) | Klaipėdos dramos teatras |
| 1995 | Ponas Martenas | „Plikagalvė dainininkė“ (E. Ionesco) | Klaipėdos dramos teatras |
| 1997 | Garsenas | „Už uždarų durų“ (J. P. Sartre) | Klaipėdos dramos teatras |
| 2000 | Platonovas | „Nebaigta pjesė“ (A. Čechovas) | Klaipėdos dramos teatras |
| 2003 | Rogožinas | „Idioto mišios“ (F. Dostojevskis) | Klaipėdos dramos teatras |
| 2010 | Piršlys, generalinis ir gydytojas | „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (L. Grajauskas) | Klaipėdos dramos teatras |
| 2011 | Benas po N metų | „Išvarymas“ (M. Ivaškevičius) | Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
| 2011 | Ponas, Baronas Renjaras | „Tas, kuris gauna antausius“ (L. Andrejevas) | Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
| 2014 | Karalius Lyras | „Karalius Lyras“ (W. Shakespeare) | Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
| 2017 | Natanas Išmintingasis | „Natanas Išmintingasis“ (G. E. Lessingas) | Nacionalinis Kauno dramos teatras |
| 2018 | Čertkovas; Stoties viršininkas; Konduktorius | „Rusiškas Romanas“ (M. Ivaškevičius) | Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
| 2020 | Sokratas | „Dialogai“ (Platonas) | Lietuvos nacionalinis dramos teatras |
| 2022 | Uošvis | „Jauno žmogaus memuarai“ (pagal R. Gavelį) | Valstybinis jaunimo teatras |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
