Medžiagų apykaita tarp vaisiaus ir motinos: placentos vaidmuo ir biologinis ryšys
Būsimą mamą ir kūdikį įsčiose jungia ypatingas ne tik psichologinis, bet ir biologinis ryšys - virkštelė ir placenta. Placenta (lot. plax - plokštuma) yra gyvybiškai svarbus organas, per kurį vyksta intensyvi medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Nors motinos kraujas nėštumo laikotarpiu su vaisiaus krauju niekada nesimaišo, placenta veikia kaip selektyvaus pralaidumo darinys, užtikrinantis būtiną ryšį.
Placentos sandara ir funkcijos
Žmogaus placenta yra diskinės formos, hemochorioninė (choriono gaureliai, skverbdamiesi į gimdos gleivinę, suardo motinos kraujagyslių sieneles ir kraujas išsilieja į tarpgaurelines ertmes). Susidaro nėštumo 3-iojo mėnesio pabaigoje. Vidutiniškai ji yra 15-20 cm skersmens, 2-4 cm storio ir sveria 500-600 gramų, kas sudaro apie šeštadalį vaisiaus svorio.
Pagrindinės placentos funkcijos apima:
- Dujų ir maisto medžiagų apykaitą: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį bei maisto medžiagas, o iš vaisiaus paima anglies dioksidą bei medžiagų apykaitos produktus.
- Hormoninę funkciją: placenta yra laikinoji vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus (progesteroną, estrogenus, chorioninį gonadotropiną, placentinį laktogeną), kurie reguliuoja nėštumo eigą.
- Apsauginę funkciją: placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus ir toksines medžiagas, tačiau antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip suteikdami jam pasyvųjį imunitetą.
Placenta (3D Animation)
Virkštelė: jungtis tarp vaisiaus ir placentos
Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra apie 55-60 cm ilgio. Virkštelėje yra dvi virkštelinės arterijos (jomis teka veninis kraujas iš vaisiaus į placentą) ir viena virkštelinė vena (kuria arterinis kraujas teka iš placentos į vaisių). Virkštelės pagrinde yra drebutinis jungiamasis audinys, vadinamas Vartono drebučiais, dėl kurių virkštelė yra stangri ir jos kraujagyslės nėra lengvai užspaudžiamos.
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Virkštelės ilgis | 50-60 cm |
| Kraujagyslių skaičius | 2 arterijos, 1 vena |
| Placentos svoris | 500-600 g |
| Kraujo srautas | 600-700 ml per minutę |
Imunologiniai procesai ir mikrochimerizmas
Šiuo metu nustatyta, jog ląstelių judėjimas per placentą gali būti dvikryptis: fetomaternalinis (vaisiaus ląstelių judėjimas į motinos kraują) ir maternofetalinis (motinos ląstelių judėjimas į vaisiaus kraują). Šį judėjimą skatina mamos ir mažylio biologiniai skirtumai, tiksliau - žmogaus leukocitų antigenų (HLA) skirtumai.
Virkštelės kraujyje randama maždaug 0,1-0,5 % motinos kilmės ląstelių. Šios mikrochimerinės ląstelės yra svarbios vystantis vaiko imunotolerancijai. Be to, virkštelės kraujyje gausu jaunų kamieninių ląstelių, kurios gali transformuotis į įvairius organizmo audinius, todėl tėvai gali patikėti jas saugoti specializuotuose bankuose.
Placentos sutrikimai ir diagnostika
Sutrikus placentos vystymuisi ar funkcijai, gali būti paveikta tiek motinos, tiek vaisiaus sveikata. Placentos sutrikimai apima įvairias patologijas, tokias kaip placentos previa ar placentos atsiskyrimas. Diagnostika dažniausiai atliekama ultragarsiniu tyrimu, kuris leidžia vizualizuoti placentos vietą, struktūrą ir įvertinti vaisiaus būklę.
Nėštumo metu taip pat atliekama hormoninė diagnostika, tiriant chorioninį gonadotropiną (hCG), alfa fetoproteiną (AFP) ir kitus žymenis, kurie padeda atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus raidos ydoms ar chromosominei patologijai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
