Arkivyskupo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas, tarnystė ir gimtinės atminimas

Gimimas ir ankstyvoji vaikystė

Arkivyskupas Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos valsčiuje (dabar - Anykščių r.). Jis buvo antras vaikas pasiturinčių ūkininkų Jurgio ir Onos Juočepytės šeimoje. Jo seneliai iš tėvo pusės buvo Marcijonas Matulionis ir Ieva Telksnytė-Matulionienė iš Žibėčių, o iš motinos pusės - Gabrielius Juočepys ir Ona Strazdaitė-Juočepienė.

Tėvai, Jurgis Matulionis (1833-1911) iš Žibėčių ir Ona Juočepytė-Matulionienė (1851-1877) iš Bajorų, buvo darbštūs žemdirbiai ūkininkai. Teofilius turėjo du brolius: Joną Matulionį (1871-1920), kuris vėliau tapo verslininku kepyklos savininku, ir Juozą Matulionį (1875-1955).

1877 m. gegužės 9 d. motinai mirus per ketvirtą gimdymą kartu su kūdikiu, Teofilius ir jo broliai liko našlaičiais. Likęs našliu, Jurgis Matulionis vedė Oną Savickaitę, su kuria susilaukė dar septynių vaikų. Teofilius visada palaikė artimus ir nuoširdžius santykius su visa gausia šeimyna.

1880 m. tėvams persikėlus, Teofilius augo Purviniškių kaime (Daugailių parapija, Utenos r.), tačiau dažnai leisdavo laiką Žibėčiuose (Molėtų r.) pas senelius.

Išsilavinimas ir kunigystės pradžia

Namuose Teofilius pramoko skaityti lenkiškai ir lietuviškai. Vėliau mokėsi privačiai, Antalieptės (Zarasų r.) pradžios mokykloje, o 1887-1892 m. - Dinaburgo (dabar Daugpilis, Latvija) realinėje gimnazijoje. Baigęs penkias klases 1891 m., aštuoniolikmetis jaunuolis įstojo į Petrapilio kunigų seminariją.

1892-1900 m. (su pertrauka 1893-1895 m., kai buvo suabejojęs pašaukimu) jis studijavo Mogiliovo arkivyskupijos kunigų seminarijoje Sankt Peterburge (Rusija). 1900 m. kovo 4 d. Sankt Peterburge Mogiliovo arkivyskupijos vyskupas sufraganas Karolis Antanas Nedzialkovskis įšventino T. Matulionį kunigu. Pirmąsias Šv. Mišias jis aukojo Daugailių (Utenos r.) Šv. Paskirtas 1900 m. birželio 26 d.

1900-1901 m. T. Matulionis tarnavo Varaklianų (Latvija) katalikų parapijoje vikaru. Nuo 1901 m. lapkričio 8 d. jis buvo paskirtas į Bikavą (Baltarusija) laikinai eiti klebono pareigas, o 1902-1908 m. buvo Bikavos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katalikų parapijos klebonas. Jis perstatė Bikavos bažnyčią ir palaikė itin glaudžius ryšius su parapijiečių šeimomis. Už tai, kad pakrikštijo mišrios - katalikės ir stačiatikio - šeimos vaiką, 1910 m. birželio 30 d. jis buvo nuteistas metams į kunigų baudos vienuolyną prie Šv. Kotrynos bažnyčios Sankt Peterburge.

Tarnystė Rusijoje ir pirmosios tremtys

1910-1929 m. T. Matulionis gyveno Sankt Peterburge (Rusija) ir tarnavo katalikų parapijose. Po 1917 m. Spalio revoliucijos Rusijoje valdžią paėmus komunistams, kunigų sielovadinei veiklai imta visaip trukdyti. 1923 m. kun. T. Matulionis atsisakė atiduoti bažnyčios vertybes ir išnuomoti patalpas, todėl kovo 10 d. jis buvo suimtas Maskvoje (Rusija). Už priešiškumą sovietų valdžiai kalintas beveik dvejus metus, 1925 m. sausį jis buvo amnestuotas ir išleistas, grįžo į Sankt Peterburgą ir 1925-1929 m. toliau tarnavo Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu.

1928 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI kunigą T. Matulionį paskyrė tituliniu Matregos vyskupu ir Mogiliovo (Baltarusija) vyskupu sufraganu. 1929 m. vasario 9 d. Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas, Rusija) Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Kirilovskos koplyčioje vyskupas Antanas Maleckis slapta konsekravo T. Matulionį vyskupu. Sovietinio saugumo nesėkmingai vis bandytas verbuoti, 1929 m. lapkričio 25 d. jis buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu bei vadovavimu pogrindinei nacionalistinei latvių mokyklai. 1930 m. rugsėjo 13 d. Jungtinė valstybinė politinė valdyba nuteisė T. Matulionį 10 metų sunkiųjų pataisos darbų, gruodį jis buvo išsiųstas atlikti bausmės į Solovkų salas Baltojoje jūroje (Rusija). Už lagerio komunos organizavimą 1932 m. liepos 5 d. jis buvo areštuotas ir liepos 22 d. pervežtas į kalėjimą.

1933 m. rugsėjį Lietuvos vyriausybės pastangomis T. Matulionis buvo iškeistas į Lietuvoje kalintus komunistus ir taip, nepaisant jo noro likti paskyrimo vietoje Sankt Peterburge, kartu su dešimčia lietuvių kunigų 1933 m. spalio 19 d. grįžo į Lietuvą. Vos kirtus SSRS sieną ir atvykus į Latviją paaiškėjo, jog T. Matulionis - vyskupas. To nežinojo nei kalėjimo viršininkai, nei kameros draugai.

Sugrįžimas į Lietuvą ir Kaišiadorių vyskupas

Grįžęs į Lietuvą, 1933-1943 m. T. Matulionis su pertraukomis gyveno seserų benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui Juozapui Skvireckui pastoracijos darbuose. 1934 m. jis lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI, kur buvo ypatingai pagerbtas kaip kankinys. Kiek vėliau popiežius Pijus XI apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Atsižvelgdamas į lietuvių išeivių prašymą, vyskupas Teofilius nuvyko susitikti su JAV lietuvių bendruomenėmis, o grįždamas (1936 m.) aplankė Egiptą ir Šventąją Žemę. 1936-1943 m. T. Matulionis buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius ir 1938 m. šioje bažnyčioje įvedė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Gyvendamas pas seseris benediktines, vyskupas Matulionis nacių okupacijos metais gelbėjo žydų vaikus. 1940 m. gegužę-birželį jis ėjo vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas - buvo paskutinis kapelionas iki sovietinės okupacijos.

Mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, 1943 m. sausio 9 d. T. Matulionis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje vyskupas memorandumu kreipėsi į Lietuvos komisarų tarybą, reikalaudamas nevaržyti tikinčiųjų teisių, neversti jaunimo stoti į bedieviškas organizacijas, nepersekioti kunigų. 1944-1946 m. jis neslėpė savo politinių nuostatų - pasisakė už nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimą. Jo iniciatyva kunigai ėmė masiškai rašyti prašymus Švietimo ministerijai leisti dėstyti tikybą mokyklose, patys mokė vaikus bažnyčiose.

Antroji tremtis ir mirtis

1946 m. gruodžio 18 d. T. Matulionis vėl buvo suimtas, kelis mėnesius Vilniuje tardytas dėl antisovietinės veiklos, kol 1947 m. rugsėjo 27 d. Maskvoje (Rusija) Ypatingojo pasitarimo "už bendradarbiavimą su antisovietine nacionalistine gauja ir antisovietinę agitaciją" nuteistas 7 metus kalėti, konfiskuotas visas jo turtas. 1947-1948 m. jis kalintas Oršoje, o nuo 1948 m. balandžio 25 d. išvežtas į Vladimiro kalėjimą Nr. 2. Nepaisant T. Matulionio prašymų leisti jam grįžti į Lietuvą, jis nebuvo išleistas, o 1954 m. gegužės 28 d. buvo perkeltas į Zubovo Polianos (Mordvija, Rusija) ypatingos paskirties invalidų namus.

Po ilgų ir pakartotinių prašymų leisti grįžti į Lietuvą tik 1956 m. gegužės 4 d. iškamuotas vyskupas T. Matulionis atgavo laisvę ir grįžo į Lietuvą. Negavęs valdžios leidimo valdyti vyskupiją ir būdamas jau silpnos sveikatos, jis apsigyveno Birštone pas savo bičiulį ir pagalbininką kleboną Joną Jonį. Negavęs sovietinės valdžios pritarimo, bet turėdamas Apaštalų Sosto leidimą, vyskupas Teofilius 1957 m. gruodžio 25 d. bute Birštone slapta konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Dėl to 1958 m. spalio 17 d. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo visų pareigų, išvežtas ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.), iš kur slapta nuo valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais.

1962 m. vasario 9 d. popiežius Jonas XXIII jam suteikė arkivyskupo titulą "už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas". Mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje (Radviliškio r.) - po saugumiečių atliktos kratos ir paslaptingos vaistų injekcijos. Buvo palaidotas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros kriptoje šalia vyskupo Juozapo Kuktos.

Beatifikacijos procesas ir atminimas

Siekiant arkivyskupą Teofilių Matulionį pripažinti Bažnyčios kankiniu, 1990 m. Kaišiadorių vyskupo sprendimu pradėta jo beatifikacijos byla, ir jam tais pačiais metais suteiktas „Dievo tarnas“ titulas. 2008 m. gegužės 1 d. beatifikacijos byla vyskupijoje buvo baigta ir perduota į Romą.

2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Vyskupų Konferencija išplatino pranešimą, kad popiežius Pranciškus pripažino Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip atverdamas kelią jo paskelbimui palaimintuoju. 2017 m. birželio 25 d. Lietuvos sostinėje Vilniuje, Katedros aikštėje, vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju. Iškilmės liturgijai vadovavo Popiežiaus legatas - Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato, koncelebravo apie 50 vyskupų ir apie 500 kunigų.

Popiežiaus Pranciškaus APAŠTALINIS LAIŠKAS skelbiantis arkivyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju, patvirtino, kad "Garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, Kaišiadorių arkivyskupas-vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu, ir kasmet birželio mėnesio keturioliktą dieną būtų švenčiamas kanonų nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje".

Palaimintojo Teofiliaus - vyskupo ir kankinio minėjimas liturgijoje nuo šiol Kaišiadorių vyskupijoje ir visose Lietuvos katalikų bažnyčiose bus švenčiamas kasmet birželio 14-ąją, kuri Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Gimtojoje Alantoje birželio 22 d. vyksta Palaimintojo Teofiliaus Matulionio minėjimas Alantos bažnyčioje. Jis yra antrasis lietuvis (po vyskupo Jurgio Matulaičio, 1987 m.), tapęs Palaimintuoju, ir pirmasis, kurio beatifikacija surengta Lietuvoje.

Gimtinės ir vaikystės vietų įamžinimas

Minint Skiemonių parapijos 500-ąsias metines, T. Matulionio gimtajame Kudoriškio kaime, šalia jo gimtosios sodybvietės prie vieškelio, 2000 m. buvo pastatytas, pašventintas ir medine tvorele aptvertas kryžius, skirtas jo tėviškei prisiminti. Prie kryžiaus prikalta medinė lentelė su išpjaustytu įrašu: "Kankinio / arkivyskupo / Teofilio / Matulionio / tėviškei / prisiminti / 1873-1962".

Molėtų rajono Alantos dvaro pastate Vaidoto Žuko rūpesčiu 2019 m. įrengtas Palaimintojo vyskupo kankinio T. Matulionio muziejus - Molėtų krašto muziejaus filialas, kuris saugo ir pristato jo gyvenimo ir veiklos istoriją.

Žibėčiuose (Molėtų r.), T. Matulionio vaikystės sodybvietėje, 2017 m. įrengtas paminklinis kompleksas. Jį sudaro akmeninis kryžius, kurio postamente iškaltas įrašas: "Palaimintajam / Teofiliui / Matulioniui / 1873-1962 / atminti / "Tiesa padarys / Jus laisvus" / Žibėčiai 2017 / Palaimintuoju / paskelbimo proga", ir paminklinis akmuo su pritvirtinta lenta su iškaltu įrašu: "Palaimintojo / Teofiliaus Matulionio / tėvonija."

Atminimo vietos ir leidiniai

Palaimintajam dedikuota koplyčia Kaišiadorių katedroje, kur altoriuje patalpintas sarkofagas su palaimintojo palaikais ir kanoninis paveikslas (autorius - dailininkas Zbigniewas Gierczakas, Krokuva, Lenkija, 2017 m.), yra atvira visiems tikintiesiems, besilankantiems Kaišiadoryse (adresas: T. Brazio g. 6, Kaišiadorys). Kiekvieną sekmadienio vakarą šioje koplyčioje vyksta religinės apeigos. Jo kaulų dalelė specialiame relikvijoriuje nuo 2017 m. saugoma Punsko (Lenkija) parapijoje ir Domeikavos (Kauno r.) Lietuvos kankinių parapijoje.

2017 m. Kaišiadoryse, miesto aikštėje priešais katedrą, pastatytas T. Matulionio bronzinis skulptūrinis paminklas (autoriai - skulptorius Vladas Žuklys ir architektas Stasys Petrauskas, 1999 m.). Jo postamento akmens plokštėse iškalti įrašai apie arkivyskupą ir jo tarnystę Kaišiadorių vyskupu. Kaišiadorių katedroje, prie vienos iš kolonų, įrengtas T. Matulionio biustas.

Šeduvos bažnyčioje įrengta T. Matulionio memorialinė lenta su portretiniu bareljefu ir įrašu aukso raidėmis: "A+A Kaišiadorių vyskupijos arkivyskupas Teofilius Matulionis paskutiniuosius ketverius metus gyveno Šeduvoje. Palaidotas Kaišiadorių katedroje. 1873.VI.22-1958.X.17-1962.VIII.20. "Džiaugiuosi, galėdamas kentėti dėl Kristaus ir bažnyčios"". Šeduvos parapijos namams taip pat suteiktas T. Matulionio vardas, ant pastato sienos įrengta memorialinė lenta.

Palaimintojo T. Matulionio atvaizdo vitražai įrengti Lietuvos kankinių šventovėje Misisogoje (Kanada), Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios presbiterijoje ir Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje. Sankt Peterburgo (Rusija) Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios požemio koplyčioje įrengta atminimo lenta, liudijanti T. Matulionio paskelbimo Palaimintuoju bei jo indėlio, statant šią bažnyčią, faktus.

Apie T. Matulionį sukurta daug publikacijų ir filmų:

Pagrindinės publikacijos apie Teofilių Matulionį

Apie T. Matulionį sukurtas Daliaus Ramanausko dokumentinis filmas "Palaimintasis kankinys. Žvilgsnis į arkivyskupą T. Matulionį". T. Matulionio gyvenimas ir veikla, jo beatifikacijos dokumentai pristatomi jam skirtose interneto svetainėse www.matulionis.info ir www.teofilius.lt. Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualiąją parodą "Per crucem ad astra - Per kryžių į žvaigždes" - arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias".

tags: #teofiliaus #matulionio #gimimo #vieta

• Geriausi dviračiai vaikams
• Kaip išrinkti tinkamiausius neperšlampamus batus vaikams?
• Verslo kelias Benas Gudelis
• Maistas, apranga ir vaiko išlaikymas
• Sužinokite viską apie TENA Pants Plus Large sauskelnes-kelnaites