Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigų Konkurencinė Aplinka ir Inovacijos Lietuvoje
Verslo aplinkos esminis bruožas - nuolatinė kaita. Tad organizacijos, norėdamos išsilaikyti ir tęsti veiklą, turi būti lanksčios, dinaminės, atviros. Tik staigus reagavimas į aplinkos pokyčius, o dar geriau - tų pokyčių numatymas ir kūrimas - gali užtikrinti įmonės gyvavimo tęstinumą. Tai ypač aktualu tampa dabartiniu metu, kuomet prekių pasiūla yra pakankamai didelė, o vartotojai kelia vis didesnius reikalavimus tiek prekės kokybei, tiek pačiai įmonei. Pokyčiai verslo pasaulyje gali būti traktuojami kaip orientacija į galimybių paiešką ir jų panaudojimą. Tai reiškia, kad siekiant patenkinti vartotojo poreikius nebūtinai reikia kurti kažką radikaliai naujo; galimybių galima rasti ir kasdieninėje įmonės veikloje.
Privatūs paslaugų tiekėjai Lietuvoje užima vis svarbesnį vaidmenį. Privatus verslas įsiskverbia net į tokias sritis, kurios prieš kurį laiką buvo laikomos tiktais valstybine kompetencija. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos irgi priskiriamos švietimo paslaugoms, tačiau čia kol kas matyti tik neryški tendencija privataus sektoriaus atsiradimo šalia valstybinio. Gal dar ne šiuo metu, tačiau ateityje privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams vaikų darželiams. Tad pasirinkimui steigti privatų vaikų darželį visų pirma įtakos turi dabartinė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinka, o ypač situacija, kurią galima nusakyti taip: paklausa didelė, o pasiūla minimali. Ikimokyklinio ugdymo paslauga pati savaime nėra nauja. Šias paslaugas teikiančios įstaigos buvo, yra ir tikriausiai dar ilgai ilgai bus.
Tačiau kol kas, bent jau Lietuvoje, akivaizdus tik edukologinis požiūris į ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tą liudija ne tik žmonių mąstymas, bet ir visa lietuviška literatūra, nagrinėjanti ikimokyklines įstaigas, jų veiklą, tikslus. Vis dėlto, visai realu, kad dabartinės Lietuvos rinkos sąlygos netrukus nulems kitokio požiūrio į ikimokyklines ugdymo įstaigas susiformavimą, ir greitu metu ikimokyklinės ugdymo įstaigos Lietuvoje bus traktuojamos ne tik kaip tradicinės ugdymo ar priežiūros organizacijos, bet ir kaip privačios įstaigos, gaunančios pelną už paslaugų kokybę, išskirtinumą, prestižą. Šiame straipsnyje bus gilinamasi į ikimokyklinio ugdymo įstaigų konkurencinę aplinką, analizuojant esamas tendencijas ir ateities perspektyvas.
Organizacijos samprata ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos ypatumai
Prieš pradedant nagrinėti ikimokyklinę ugdymo įstaigą kaip verslo organizaciją, tikslinga apžvelgti pačios organizacijos sampratą, jos tipus. Organizacija yra sistemingas žmonių susitarimas specialiam tikslui pasiekti. Organizacija - žmonių grupė, dirbanti kartu darbo pasidalijimo principu, siekianti bendro tikslo. Organizacija - struktūriškoje sistemoje tarpusavyje susijusių žmonių grupė, kurių koordinuoti veiksmai nukreipti tikslų pasiekimui dinamiškoje aplinkoje. Organizacija - tai grupė žmonių, susietų biznio, politiniais, religiniais, profesiniais, sportiniais, socialiniais ar kitais tikslais. Kaip matyti, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo. Pastarasis elementas yra bene svarbiausias organizacijos egzistavimui. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas.
Organizacijos viena nuo kitos skiriasi įvairiais aspektais: profiliu, funkcijomis, dydžiu ir t.t. Tačiau nereikia pamiršti, jog jos turi ir tam tikrų bendrų bruožų. Darbų paskirstymas užtikrina aukštesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, per trumpesnį laiką įgyjami darbo įgūdžiai, sudaromos prielaidos specializuotiems įrenginiams panaudoti.
Profesorius R. Jucevičius (1996) išskiria metodologinį modernios organizacijos skirtumą - jos “kūrybinį destruktyvumą”. Ji orientuota į kitimą, inovacijas, status quo keitimą, siekia pokyčių visame kame, kas yra įprasta, nusistovėję, žinoma ir patogu. Visose modernios organizacijos koncepcijose dominuoja mokslas, žinios, informacija ir lyderiavimas. Šiose organizacijose pagrindinės gamybos priemonės jau tampa antraeiliai dalykai, o pagrindine veiklos priemone laikomos specializuotos žinios. Tokios organizacijos yra priverstos konkuruoti dėl svarbiausiojo resurso - kvalifikuotų specialistų. Būtent specializuotos žinios ir išskirtiniai sugebėjimai yra jėga, galinti nulemti konkurencinės kovos sėkmę.
Organizacijos, būdamos sudėtingais socialiniais dariniais, pasižymi savo tipų įvairove. Visų pirma galima išskirti formalias ir neformalias organizacijas. Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų. Neformalia organizacija galima vadinti tokį asmeninių ir socialinių santykių tinklą, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms asocijuojantis vieniems su kitais. Organizacijos gali būti skirstomos pagal veiklos pobūdį. Mažos pelno siekiančios organizacijos neturi tikslo greitai plėsti veiklą. Jas įkuria asmenys, siekiantys uždirbti pakankamai pelno savo ir organizacijos poreikių patenkinimui, tačiau neorientuoti į staigų įmonės augimą. Šalia šių organizacijų egzistuoja ir pelno nesiekiančios įstaigos, kurių tikslas yra kitoks, nei pelno uždirbimas. Tai vyriausybinės, švietimo ir sveikatos priežiūros organizacijos.
Kalbant apie steigiamą privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, visų pirma reikia pabrėžti, kad tai yra pelno siekianti įstaiga. Pagal Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) klasifikaciją ji priskiriama mažoms pelno siekiančioms organizacijoms. Remiantis veiklos rūšies kriterijumi, privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą galima priskirti ir prie paslaugų sferos, ir prie komercijos. Bene pagrindinis požymis, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra jų veiklos pobūdis: privati ugdymo įstaiga priskiriama prie komercinių - pelno siekiančių organizacijų, tuo tarpu tokia tradicinė įstaiga apibūdinama kaip nekomercinė - pelno nesiekianti organizacija.
Iš to seka, kad atitinkamai turi skirtis ir šių įstaigų tikslai: valstybinių ugdymo įstaigų tikslus geriausia galima išreikšti socialiniu ir edukologiniu požiūriu, kai tokios privačios įstaigos tikslai turi apimti integruotai socialinį ir edukologinį bei ekonominį aspektus. Vadinasi, jei į ikimokyklinę ugdymo įstaigą žiūrėtume kaip į verslo organizaciją, jos veikloje atsirastų tam tikri specifiniai ypatumai, nebūdingi tradicinei ugdymo įstaigai. Visų pirma tai pasakytina apie aršesnę konkurencinę kovą dėl klientų. Kaip žinoma, valstybinės ugdymo įstaigos gauna finansinę valstybės paramą, todėl jų paslaugų kaina yra ganėtinai žema. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga, būdama kaip verslo organizacija, pati turės padengti savo veiklos kaštus, todėl ir jos paslaugų kaina atitinkamai turės būti aukštesnė. Tai reiškia, kad tokia įstaiga, siekdama pritraukti klientus, privalės puikiai organizuoti savo veiklą, pasiūlyti tam tikrų, klientui priimtinų naujovių, samdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, dalį lėšų skirti rėmimui ir t.t.
Finansinės veiklos analizės svarba
Siekdama nustatyti ikimokyklinio ugdymo veiklos kiekybinę išraišką, tikslinga apibrėžti šios paslaugos vietą tarp pagrindinių paslaugų grupių pagal jų rezultato pobūdį. Šiuo atveju ikimokyklinės ugdymo įstaigos priskiriamos trečiajai paslaugų grupei, t.y. asmens arba asmenų grupės. Čia paslaugos rezultatas darosi neatskiriamas nuo asmens sugebėjimų ir savybių. Todėl paslaugos rezultatą, jos apimtį įvertinti tam tikrais specifiniais rodikliais tiesiogiai darosi neįmanoma.
Kadangi ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia privati firma, savaime aišku, kad šios firmos tikslas yra gauti pelną. Pelnas - labai svarbus įmonės veiklos įvertinimo rodiklis, todėl kiekviena įmonė, gamindama konkrečią produkciją ar teikdama paslaugas, tikisi gauti tam tikrą pelno sumą. Jo optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės įmonės, kurios Lietuvoje turi bendrą pavadinimą “pelno siekiančios įmonės”. Kaip žinoma, pelnas sąlygojamas tiek įmonės gaunamų pajamų, tiek patirtų sąnaudų. Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju objektų skaičių sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio. Kiekvienos firmos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas pelnas, atspindintis gautas grynąsias pajamas, tačiau dar neparodantis, kokia kaina (su kokiomis investuotomis lėšomis) pelnas gautas. Būtent todėl, norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, aktualu yra apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Ekonomikos terminų žodynas pateikia tokį pelningumo rodiklių apibūdinimą: “Pelningumo rodikliai - firmos pelno maržos (ribų) apskaitos matas, kuris išreiškia firmos pelną kaip jos pajamų gautų iš pardavimo procentą”. Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norima nustatyti, galima pasirinkti atitinkamą pelningumo skaičiavimo rodiklį. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju visų pirma būtina apskaičiuoti pardavimų pelningumą: Pelningumas = Pelnas / Pajamos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pelno (nuostolio) ataskaitoje pelnas yra skaidomas į tam tikras rūšis, o sąvoka “pajamos” įvardinama pardavimais ir paslaugomis, kiekvienas santykinis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas atitinkamą pelno rodiklį padalinus iš pardavimų sumos. Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
Regioniniu lygmeniu atlikta ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros ir ugdymo centro Mažeikiuose veiklos ekonominė analizė bei perspektyvos pagrindimas. Analitinėje ir tiriamojoje dalyje atliktas su privataus lopšelio-darželio įkūrimu susijusių problemų ir galimybių identifikavimas Mažeikių mieste. Nustatytas projekto finansavimo poreikis bei šaltiniai. Atlikta pasirinktos alternatyvos finansinė prognozė, analizė bei apibendrinimas. Sudarytas pelningumo, išlaidų lygio ir projekto investicijų efektyvumo bei rizikos įvertinimas.
Išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai bei iššūkiai
Išorinės aplinkos stebėsena verslo organizacijai teikia informacijos iš skirtingų aplinkos sektorių ir sudaro sąlygas organizacijai mokytis, tinkamai taikyti informaciją ir žinias savo veikloje. Siekdamos išlikti ir įsitvirtinti rinkoje, organizacijos turi reaguoti ir veikti atsižvelgdamos į išorės veiksnius, kurie daro įtaką pagrindinėms vidinėms verslo funkcijoms ir gali keisti verslo tikslus ir strategijas. Išorės aplinka sukuria ir problemų, ir galimybes verslo organizacijai veikti. Pagrindinis išorės veiksnys, darantis įtaką verslui, - konkurencija, t. y. kaip smarkiai kiti verslo vienetai konkuruoja savo produktais ar kita veikla. Išorės aplinka veikia organizacijos procesus ir sprendimų priėmimą galbūt labiau nei kiti veiksniai.
Regioniniai iššūkiai ir sprendimai
Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas Skuodo rajono savivaldybėje yra sudėtingas dėl geografinės padėties ir dėl vis mažėjančio gyventojų skaičiaus, ypač kaimo vietovėse, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti ugdymo įstaigų. Priešingai, tai reikalauja strateginių sprendimų, siekiant užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą bei kokybę mažiau apgyvendintose rajono teritorijose. Išanalizavus atliktą tyrimą, nustatyta, kad teikiant ikimokyklinį ugdymą Skuodo rajono savivaldybėje susiduriama su iššūkiais, kuriuos galima išskirti į dvi iššūkių grupes - iššūkiai, susiję su ugdymo organizavimu ir iššūkiai, kurie susiję su ugdymo teikimu. Ugdymo organizavimo iššūkiai - ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įkurtos pastatuose, kurie nepritaikyti ikimokykliniam ugdymui. Taip pat susiduriama su Skuodo rajono savivaldybės valdžios dėmesio stoka, užtikrinant vienodas sąlygas visoms rajone veikiančioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Ugdymo paslaugos teikimo iššūkiai - švietimo pagalbos specialistų trūkumas, vyresnio amžiaus kolektyvai, kurie susiduria su informacinių technologijų naudojimo iššūkiais ugdymo proceso metu.
| Metai | Ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaičius | Vietų skaičius |
|---|---|---|
| 1999 | X | Y |
Inovatyvūs sprendimai ir konkurencinis pranašumas ikimokyklinėse įstaigose
Pagrindiniai projekto poreikį formuojantys veiksniai yra neatskiriami nuo Kauno miesto bendrų tikslų ir siekių: patrauklus miestas, kuriame sudaromos sąlygos pilnavertiškai gyventi ir dirbti užsieniečių ir grįžtančių mišrių ar užsienyje ilgą laiką gyvenusioms šeimoms. Kaunas intensyviai plečia savo ekonominę erdvę - veiklą pradėjusios įmonės per 2019-2021 metus planuoja sukurti apie 1600 naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, todėl tikimasi, kad užsieniečių šeimų vaikų ugdymo(si) poreikis ateityje tik didės. Nežiūrint prognozuojamo poreikio ateityje, jau ir dabar pastebimas kitakalbių vaikų ugdymo poreikis, kurio esamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos negali patenkinti dėl kvalifikuotų kompetentingų specialistų ir žinių apie praktinį kitakalbių vaikų ugdymą bendrose grupėse trūkumo, naujų inovatyvių ugdymo organizavimo formų ir modelių ikimokyklinio ugdymo įstaigose nebuvimo.
Atsižvelgus į tai, identifikuotas pagrindinis inicijuojamo projekto tikslas - pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, sudarant patrauklias ir pilnavertiškas ugdymo sąlygas kitakalbiams įstaigų ugdytiniams, skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Tikslui pasiekti suformuotas pagrindinis projekto uždavinys - naujo inovatyvaus ugdymo organizavimo modelio, kitakalbių vaikų poreikiams patenkinti, diegimas. Numatyta pagrindinė projekto veikla - įdiegti inovatyvų dviejų kalbų ugdymo grupėse modelį kiekvienoje veiklą tobulinančioje įstaigoje. Tikimasi, kad projekto apimtyse sėkmingai sukurtas bei praktiškai pritaikytas inovatyvus ikimokyklinio ugdymo(si) organizavimo modelis visapusiškai pagerintų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę veiklą tobulinančiose įstaigose, inicijuotų pokyčius, kurie galėtų būti plačiai pritaikomi, bet kurioje kitoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje ateityje.
Pagrindinė projekto idėja - ugdymo kokybės gerinimas bei ugdomųjų aplinkų tobulinimas gimė jaučiant, jog be veiksmingo bendradarbiavimo su tėvais ir visa įstaigos bendruomene neįmanoma pasiekti proveržio ugdymo kokybėje. Naujas grupės modelis yra optimalus būdas prisitaikyti prie naujų šeimų poreikių, nes esama ugdymo turinio ir organizavimo įvairovė neužtikrina pakankamai dėmesio vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių. Be to, dėl imigracijos ir reemigracijos nuolat didėja ne lietuvių tautybės vaikų skaičius įstaigose ir manome ateityje dar didės. Modelis leistų daugiau laiko skirti ir bendradarbiavimui su vaikų šeimomis, nes būdamas vienas pats grupėje, auklėtojas gali tik labai fragmentiškai skirti laiko pokalbiams su vaikų šeimų nariais, konsultavimui, šeimų tėvystės įgūdžių stiprinimui, rekomendacijoms darbui su spec. poreikių turinčiais vaikais namuose parengti. Tačiau ne vien grupės modelis lemia ugdymo kokybę. Jei grupė bus tik atskirų žmonių bendruomenė, nesaistoma bendro tikslo, gebėjimo bendradarbiauti ir nuolat mokytis, tai laukiamų rezultatų pasiekti nebus įmanoma. Todėl projekte numatyti organizuoti mokymai padės įstaigų bendruomenėms įgyti naujos patirties ir įgūdžių, reikalingų užtikrinti kokybišką ugdymą, skatinantį darbą komandose drauge su visa bendruomene, kitomis ugdymo įstaigomis. Taigi, pagrindinis šio projekto tikslas - sukurti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, telkiant mokyklos bendruomenę inovatyvių bendradarbiavimo metodų bei ugdymo formų paieškai ir įstaigos ugdomųjų aplinkų bei struktūros tobulinimui.
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos, dėl specialių ugdymo poreikio (SUP) turinčių vaikų įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo sistemos, sudarė sąlygas pereiti nuo segregacinio (atskyrimo) modelio (kuomet vaikai buvo ugdomi uždaro tipo specializuotose įstaigose) prie įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo, kuomet visi vaikai ugdomi kartu. Tačiau esama praktika ir šiuo metu įgyvendinamas įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo modelis dažnai susiduria su esamomis, daugeliui įstaigų būdingomis problemomis: nepakankamu darbuotojų skaičiumi grupėje; darbui su SUP vaikais nėra specialiai įrengtos erdvės; trūksta kvalifikuotų auklėtojų padėjėjų ir/ar kompetencijos, bei žinių esamiems auklėtojų padėjėjams; dėl darbuotojų stygiaus nesudaromos galimybės išnaudoti įvairias, netradicines ugdymo aplinkas (tiek darželių teritorijose, tiek už jų ribos, išvykose ir pan.), į ugdymo procesą įtraukti kitus asmenis (savanorius, kūrybinius darbuotojus). Minėtų problemų pagrindu atrinktos susijusią veiklą planuojančios tobulinti ikimokyklinio ugdymo mokyklos įgyvendins bendrą projektą. Bendrai numatoma įdiegti inovatyvų dviejų auklėtojo padėjėjų ugdymo modelį kiekvienoje veiklą tobulinančioje įstaigoje. Įdiegtas modelis leistų užtikrinti, kad ugdymas būtų individualizuojamas, diferencijuojamas, siekiant, kad visavertį ugdymą gautų kiekvienas vaikas nepriklausomai nuo jo fizinės ir psichologinės raidos bei visapusiškai prisidėtų prie šių vaikų prigimtinės teisės ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes, užtikrinant švietimo pagalbą ir tinkamą ugdymosi prieinamumą.
Kauno miesto savivaldybės administracija, siekdama gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, inicijuoja projektą „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“. Projekto tikslas yra pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, taikant mokymosi per judesį metodiką specialiųjų poreikių vaikų integracijos procese. Projekto metu penkios ugdymo įstaigos - Kauno lopšeliai-darželiai „Boružėlė“, „Varpelis“, „Radastėlė“, „Želmenėlis“ ir Klaipėdos rajono Vėžaičių lopšelis-darželis, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pagerins ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, pritaikydamos mokymosi per judesį metodiką, padedančią integruoti specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo ugdymo grupes. Šio projekto metu numatomos vykdyti veiklos skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kompetencijai didinti, įgyti teorinių ir praktinių žinių, sukurti ikimokyklinių įstaigų tinklą, diegti „Mokymosi per judesį“ metodą į ugdymo procesą bei inovatyviai IKT įrangai įsigyti. Taikant „Mokymosi per judesį“ metodiką bei pasiteisinusių visame pasaulyje IKT priemonių naudojimą, tobulinant bei stiprinant vaikų fizinio aktyvumo ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, įstaigose bus pastebimai pagerinta teikiamų paslaugų kokybė, užtikrinta specialiųjų poreikių vaikų integracija į ugdymo veiklas bendrojo ugdymo grupėse.
21 amžiaus naujų technologijų plėtroje vis svarbesnės tampa technologinės inovacijos. Technologijų plėtros reikšmė pastebima ir visose su ugdymu(si) susijusiose srityse. Nuolat kintančiame pasaulyje, vaikai turi gebėti naudotis matematikos, technologijų žiniomis, spręsdami asmenines, socialines ir globalias problemas. Kartu tai - puiki galimybė paskatinti vaikus ir pedagogus domėtis STEAM sritimis. Yra daug galimybių pagyvinti ugdymo(si) programą panaudojant įvairias priemones. Tai „Coding express“ komplektas: LEGO kaladėlės + mokymo metodika + virtuali erdvė. Taikant „Coding express“ komplektą, pedagogai susipažins su IT „Coding express“ įrankiais, mokysis modernias šiuolaikines technologijas taikyti ikimokyklinio ugdymo srityje. Projekte ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų praktinėms veikloms, kad patys realiai galėtų pamėginti siūlomas veiklas. Pagrindinis projekto tikslas - gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, taikant inovatyvius į STEAM orientuoto ugdymo metodus. Po projekto įgyvendinimo numatoma, kad bus sukurtas „Virtualus STEAM metodikos centras“, kuris bus sukurtas ir palaikomas „Mūsų darželis“ platformoje, kuria jau naudojamasi. Pedagogams bus labai patogu ja naudotis, nes ši virtuali aplinka jiems jau gerai žinoma. Centre bus patalpinta apie 50 metodinės pagalbos priemonių, kurios sudarytos iš aprašymų ir foto medžiagos, kurtos pačių pedagogų. Tai būtų greitai ir lengvai prieinamas instrumentas, siekiant organizuoti inkliuzinį ugdomąjį procesą, kuris garantuotų skirtingų gebėjimų vaikų įsitraukimą į veiklą. Toks mokomojo turinio talpinimas šioje platformoje būtų pakankamai lengvai įgyvendinimas pokytis, kas garantuotų didesnę pedagogų motyvaciją.
Bendradarbiavimas ir tinklaveika: „Eglučių“ pavyzdys
Nuo 2018 metų kasmet bendrystei ir įvairaus formato susitikimams sukviečiamos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, turinčios pavadinimą „Eglutė“. Jų Lietuvoje yra keturiolika. Į susitikimus kasmet rinkosi pedagogai, ugdantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus iš 5 - 12 darželių, turinčių pavadinimą „Eglutė“. Net dvylikos įstaigų komandų 2024 metais dalyvavo Utenos vaikų lopšelio-darželio organizuotame dviejų dienų metodinės-praktinės veiklos sąskrydyje. Ypatingai darbingi buvo 2025 metai, kurie vadinosi „Eglučių“ akademija-2025“, kuomet kiekviena „Eglutė“ organizavo įvairius vaikų veiklos ir metodinės sklaidos renginius ir kvietė dalyvauti kitas „Eglutes“. Dalyvaudamos įvairiuose renginiuose darželių pedagogų komandos mokėsi organizuoti konferencijas, vaikų kūrybinių darbų, dainų, raiškaus skaitymo konkursus ir festivalius, vaikų konferencijas. 2026 metai paskelbti „Eglučių“ konferencijų metais.
Pirmoji respublikinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų, turinčių pavadinimą „Eglutė“, konferencija „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos išskirtinumas, veiklos efektyvumas ir tobulinimosi galimybės“ organizuota Utenos vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ komandos įvyko Anykščiuose, 2026 m. kovo 5-6 dienomis. Ši konferencija subūrė visas keturiolika Lietuvos „Eglučių“. Visos įstaigos pateikė savo įstaigos prisistatymą, kuriame atskleidė savo išskirtinumą, aptarė veiklas, kurios efektyviai kuria kokybišką ikimokyklinės įstaigos aplinką ir vaikų ugdymą. Remiantis pasidalyta patirtimi galima tik džiaugtis, kad kiekvienas lopšelis-darželis „Eglutė“ aktyviai taiko tiek modernius mokymo metodus, tiek puoselėja senąsias tradicijas, siekia suburti bendruomenę, bendradarbiauti su tėvais. Bendras mokymasis leidžia savo įgyvendinamoms veikloms pritaikyti kitų darželių patirtį, įsivertinti ir atrasti dar nežinomus dalykus.
Eglutė yra lietuviškas medis, kuris, pasak Pasvalio pedagogių komandos, auga lėtai, stiprėja per laiką, turi šaknis ir atlaiko audras. O mūsų vaikai auga išgyvendami įvairias emocijas, mokosi reguliuoti jausmus, kuria vidinį stabilumą ir susiduria su „audromis“. Tačiau Pasvalio darželio emocijų architektų komanda mano, kad mes, pedagogai, nors ir negalime sustabdyti audrų, bet galime padėti vaikui tapti medžiu, kuris tų audrų nebijotų.
Straipsnyje analizuojami XX a. 3-4-ajame deš. įvykę ikimokyklinio amžiaus vaikų švietimo, priežiūros ir auklėjimo darbuotojų rengimo darbai. Naujos profesijos tarpukario Lietuvoje atsiradimą lėmė modernėjančios visuomenės poreikiai ir pakitę žmonių tarpusavio santykiai. Atskleidžiama, kas ir kaip per Nepriklausomybės laikotarpį kūrė bei formavo vaikų darželio auklėtojos profesiją. Apžvelgiama ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų rengimo tvarka ir taisyklės. Aptariamas valstybės kuriamas kontrolės, priežiūros ir apsaugos mechanizmas, skirtas auklėtojų kursų rengėjams, vaikų darželių steigėjams ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo specialistėms.
tags: #vsi #ikimokyklines #istaigos #konkurentai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
