Pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra kupini stulbinančių pokyčių ir sparčios raidos, reikalaujančios tėvų atidumo ir tinkamos priežiūros. Nuo pat gimimo mažyliai pradeda pažinti pasaulį, tobulina savo judesius, mokosi bendrauti ir įsisavina naują informaciją. Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą.

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Kūdikio susilaukusiems ir patirties dar neturintiems tėvams iš pradžių gali būti sudėtinga suprasti, ko nori jų mažylis. Itin svarbu išmokti atpažinti pirmuosius alkio signalus, nes tai padės išvengti verksmo. Praalkę kūdikiai būna budrūs ir aktyvesni. Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, arba kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, būtina kreiptis į medikus.
Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Naujagimį patogiausia maudyti specialioje vonelėje, tačiau, jeigu jos neturite, tiks ir kriauklė.
Tėvai pastebi, kad vystymas kai kuriems naujagimiams ir kūdikiams padeda nurimti, ilgiau ir ramiau miegoti. Vystyti galima jau vos gimusius mažylius. Vystymo pabaiga turėtų sutapti su pirmaisiais kūdikio bandymais nuo nugaros apsiversti ant šono, o nuo šono - ant pilvo. Įprastai tai atsitinka ir kūdikiai vystomi iki 2-3 mėn.

Mums atrodo, kad kūdikiai tiesiog mėgaujasi gyvenimu, auga ir mokosi. Tačiau iš tiesų, kūdikiai labai įdėmiai stebi aplinką ir įsimena svarbią informaciją. Sėkmingai raidai svarbi ne tik kūdikio sveikatos būklė, bet ir aplinka. Ramus, laimingas ir mylimas kūdikis jaučiasi saugus, todėl greit mokosi, yra žingeidus. Myluokite, glauskite mažylį prie savęs, švelniai kalbinkite, drąsinkite jį žvilgsniu. Nebijokite, kūdikių dėmesiu ir švelnumu išpaikinti neįmanoma!
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
Trys mėnesiai - tai tarsi pirmasis tikras kūdikystės etapas, kai mažylis jau gerokai skiriasi nuo naujagimio. Jis tampa vis aktyvesnis, smalsesnis, stipriau reaguoja į aplinką ir dovanoja tėvams vis daugiau sąmoningų šypsenų bei „pokalbių“.

Kūdikio raumenys stiprėja, o judesiai tampa valingesni. Gulėdamas ant nugaros jau gana tvirtai laiko galvą vidurio linijoje, gali ją pakelti. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ir sugeba kelias sekundes ar ilgiau išlaikyti pakeltą galvą bei krūtinės ląstą. Jis juda aktyviau, dažnai vienu metu judina tos pačios pusės ranką ir koją arba abi rankas ir kojas kartu. Statomas ant kieto paviršiaus remiasi pėdomis, trumpai „pastovi“ prilaikomas. Gulėdamas ant pilvo kojas laiko sulenktas. Imant ant rankų, kūnas jau nebebūna toks suglebęs, galūnės nenusvyra. Kūdikis aktyviai siekia šalia esančių daiktų abiem rankomis, nors judesys dar gali būti nelabai tikslus. Paimtą daiktą (pvz., barškutį) laiko rankoje, žiūri į jį, kiša į burną. Moka sudėti plaštakas vieną prie kitos.

Nors iki pirmųjų žodžių dar toli, trijų mėnesių kūdikis jau aktyviai „kalbasi“ savais būdais. Taria pavienius balsius garsus (a, o, u, e). Mėgsta guguoti, kartais tai daro ilgai (3-15 min). Pradeda tarti ir pirmuosius priebalsius. Įvairiais garsais išreiškia savo būseną: verkšlena, kai nepatenkintas, kikena, krykščia, džiūgauja, kai patenkintas ar kalbinamas. Verksmas tampa stipresnis. Skleidžia skirtingo tono garsus. Atidžiai klausosi, kai su juo kalbama. Atsisuka į kalbantį žmogų. Garsais atsako į mamos ar kito artimo žmogaus šypseną, kalbinimą. Nutyla atsakęs ir vėl klausosi, tarsi lauktų atsako. Skiria kalbos garsus.

Kūdikio smegenys sparčiai vystosi, jis vis daugiau supranta apie jį supančią aplinką. Akimis seka judantį daiktą maždaug 1 metro atstumu apie 10 sekundžių. Sufokusuoja žvilgsnį į veidus, ryškius daiktus, paveikslėlius. Moka perkelti žvilgsnį nuo vieno daikto prie kito. Skiria arti ir toli esančius daiktus. Budrauja ilgiau, kartais valandą ar daugiau. Domisi kabančiais žaislais, siekia jų abiem rankomis. Rodo pirmuosius atminties ženklus - atpažįsta maitinimo procesą (laukia), nurimsta paimtas ant rankų. Gali pradėti nuobodžiauti, jei vaizdai ar garsai nuolat kartojasi. Aktyviai tyrinėja daiktus rankomis ir burna. Žiūri į rankoje laikomą barškutį. Pradeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir rezultato (pvz., numetęs žaislą klausosi garso). Akimis ieško garso šaltinio, pasuka galvą į tą pusę. Gali nustoti čiulpti, kad įsiklausytų, bet jau geba ir stebėti aplinką čiulpdamas. Tyrinėja savo rankas, kiša jas į burną, domisi veidu. Pradeda suvokti save kaip atskirą būtybę.
Trijų mėnesių kūdikis tampa vis socialesnis. Plačiai šypsosi pažįstamiems veidams, ypač mamai, kurią jau gerai atpažįsta. Gali šypsotis ir kalbinti savo atvaizdą veidrodyje, atskirti jį nuo mamos atvaizdo. Į pažįstamo žmogaus pasirodymą ar kalbinimą reaguoja visu kūnu - šypsosi, guguoja, aktyviai judina rankas ir kojas. Gali pradėti nepatikliai reaguoti į svetimus. Garsais ir mimika išreiškia įvairias nuotaikas: džiaugsmą, susijaudinimą, protestą, nusivylimą. Gali bandyti patraukti mamos dėmesį garsais, judesiais, šypsena. Nurimsta paimtas ant rankų, girdėdamas pažįstamą balsą ar švelnią muziką. Mėgsta būti ant rankų. Atpažįsta krūtį ar buteliuką, paruošia lūpas valgymui (čepsi).
Šiame amžiuje geriausi lavinamieji žaislai yra Jūs patys ir saugi aplinka tyrinėjimams:
Keturių mėnesių mažylis - jau nebe mažas naujagimis, o tikras smalsus pasaulio stebėtojas ir vis aktyvesnis bendravimo partneris! Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos! Šis amžius kupinas žavių pokyčių: mažylis tvirtėja fiziškai, vis daugiau „kalba“ savais garsais, aktyviai domisi aplinka ir dovanoja nuostabias šypsenas.

Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais. Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Ketvirtąjį mėnesį jis jau moka žaisti barškučiu!
Pagrindiniai įgūdžiai:
Keturių mėnesių mažylis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros, ne tik guli ant pilvuko, bet ir sugeba tokioje padėtyje ilgėliau išlaikyti pakeltą galvą (90° kampu). Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Skatinkite mažylį gulėti ant pilvelio, padėdami priešais jį keletą žaislų ar daiktų tyrinėjimui. Taip jis stiprins raumenis, kurie bus labai svarbūs ir kitais raidos etapais (sėdėjimui, stojimuisi). Skatinkite savo kūdikį vartytis nuo nugaros ant pilvo: nukreipkite jo dėmesį į patinkantį žaislą, padėkite jį mažyliui iš šono. Taip jis stengsis pasisukti ir jį pasiekti.

Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link. Kalbinkite kūdikį: atkartokite jo tariamus garsus ir mėgdžiokite veido mimikas. Leiskite mažyliui žaisti - taip jis pažins ir suvoks jį supančią aplinką bei patirs daug teigiamų emocijų. Atminkite, jog nereikia kūdikio apipilti žaislais: jam dar sunku sutelkti dėmesį, jis greit išsiblaško, tad žaidimų erdvėje pakaks keleto daiktų. Šį mėnesį puikiai tiks barškutis - juk mažylis jau geba juo žaisti pats! Jo dėmesį taip pat galima patraukti čežančiu popierėliu ar audinio skiaute. Pastebėsite, jog susidomėjęs ir tyrinėjantis kūdikis vis ilgiau gali pabūti vienas.

Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Keturių mėnesių mažylis mažiau verkia, emocijas mėgindamas išreikšti įvairiais garsais. Jis jau gali ištarti pasikartojančius skiemenis, pavyzdžiui, „ba - ba“, „ma - ma“, „da - da“. Kalbinamas atsako šypsena, gugavimu, krykštavimu. Atidžiai stebi kalbančiojo veidą ir lūpas. Garsais išreiškia pasitenkinimą ar nepasitenkinimą. Taip pat nepamirškite, jog skatinančioje tyrinėti ir judėti aplinkoje vaikų psichomotorika vystosi greičiau: visą dieną siūbuojančioje kėdutėje sėdintis vaikas paprasčiausiai neturi galimybių mokytis ir įsisavinti naujų motorinių įgūdžių.
Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 val., iš jų 12 val. naktį. Dieną pogulio įprastai migdomas 3 kartus: ryte, vidurdienį ir po pietų. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausiai tinka 19-20 val. Užmigus šiuo metu galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakčio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 val ryto.
Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Keturių mėnesių mažylis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji. Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys. Anksčiau nei 6-ąjį mėnesį primaitinami vaikai, kurių svoris auga sunkiau, nepaisant ar maitinama motinos pienu ar mišiniu.
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.

Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai.
Norint palengvinti kūdikio būseną, pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz., skalbimo mašinos ar ventiliatoriaus. Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz., sušildytą rankšluostį. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. kūdikiams galima duoti specialias arbatas. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz., netyčinis kritimas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Kiekvienas mažylis yra unikalus ir nepakartojamas, taigi, ir jo psichomotorinė raida gali skirtis nuo nurodomų normų. Nereikia nerimauti, jei kūdikis dar neturi vieno ar kito įgūdžio - jis tikrai greit nustebins savo gebėjimu mokytis ir tobulėti! Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus.
Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Vaikui pradėjus verkti, pasistenkite kuo greičiau patenkinti jo poreikius. Jeigu naujagimis nesiliauja verkęs, gali būti, kad jis tiesiog nori būti nešiojamas. Daugumai geriau matyti pradėjusių vaikų patinka būti paguldytiems ant peties, ar tarsi atremtiems į krūtinę, tuomet jie gali žvalgytis. Su kūdikiu daug laiko praleidžianti mama geba atskirti skirtingą kūdikio verksmą. Įprastai alkanas mažylis trumpai rikteli ir tik tuomet pradeda verkti. Kamuojant skausmui kūdikis verkia labai gailiai ir ilgai, verksmas primena rėkimą.

Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys.
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje. Kūdikio guldymas ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmųjų dienų. Ant pilvuko gulintis kūdikis treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis, mokosi laikyti galvytę, o vėliau ir apsiversti bei įgyti kitus įgūdžius. Daugiau laiko ant pilvuko praleidžiantys kūdikiai anksčiau pradeda sėdėti, ropoti ir vaikščioti. Visu pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3-4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (45° kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 45° kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi. Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų.

Senesnės kartos atstovai pasijuoks, kad „nereikia kūdikio paversti profesoriumi, kai paaugs, tada ir prasidės tikrasis ugdymas”. Tačiau šiuolaikiniai tėveliai visai kitaip vertina kūdikio gebėjimus ir stengiasi jam suteikti kuo daugiau informacijos, žaidimų bei veiklų, kurios būtų ne tik smagios, bet ir naudingos vystymuisi. Ir tai pradeda daryti nuo pirmųjų mažylio mėnesių šiame pasaulyje. Ketvirtąjį mėnesį kūdikis turi būti apžiūrėtas augimą prižiūrinčio gydytojo. Matuojamas kūdikio svoris, ūgis, galvos apimtis.
Kūdikis sparčiai auga, rausvėja ir apvalėja. Jo odelė vis lygesnė ir švelnesnė, jis mažiau raukosi ir dažniau žvelgia plačiai atmerkęs akeles, jo judesiai vis plastiškesni. FAKTASCilindriniai žaislai, virvelės, virš galvos esantys žaislai ir kūdikių mobilieji telefonai (pakabinami virš kūdikių lovelių) yra pavojingi kūdikiams ir gali sukelti sužalojimus. Niekada nepalikite kūdikio vieno žaisti su šiais žaislais!