Vladislovo Raguočio gimimo datos paieška ir istorinių įrašų ypatumai

Pateiktoje medžiagoje nagrinėjami įvairūs istoriniai įrašai, susiję su Lietuvos asmenvardžiais, gimimo ir mirties datomis bei kitais demografiniais duomenimis. Šis platus informacijos rinkinys apima tiek konkrečias žymių asmenybių gimimo ir mirties datas, tiek išsamų Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios metrikų knygų, apimančių XIX a. pabaigą ir XX a. pradžią, analizę.

Informacija apie Vladislovą Raguotį ir kitus asmenis

Išanalizavus pateiktą informaciją, konkretus asmuo, vardu Vladislovas Raguotis, ir jo gimimo data šiuose šaltiniuose tiesiogiai nenurodomi. Tačiau medžiagoje aptinkami kitų asmenų, turinčių pavardę Raguotis arba vardą Vladislovas, įrašai:

  • 1866 m. gimė Vladislovas Stipulkovskis, inžinierius architektas.
  • 1862 m. minimas Vladislovas Sirokomlė, lietuvių poetas, gyvenęs Rusijos imperijoje ir rašęs lenkų kalba. Jo gimimo data nenurodyta, tačiau 1862 m. nurodo jo mirties metus.
  • Bronius Raguotis, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas, gimęs 1929 m. ir miręs 1931 m.
  • Pateiktoje medžiagoje taip pat randamas įrašas apie Antaną Raguotį: "2003 m. - Antanas Raguotis, Lietuvos sovietinis partinis bei valstybės veikėjas (g. Vytautas Jurgis Bubnys, Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. Džiugas Paršonis, Lietuvos žurnalistas, VU dėstytojas (g. 2022 m. - Viktoras Vytautas Klemas, Lietuvos ir JAV okeanologas (g.)." Atkreiptinas dėmesys, kad šis įrašas yra fragmentuotas ir jame nėra aiškiai nurodyta Antano Raguočio gimimo data, o po nuorodos „g.“ seka kito asmens vardas ir pavardė.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

Gimimo datų fiksavimas ir istorinių įrašų ypatumai

Informacijos apie asmenų gimimo datas paieška istorinėje medžiagoje, ypač bažnytinėse knygose, gali būti sudėtinga dėl įvairių veiksnių. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios dokumentai puikiai iliustruoja šiuos ypatumus.

Dusetų bažnyčios metrikų knygos

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje neseniai įdėta vertingų istorinių Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios dokumentų: XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios priešjungtuvinės apklausos knygų, rašytų rusų kalba, taip pat 1904-1941 m. lietuvių kalba rašytų užsakų, 1932-1940 m. vykusių jungtuvių (santuokos), 1917-1918 m. gimimo ir krikšto, 1913-1930 m., 1938- 1946 m. mirties metrikų knygų, įvairiais metais sudarytų gyventojų sąrašų.

Nuo XIX a. vidurio iki I pasaulinio karo krikšto, jungtuvių, mirties metrikai buvo rašomi rusų kalba. Kadangi užsakų registravimas, matyt, nebuvo laikomas oficialia procedūra, net ir carizmo laikais nedrausta kunigams rašyti skelbiamus užsakus lietuviškai. Šios ir kitos bažnytinės knygos yra itin svarbios genealoginiams tyrimams ir asmenų gimimo bei gyvenimo datų nustatymui.

XIX a. pabaigos lietuviškų metrikų įrašo pavyzdys

Asmenvardžių rašybos ir pokyčių analizė

Pateiktų Dusetų bažnyčios užsakų ir jungtuvių metrikų duomenys atskleidžia, kokie sudėtingi buvo asmenvardžių užrašymo ypatumai ir kaip jie kito laikui bėgant. Abėcėlinė Dusetų bažnyčios 1904-1931 m. užsakų ir 1932-1940 m. jungtuvių jaunųjų asmenvardžių rodyklė parengta atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos normas, kurios yra fiksuotos tokiuose leidiniuose kaip „Lietuvių pavardžių žodynas“ ir „Lietuvių vardų kilmės žodynas“.

Vyrų pavardžių rašyba kito mažiausiai. Tiesa, XX a. pradžios užsakuose ne visada tiksliai fiksuotas balsių ilgumas, kartais neskiriami dvibalsiai ie, uo nuo balsių ė, o, pvz.: Buga (turėtų būti Būga), Andriunas (Andriūnas), Gaidis (Gaidys), Ragienas (Ragėnas), Grodis (Gruodis). Retsykiais priebalsiai č, š pagal lenkų rašto pavyzdį žymimi raidžių junginiais cz, rz, sz, pavardėse (ir varduose) pavartojama raidė w ir pan., pvz.: Miškinis - Miszkinis, Peškaitis - Peszkaitis, Zakševskis - Zakrzevskis, Mečislovas - Meczislovas, Vincentas - Wincentas. Vienur kitur, ypač XX a. pradžios užsakuose, virš raidžių č, š, ž trūksta diakritinių ženklų, pvz.: Bucelis (Bučelis), Cepukas (Čepukas), Dascioraite (Daščioraitė), Ziurauskas (Žiurauskas), Zvirblis (Žvirblis).

Dabar kiek neįprastai atrodo pavardės su slaviškomis priesagomis -avičius, -evičius, turinčiomis baigmenį -yče (-iče), plg.: Eitminavičius - Eitminavyče, Kontrimavičius - Kontrimaviče, Bielevičius - Bielevyče, Statulevičius - Statulevyče, Milaševičius - Milaševiče. Rytų aukštaičiai tam tikrais atvejais kietina priebalsius l, r, s ir po jų einantį balsį e paverčia balsiu a, plg.: Legas - Lagas, Repšys - Rapšys, Semėnas - Samėnas. Nekirčiuotuose skiemenyse dusetiškiai vietoj o taria pusilgį a; Dusetų bažnyčios knygų įrašuose rasime tų pačių pavardžių ir su o, ir su a, plg.: Lukošiunas - Lukašiūnas, Maskoliūnas - Maskaliūnas. Šios ir kai kurios kitos tarminės ypatybės neretai toleruojamos ir dabartinėse lietuvių pavardėse.

Lietuviškų pavardžių variantų schema

Labiausiai įvairavo moterų pavardės. XX a. pradžioje užsakuose dažnai užrašytos mergautinės pavardės su Rytų Lietuvai būdinga universaliąja priesaga -iotė, pvz.: Arbackiotė, Kuzmiotė, Šakaliotė. To paties meto užsakuose galima rasti merginų pavardžių, padarytų ir su priesagomis -aičia, -yčia, - (i)ūčia. Vėliau mūsų rašte nosinė raidė ą išliko moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų vienaskaitos įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje, pvz.: (su) baltąja, pirmąja, gerbiamąja ir pan. Iš A. Baranausako ir K. Jauniaus kalbos mokslo perimtas ir dvibalsio uo žymėjimas savita raide ů XX a. pradžios įrašuose - Jůzapas, (su) Jůdelyče.

XX a. pradžios užsakuose pasitaiko merginų pavardžių, turinčių tėvo pavardės formą, pvz.: (su) Barbora Arulis, (su) Ona Budris, (su) Paulina Matulis. Vyriškąja pavarde moterys dažnai būdavo įvardijamos metrikuose rusų kalba. Tokių atvejų padaugėjo I pasaulinio karo metais. Kaip matyti iš internete prieinamų Dusetų bažnyčios 1917-1918 m. gimimo ir krikšto metrikų (juose nebevartojama rusų kalba), naujagimėms mergaitėms, jų motinoms, dažniausiai ir krikštamotėms būdavo suteikiamos vyriškosios pavardžių formos, o visų asmenų vardai rašomi lotyniškai. Lygindami šių dienų ir to meto krikščioniškuosius vardus, galime pastebėti galūnių ir ilgesnių baigmenų įvairavimą, pvz.: Aleksandras ir Aleksandra, Pranciškus ir Pranciškas, Kazimieras ir Kazimeras, Kazimėras, Ignotas ir Ignatas, Justinas ir Justynas, Tadas ir Tadaušas, Tadeušas; Adelė ir (su) Adelia, (su) Adėle, (su) Adelija, Domicelė ir (su) Domicela, (su) Domicelia, (su) Domicellią, (ir) Domicelija, Marijona ir (su) Marijana, (su) Mariona, (su) Marjona. Žodžio pradžios balsis e, matyt, dėl tarmės įtakos keičiamas balsiu a, pvz.: Elena - (ir, su) Alena, Emilija - (ir, su) Amilija, (ir) Amile. Labai įvairiai rašomas Salomėjos vardas: (ir, su) Salomeja, (su) Salomeia, (ir, su) Salomea, (su) Saliomea, (ir) Salama. Prie šio vardo variantų „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ priskiriama ir Salemona.

Jungtuvių metrikų duomenys

Kur kas daugiau informacijos nei užsakuose yra 1932-1940 m. jungtuvių metrikuose. Jie teikia išsamius duomenis apie besituokiančius asmenis ir aplinkybes:

  1. Jaunojo vardas ir pavardė. Jaunosios vardas ir pavardė. Pažymėti - našlys ar našlė.
  2. Kada palaimintas moterystės ryšys.
  3. Kuomet išėjo užsakai.
  4. Kame ir koks kunigas palaimino.
  5. Ar buvo jaunavedžių išreikštas sutikimas.
  6. Kuo jaunasis užsiima, kur prisirašęs, gyvena, kurios parapijos, kiek turi metų, kurios tikybos ir kur krikštytas (krikšto metr. nr., metai).
  7. Kuo jaunoji užsiima, kur prisirašiusi, gyvena, kurios parapijos, kiek turi metų, kurios tikybos ir kur krikštytas (krikšto metr. nr., metai).
  8. Kas buvo liudytojai.
  9. Lapo gale: jaunavedžių, liudytojų, klebono parašai.

Jungtuvių metrikai, priešingai nei kai kurie užsakai, surašyti tvarkingai, tiksliai, įrašai pakankamai ryškūs, asmenvardžių formos kelia mažiausiai abejonių. Tačiau užsakuose kartais įvairuoja net ir tų pačių asmenų vardų ir pavardžių rašyba. Todėl rekonstruojamų asmenvardžių eilutėje dažnai teko pateikti ne vienos pavardės (rečiau - vardo) porą ar daugiau galimų variantų su klaustukais, kad būtų sėkmingesnė paieška.

Daugelis žmonių turi savo artimųjų dokumentų nuorašų. Valstybės institucijų išduoti santuokos ir kitų aktų liudijimų nuorašai yra gerokai trumpesni, savaip įforminti ir istoriniu, etnografiniu, emociniu atžvilgiu negali prilygti autentiškiems dokumentams. Tikimasi, kad abėcėlinė rodyklė palengvins asmenų paiešką XX a.

Genealogijos įvadas

tags: #vladislovas #raguotis #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems