Tautinių šokių kūrėja Laimutė Kisielienė: gyvenimo kelias ir kūryba
Tautinių šokių kūrėja, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė Laimutė Kisielienė savo profesinį gyvenimą paskyrė lietuviškos choreografijos puoselėjimui. Nors jos vardas neatsiejamas nuo dainų švenčių, kuriose ji ne kartą buvo vyriausiąja baletmeistere, pats kūrybinis kelias nebuvo tiesus.
Kilmė ir vaikystės klajonės
Laimutė Kisielienė gimė tremtinių šeimoje, tačiau ne Lietuvoje. Jos tėvas - žymus antropologas, vykęs ten, kur buvo aptikti pirmieji neandertaliečių pėdsakai. „Įdomus Jūsų gyvenimas. Kuriate lietuvišką choreografiją… Gimėte lietuviškoje šeimoje, bet ne Lietuvoje. Gal ir keista - kuriu lietuviškus šokius“, - dalinasi prisiminimais choreografė. O su šeima keliaujant į Ošą, Petropavlovske gimė ji pati.
Šeimos gyvenimas Viduriniojoje Azijoje priminė klajoklių buitį. „Mano vaikystė klajokliška, matyt, prisivažinėjau. Viduriniojoje Azijoje vis važiuodavom iš vieno muziejaus į kitą. Klajodavome kaip kokie čigonai, kartais tekdavo nakvoti lauke“, - pasakoja L. Kisielienė. Tik 1959-aisiais, reabilitavus tėvą, šeima pasiryžo grįžti į Lietuvą.
Sugrįžimas į Lietuvą ir profesinis kelias
Grįžimas į tėvynę buvo emociškai sunkus, ypač mamos sveikatai. Pačiai Laimutei taip pat teko adaptuotis naujoje aplinkoje: „Lietuvoje eidama į trečią klasę nei skaityti, nei rašyti lietuviškai dorai nemokėjau. Mūsų klasėje tokie atvykėliai buvome trys.“ Visgi meilė šokiui, kurią ji ugdė dar vaikystėje, buvo stipresnė už sunkumus.
Studijų metais Pedagoginiame institute ji sėkmingai derino mokslus ir šokį ansamblyje. „Studijos tikslas - parengti šokėjus „Lietuvos“ ansambliui. Man neblogai sekėsi, nebegalvojau apie aukštąją mokyklą, svajojau šokti“, - atsimena ji. Vėliau jos karjera pasuko pedagogikos link: „Svarbus, mylimas darbas, mano pašaukimas. Vėlokai jį atradau, ir tik per prievartą. Universitete esu patenkinta - džiaugiuosi studentais, kolegomis, rektoriaus požiūriu į mūsų specialybę.“
Choreografinis palikimas ir patirtis
L. Kisielienė kūrė ne tik sceninius šokius, bet ir scenarijus masiniams renginiams. Jos patirtis dainų šventėse formavosi pamažu:
- Pirmoji Dainų šventė, kurioje dalyvavo - Dainų diena su mokyklos choru.
- 1980-ųjų šventėje ji tapo baletmeistere šalia Ričardo Tamučio.
- Kūrybiniame kelyje svarbią vietą užėmė „Audėjo“ fabriko kolektyvas bei „Jūros“ ansamblis.
Šiandien choreografė džiaugiasi galėjusi atiduoti savo patirtį studentams, apsukusi didelį gyvenimo ratą ir sugrįžusi į savo studijų salę, kurioje vis dar skamba lietuviškas šokio ritmas.
tags: #liudmila #kisieliene #gimimo #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
