Vitaminas D kūdikiams: dozavimas, nauda ir svarbiausi patarimai tėvams

Vitaminas D vaikams ir suaugusiems yra esminis vitaminas, svarbus kiekvieno žmogaus savijautai ir normaliam vystymuisi. Nors ir vadinama vitaminu, vitamino D aktyvioji forma (cholekalciferolis) iš tiesų yra labai svarbų vaidmenį organizme vaidinantis hormonas, kurio reikia 3000 įvairių organizmo procesų. Šis vitaminas yra riebaluose tirpus vitaminas, kurį organizmas gali gaminti pats, veikiant saulės šviesai, arba gali būti gaunamas su maistu.

Vitaminas D yra ypač svarbi medžiaga vaikų sveikatai ir vystymuisi. Vaikų organizmui būtinas pakankamas vitamino D kiekis nuo pat ankstyvos vaikystės, nes jo trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Svarbu paminėti, kad Lietuvos geografinė padėtis, kaip ir daugumos Šiaurės Europos šalių, apsunkina natūralią vitamino D gamybą organizme. Apskritai, vitaminas D yra esminė maistinė medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį organizmo sveikatai, o jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių.

Vitamino D formos ir šaltiniai

Žinomos keturios šio vitamino formos (D, D2, D3 ir D4). Vitaminas D2 yra augalinės kilmės, vitaminas D3 yra gyvūninės kilmės ir natūraliai gaminamas žmogaus odoje veikiant saulės šviesai. Ergokalciferolio (vitamino D2) randama augalinės kilmės maisto produktuose (tamsiai žalios spalvos daržovėse, brokoliuose, grybuose, avižose). Cholekalciferolis (vitaminas D3) yra gyvūninės kilmės. Daugiausia jo randama riebiose žuvyse (lašišos, kardžuvės, tunai), kiaušinių tryniuose, svieste, kepenyse, ikruose, piene.

Saulės šviesa - pagrindinis vitamino D šaltinis

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip žmogaus organizmas sintetina vitaminą D, yra saulės spindulių poveikis odai. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka ant odos, organizmas pradeda gaminti vitaminą D. Vitaminą D organizmas sugeba pasigaminti pats, jo gamyba vyksta odoje veikiant saulės spinduliams. Norint pasigaminti savaitės vitamino D dozę, saulės šviesoje užtenka pabuvus 10 min. nuogu kūnu arba 30 min. atviromis rankomis, kojomis ir veidu, arba 2 val., jeigu atviras tik veidas. Tamsi oda atspindi ultravioletinius spindulius, todėl tamsiaodžiams reikia daugiau vitamino D.

Kūdikiams ilgas buvimas saulėje gali tapti vėžio rizikos veiksniu, iššaukti alerginių reakcijų bei sukelti ilgalaikius odos pažeidimus, todėl iki pusės metų kūdikius rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie paprastai skatina natūralų vitamino D pasigaminimą organizme. Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam (pageidautina - tik su sauskelnėmis), neišteptam jokiais kremais nuo saulės, galvą pridengus šviesia kepuraite pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 minučių tarp 10 ir 16 val. Mažylis, būnantis saulėje, turi būti sukinėjamas - nereikėtų atgręžti į saulę vien nugaros ar krūtinės. Nėra tiksliai paskaičiuota, per kiek laiko būnant saulėtą dieną lauke pasigamina vaikui reikalinga vitamino D paros dozė, nes veikliajai vitamino D formai susidarant organizme dalyvauja kepenys ir inkstai. Tačiau svarbu žinoti, kad saulės spinduliai, praėję pro stiklą, nesvarbu - kokį, netenka galios odoje skatinti gamintis vitaminą D. Taip pat, jei kūdikis bus nuogas saulėje, jam vis tiek pristigs vitamino D, jei oda bus ištepta apsauginiu kremu nuo saulės. Apsauginiai kremai sulaiko bei atspindi ultravioletinius spindulius ir taip stabdo vitamino D gaminimosi pradžią. Išeitis labai paprasta - jei mama mano, kad tuo metu reikalingi nuo saulės apsaugantys kremai - jais galima ištepti vaiko odą po to, kai jis 10-30 min. pabūna saulėje.

Maisto produktai

Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Nors saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis, yra tam tikrų maisto produktų, kurie gali padėti vaikams gauti šį vitaminą natūraliai. Vitamino D randama riebiose žuvyse: lašišoje, skumbrėje, tunas ir sardinės yra vieni turtingiausių natūralių vitamino D šaltinių. Mėsa taip pat puikus natūralus vitamino D šaltinis, nors jo kiekis skirtingose mėsos rūšyse gali skirtis. Kiaušinio trynys. Kiaušinių tryniuose taip pat yra šiek tiek vitamino D, kuris svarbus kaulų sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui. Pienas ir pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir sūriai, taip pat būna praturtinti vitaminu D, todėl juos naudinga įtraukti į vaikų kasdienę mitybą. Paskaičiuota, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda iki 1000 TV vitamino D. Nors tai daug, su motinos pienu kūdikiai vitamino D gali gauti gana nedaug, nes jo kiekis motinos piene priklauso nuo jo kiekio motinos organizme.

Maisto papildai

Kadangi ne visada įmanoma gauti pakankamą vitamino D kiekį iš saulės ar maisto, vitaminai paaugliams ir jaunesniems vaikams gali būti puiki pagalba. Geriausi vitaminai paaugliams turintys vitamino D yra žuvų taukai. O ypač menkių kepenų aliejus, kadangi pastarasis yra labai koncentruotas šio vitamino šaltinis. Kai vaikams trūksta ne vien vitamino D, bet ir kitų organizmui svarbių medžiagų, siūloma rinktis natūralius maisto papildus su menkių kepenų taukais, kuriuose yra DHR omega 3 riebalų rūgšties, padedančios palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti normalų regėjimą. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg DHR.

Vitaminai jaunimui gali būti skystos formos, kapsulių, kramtomųjų tablečių ar guminukų pavidalu. Tad galite pasirinkti tokius, kurie bus tinkamiausi pagal jūsų vaiko amžių. Tačiau svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozavimo, nes per didelis vitamino D kiekis gali būti pavojingas. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus. Pavyzdžiui, norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio. Štai kodėl JAV, Kanadoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse tam tikri maisto produktai praturtinami vitaminu D. Pavyzdžiui, Anglijoje, vitamino D yra dedama į pieną, sultis.

Vitamino D nauda kūdikiams ir vaikams

Vitaminas D yra viena svarbiausių maistinių medžiagų, reikalingų sveikam vaikų vystymuisi. Jis ne tik padeda užtikrinti stiprius kaulus ir dantis, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant stiprią imuninę sistemą bei normalią raumenų funkciją. Šis vitaminas ne mažiau svarbus ir nervų sistemai. Vitaminas D kūdikiams itin reikalingas, nes padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo apykaitą ir normalų jų pasisavinimą.

Skeleto ir kaulų vystymasis

Pagrindinė vitamino D funkcija yra padėti organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą, du svarbiausius mineralus, reikalingus sveikam kaulų ir dantų augimui. Vitaminas D vaikams pirmiausia yra svarbus dėl savo poveikio kalcio ir fosforo apykaitai. Kalcis yra būtinas kaulų ir dantų formavimuisi, o fosforas - energijos apykaitai ir kaulų mineralizacijai. Be pakankamo vitamino D kiekio, organizmas nesugeba efektyviai pasisavinti kalcio iš maisto ar papildų. Vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį žarnyne ir reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Vaikystėje, kai kaulų augimas yra ypač spartus, pakankamas vitamino D kiekis užtikrina, kad vaiko kaulai stiprėtų ir vystytųsi tinkamai. Trūkstant vitamino D, kalcio įsisavinimas sumažėja, o tai gali lemti rachitą - ligą, kai kaulai tampa silpni, deformuojasi, ypač kojose. Todėl vitaminas D yra būtinas kaulų stiprinimui ir siekiant išvengti kaulų problemų vaikystėje. Vitaminas D vaikams veikia kaip tarpininkas tarp kalcio ir kaulų: jis reguliuoja kalcio kiekį kraujyje, padidindamas jo absorbciją žarnyne ir užtikrindamas, kad kalcis patektų į kaulus, o ne liktų kraujotakoje.

Kūdikiams ir mažiems vaikams vitamino D vartojimas yra būtinas norint palaikyti tinkamą kaulų struktūrą ir funkcijas. Vitaminas D normalizuoja kalcio ir fosforo druskų pasisavinimą iš žarnyno, padeda joms kauptis kauluose. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių.

Raumenų ir nervų sistemos palaikymas

Vitaminas D vaikams vaidina itin svarbų vaidmenį vystymesi ir augime, nes jis tiesiogiai veikia ne tik kaulus, bet ir raumenis. Vaikams, kuriems trūksta vitamino D, raumenys gali tapti silpnesni. Šis vitaminas taip pat turi svarbią reikšmę raumenų ir nervų sistemoms. Vitaminas D padeda raumenims tinkamai funkcionuoti, skatindamas baltymų sintezę ir nervų signalų perdavimą į raumenis. Tinkamas vitamino D kiekis padeda išvengti raumenų silpnumo ir spazmų, kurie gali atsirasti dėl šio vitamino trūkumo. Sveiki raumenys yra svarbūs vaikų fiziniam aktyvumui, kuris savo ruožtu skatina kaulų augimą ir vystymąsi.

Imuniteto stiprinimas

Vitaminas D taip pat svarbus vaikų imuninės sistemos veiklai. Pirmieji požymiai apie vitamino D svarbą imuninei sistemai buvo pastebėti, kai beveik visose imuninės sistemos ląstelėse buvo atrasti vitamino D receptoriai. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis, didina atsparumą virusams ir bakterijoms. Vaikai, kurių organizme yra pakankamai vitamino D, yra mažiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai infekcijos pasireiškia dažniau. Taigi, reguliarus vitamino D vartojimas gali padėti apsaugoti vaikus nuo dažnų ligų. Vitaminas D taip pat stiprina imuninę sistemą, padedant vaikams kovoti su infekcijomis ir ligomis.

Smegenų vystymasis ir nuotaika

Vitaminas D gali turėti įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi bei vaikų nuotaikai. Vaikai, gaunantys pakankamai vitamino D, gali būti atsparesni emociniams sutrikimams, tokiems kaip depresija, ypač paauglystėje. Be to, pakankamas vitamino D kiekis gali būti susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, tokiomis kaip atmintis ir mokymasis.

Vitamino D trūkumo simptomai ir pasekmės

Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas. Žmonės, kurie negauna pakankamai šio vitamino, gali jausti įvairius simptomus, kurie dažnai yra ignoruojami arba supainiojami su kitomis sveikatos problemomis. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės teigimu, dauguma vaikų sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Nuovargis ir energijos trūkumas

Vienas iš pirmųjų vitamino D trūkumo požymių yra nuovargis ir sumažėjęs energijos lygis. Vaikai gali tapti labiau pavargę nei įprastai, jaustis silpni ir mieguisti, net jei miega pakankamai valandų. O energijos trūkumas gali paveikti kasdienę veiklą, mokymąsi bei aktyvumą.

Raumenų ir kaulų skausmas

Raumenų ir kaulų skausmai yra dar vienas dažnas vitamino D trūkumo požymis. Kadangi vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, jo trūkumas gali lemti kalcio stygių kauluose, dėl ko jie tampa silpni. Vaikai gali skųstis nuolatiniu skausmu kojose, nugaroje ar kitose kūno dalyse. Taip pat gali pasireikšti ir raumenų silpnumas. Vitamino D trūkstant vaikams gausiau prakaituoja galva, taip pat padidėja kūno prakaitavimas, gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai.

Dažnos infekcijos ir nusilpusi imuninė sistema

Vitamino D trūkumas gali susilpninti vaiko imuninę sistemą, todėl vaikai tampa labiau pažeidžiami įvairioms infekcijoms. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos atsaką į virusus ir bakterijas, todėl jo trūkumas gali padidinti riziką sirgti peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis. Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 334 japonų vaikai, gruodžio-kovo mėnesiais lygino kokį poveikį vitaminas D vaikams turi lyginant su placebo poveikiu gripo virusui A. Tad jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai gali būti ženklas, kad jo organizme trūksta vitamino D. Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos išsibalansavimas, net vaiko emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu.

Dirglumas ir nuotaikų svyravimai

Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei vaikų būklei. Žemas vitamino D lygis gali būti susijęs su depresijos simptomais, nuotaikų svyravimais ir padidėjusiu dirglumu. Vaikai gali tapti labiau neramūs, irzlūs, juos slegia prasta nuotaika, o tai gali paveikti jų socialinę sąveiką bei mokymosi procesą.

Rachitas - rimčiausia vitamino D trūkumo pasekmė

Rachitas yra pirmųjų 2 metų vaikų liga. Vaikas gali susirgti nebūtinai kūdikystėje, bet ir būdamas 1,5 metų ar vyresnis. Pirmųjų rachito požymių tėvai dažniausiai nepastebi. Dažniau liga pasireiškia 2-4 mėnesių kūdikiams. Viso kūnelio, pakaušio, delnų bei pėdų prakaitavimas gali būti vienas iš rachito požymių, tačiau vien pagal prakaitavimą liga nediagnozuojama. Padai ir delnai vaikui gali prakaituoti ir dėl per šiltos aplinkos, per šiltų drabužių. Dar viena priežastis - vegetacinis kūdikio, vaiko jautrumas. Susirgęs rachitu vaikas daugiau prakaituoja, lipnus prakaitas erzina odą, todėl kūdikis lovoje muistosi, sukioja galvą. Dėl galvos sukiojimo nuplinka pakaušis. Sutrikęs miegas. Kūdikis pasidaro neramus, blogiau miega, krūpčioja nuo šviesos, garso. Sumažėjęs raumenų tonusas. Mažylis, paguldytas ant pilvo, sunkiau pakelia galvą, pakėlęs ją trumpiau išlaiko. Minkštėjantys kauliukai. Ligai progresuojant sutrinka kaulų mineralizacija, tad kaulai minkštėja. Pirmiausia suminkštėja pakaušio, vėliau - kiti kaulai. Dėl suminkštėjusių kaulų pasikeičia galvos, krūtinės, kojų forma. Kūdikiui gimus būna atviri didysis ir mažasis momenėliai. Tai normalu. Susirgus rachitu suminkštėja didžiojo momenėlio kraštai, tačiau nekinta jo dydis. Kokie yra momenėlio kraštai, nustato tik gydytojas. Kūdikiui augant, momenėliai „užsidaro“, sukaulėja. Rachitas Lietuvoje dabar nustatomas tuomet, kai kūdikio tėvai nesilanko pas gydytoją arba nepaiso jo patarimų, kaip ir kiek kūdikiui duoti vitamino D3. Tie kūdikiai, kurie gauna profilaktinę vitamino D kasdieninę dozę, rachitu nesuserga. Gaudamas reikiamą vitamino D dozę, kūdikis išgyja, ir jam pradėjus vaikščioti kojos neiškrypsta. Lietuvoje rachito profilaktikai visuotinai skiriamas vitaminas D, todėl rachitu kūdikiai serga retai. Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai vaikai mažai būna saulėje ir odos nepasiekia ultravioletiniai spinduliai, padaugėja sergančių rachitu vaikų. Kad apsaugotumėte vaiką nuo rachito, turite jį visavertiškai maitinti, kasdien vesti į lauką ir leisti ten būti neuždengtu veidu bei rankomis.

Vitamino D dozavimas ir vartojimas kūdikiams

Kūdikiams neretai trūksta vitamino D, mat iš mamos gimstant gautos šio vitamino atsargos pasibaigia sulaukus maždaug aštuonių savaičių, o neišnešiotų naujagimių - netgi greičiau. Vitamino D dozavimo tema - neišsemiama. Ir nors dabar galima atlikti vitamino D atsargų organizme tyrimą (o tai labai palengvina dozavimą), klausimų nemažėja. Vitamino D norma vaikams priklauso nuo jų amžiaus ir individualių sveikatos poreikių, tačiau yra bendros rekomendacijos, kurios leidžia tėvams užtikrinti tinkamą šio vitamino kiekį.

Rekomenduojamos dozės

Pagal tarptautines sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas, kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus reikėtų apie 400-600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per parą, kad būtų užtikrintas normalus kaulų ir dantų augimas. Profilaktinė vitamino D3 dozė - nuo 400 iki 1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Vaikams nuo 1 metų iki 18 metų vitamino D paros norma paprastai siekia 600-1000 TV, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir saulės šviesos poveikio. Tačiau tam tikrais atvejais gydytojai gali rekomenduoti didesnes dozes, jei vaikas turi specifinių sveikatos problemų ar didesnę riziką vitamino D trūkumui. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko. 1 - 2 lašeliai daugelio Lietuvoje parduodamų vitamino D aliejinių tirpalų. Vitamino D paros dozė priklauso nuo rachito sunkumo laipsnio. Gydytojas, nuolat stebėdamas mažylį (ne rečiau kaip 1-2 kartus per mėnesį!), gali koreguoti gydymą.

Maitinimo būdo įtaka dozavimui

Vitamino D profilaktinė dozė priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo vaiko maitinimo būdo. Žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda iki 1000 TV vitamino D. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D. Pakuotės etiketėje nurodoma, kokiame mišinio mililitrų kiekyje yra atitinkamas vitamino D kiekis. Pagal tai galima apskaičiuoti, ar kūdikiui dar reikia papildomai D. Pieno mišinių, atvežtų iš ES, gamyba griežtai reglamentuojama, atidžiai tikrinama jų kokybė, todėl galima tikėti tuo, kas parašyta etiketėje.

Nėščiųjų ir žindančiųjų motinų vitamino D atsargos

Norint užtikrinti, kad kūdikis gimtų su geromis vitamino D atsargomis, yra svarbu nėštumo metu pasirūpinti, kad motinos vitamino D atsargos būtų gausios. Nėštumo metu organizme padidėja vitamino D poreikis, o jo trūkumas yra dažnas visame pasaulyje, pasitaikantis 5-90% atvejų. Vitaminas D nėštumo metu yra esminis tiek būsimai motinai, tiek kūdikiui. Jis padeda motinai palaikyti stiprius kaulus ir dantis, nes nėštumo metu organizmui reikalingas didesnis kalcio kiekis, o vitaminas D užtikrina, kad šis mineralas būtų tinkamai įsisavinamas. Deja, nustatyta, kad net 70-97 proc. nėščiųjų ir žindančiųjų kraujyje vitamino D nepakanka. Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiąsias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje).

Kada pradėti ir kaip dozuoti?

Dažniausiai laiku gimę kūdikiai, kurių motinos turėjo pakankamas vitamino D atsargas, turi jo pakankamai ir būdami saulės šviesoje gali toliau gamintis jo odoje vykstančių procesų metu. Gimusieji vasarą, jei jų mamos nėštumo metu nevengė saulės vonių, gimsta turėdami daugiau vitamino D atsargų. Tokiems kūdikiams vitamino D reikės mažiau. Neišnešiotiems kūdikiams vitaminą D reikia pradėti duoti nuo pirmosios savaitės. Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu, kol kūdikis gauna vien tik mamos pieną, profilaktinių vitamino D3 dozių jam užtenka.

Yra „kritinių laikotarpių“, kai šio vitamino poreikis padidėja. Tai pirmųjų dantų dygimo laikas (4-6 mėn.) ir vaikščiojimo pradžia (9-12 mėn.). Vitaminas D3 reikėtų įlašinti į nedidelį (10-20 ml) nutraukto pieno ar mišinio kiekį ir sugirdyti kūdikiui.

Vitamino D lygio kontrolė ir gydytojo vaidmuo

Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, - atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Tai pats tiksliausias tyrimo metodas, leidžiantis spręsti, kokią vitamino D3 dozę skirti rachito profilaktikai ar gydymui. Tyrimas 25(OH)D atliekamas paėmus kraują iš pirštuko. Norint sužinoti vitamino D atsargas organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, kuris išmatuoja abi formas. Atlikti vitamino D3 tyrimą yra klaida, nes tokiu atveju praleidžiamos vitamino D2 atsargos organizme ir tyrimas nėra informatyvus. Konkrečią kiekvienam vaikui vitamino D dozę geriausia ir tiksliausia parinkti pagal tyrimo 25(OH)D duomenis. Tyrimą reikėtų kartoti kas 2 mėnesius. Vitamino D dozė skiriama priklausomai nuo veiksnių visumos: pradinio vitamino D lygio kraujyje, amžiaus, odos pigmentacijos, KMI, galimybės daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį. Gydytojo skirta vitamino D dozė negali būti pakeista jokiais papildais. Gydytojas paros vitamino D dozę apskaičiuoja taip: jo skirta vitamino D dozė + papildo, pvz., žuvų taukų rekomenduojamame kiekyje esantis vitamino D kiekis. Vitamino D dozę turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį, bei esamus vitamino D trūkumo požymius. Vaikui augant, keičiantis jo maitinimui, metų laikui, reikalinga vitamino D dozė kinta.

Praleistų dozių kompensavimas ir vitamino D kaupimasis

Ką daryti, jei kelias dienas iš eilės tėvai pamiršto duoti vitamino D? Ar galima paskui sulašinti daugiau lašų už praleistas dienas? Praleidus vieną davimo dozę, paskui galima vaikui duoti dvigubai daugiau vitamino D. Praleidus tris dienas - net trigubą dozę. Vitaminas D kaupiasi kepenyse. Ten jis išsilaiko apie 2 mėnesius. Vaikams susidaręs sąlyginis vitamino D perteklius organizme (jei atsiranda galimybė kelis mėnesius po kelias dienas per savaitę pabūti saulėje) „sandėliuojamas“, bet tų atsargų pakanka tik 4-6 savaitėms, o po to vėl reikia jas papildyti.

Vitamino D perdozavimas: pavojai ir požymiai

Vitaminas D pasižymi labai nedideliu tarpu tarp minimalios ir maksimalios dozių, todėl jo galima labai nesunkiai perdozuoti ar sukelti nepakankamumą ir su juo susijusias ligas. Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.

Simptomai ir pasekmės

Vitamino D perdozavimas yra reta, bet pavojinga būklė, kuri atsiranda dėl ilgalaikio per didelio šio vitamino vartojimo, dažniausiai papildų forma. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Lengvai pastebimi vitamino D pertekliaus požymiai: sumažėja apetitas, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų (pykinimas, vėmimas), galvos skausmas, širdies ritmo sutrikimų, užkietėja viduriai, džiūsta burna, vaikutis retai šlapinasi, sumažėja kūno svoris. Vaikams taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, raumenų skausmai ar mėšlungis. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Be to, per daug kalcio gali susikaupti ir kitose kūno audiniuose, įskaitant širdį ir kraujagysles, o tai gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių problemas. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins vaiko būklę ir skirs arba neskirs tyrimų.

Didelių dozių vartojimas

Į Lietuvą įvežami vitamino D3 didelės (200 000 TV - 1 ml) koncentracijos aliejiniai tirpalai. Pagal gamintojo rekomendacijas, galima rachito profilaktikai kartą per 6 mėn. vieną kartą suvartoti minėtą ampulę, tikintis kad visas vitaminas D3, kuris yra ampulėje, atsidės organizmo riebaluose, o iš susidariusių atsargų organizmas jį naudos pagal poreikius. Vienkartinė didelė vitamino D3 dozė (200 000 TV) skirta sušvirkštimui į raumenis, tam, kad galėtų lėtai rezorbuotis. Ampulėje esanti dozė gali būti ir išgeriama, tačiau nėra garantijos, kokią dalį iš išgertos dozės konkretaus kūdikio organizmas sugebės pasisavinti. Priimtinesnė kasdienė vienkartinė dozė, tačiau yra šeimų, kurioms geriau tinka didelė vienkartinė dozė. Tačiau svarbu atsargiai dozuoti vitaminą D ir vartojant papildus visada laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. Deja, Lietuvoje reta mamytė taip kruopščiai kontroliuoja šio vitamino D koncentraciją kraujyje.

tags: #vitaminas #d #kudikiams #rekomenduojamas

• Leonoros Blekaitytės kelias
• Suprasti antikorupciją vaikystėje
• Apie vizualinės raiškos sampratą
• maistingi blynai su cukinijomis
• Nėštumo simptomai