Vištos yra naminiai paukščiai, kilę iš bankivinės vištos, auginamos dėl kiaušinių, mėsos ir plunksnų. Kiaušinio dėjimo procesas yra ne šiaip mechaninis veiksmas, o subtili hormonų, mitybos, aplinkos ir genetikos sąveika vištos organizme. Biologiškai višta gali padėti tik vieną kiaušinį per parą, tačiau net ir tai nėra garantuota kiekvieną dieną. Kiaušinio formavimas trunka maždaug 24-26 valandas, todėl dėjimas kasdien įmanomas tik idealiomis sąlygomis.

Kiaušinio formavimasis yra linijinis procesas, vykstantis specializuotame vištos organe - kiaušintakyje. Visas procesas nuo ovuliacijos iki kiaušinio padėjimo trunka maždaug 24-26 valandas. Kiaušintakis skirstomas į kelias anatomines dalis, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją formuojant kiaušinį:
Pagal produkciją vištos skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo. Dėsliosios vištos kiaušinius pradeda dėti 5-6 mėnesių amžiaus ir per metus sudeda 250-320 kiaušinių. Dėjimo pikas pasiekiamas tarp 6 ir 18 mėnesių. Po trejų metų dėjimas natūraliai mažėja.
| Vištų tipas | Vidutinis kiaušinių kiekis per metus |
|---|---|
| Dėsliosios | 250-320 |
| Mišriosios | 230-280 |
| Mėsinės | 120-150 |
Norint, kad dedeklės būtų produktyvios, jas reikia lesinti specialiomis kombinuotosiomis lesalais, kurie skirstomi pagal paukščio amžių. Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Dedeklių produktyvumas labai priklauso ir nuo apšvietimo trukmės. Daugumai vištų reikia 14-16 valandų šviesos kiekvieną dieną, kad paskatintų kiaušinėlio vystymąsi. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną.

Taip pat svarbi aplinka: paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 °C, dar geriau - 12-16 °C ir 60-75 % drėgmės. Bet koks stresas - triukšmas, staigūs aplinkos pokyčiai ar plėšrūnų grėsmė - gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir laikinai ar net ilgam sustabdyti kiaušinių dėjimą.