Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), dar žinomas kaip alkoholinė embriopatija, yra sudėtingas ir visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, atsirandantis dėl motinos alkoholio vartojimo nėštumo metu. Šis sindromas sukelia vaikui sunkių, nesugrąžinamų fizinių, vystymosi, augimo ir elgesio pakenkimų. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų ir vystymosi sutrikimų priežastis. Kiekvienas toks atvejis yra tarsi žmogiškoji tragedija, kurią vis tik galima užkirsti. Deja, visuomenė vis dar tyli apie vaisiaus alkoholinį sindromą, ir jau pats laikas keisti tokį požiūrį.
Šiandien galima rasti vis daugiau duomenų, kad alkoholio poveikis nėštumo metu yra viena dažniausia apsigimimų, raidos ir elgesio sutrikimų priežasčių. Nuo 1973 m., kai Vašingtono universiteto mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį apie moterų vartojamo alkoholio žalą vaisiui nėštumo metu, apibrėždami vaisiaus alkoholinį sindromą, visuomenėje nuvilnijo kritikos ir skepticizmo banga, nes žalingas svaigiųjų gėrimų vartojimas ir su juo susiję sunkumai ilgą laiką buvo traktuojami tik kaip vyrų problema.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (arba alkoholinė embriopatija) suprantamas kaip vaikų sutrikimas, sukeltas dėl pernelyg didelio ar ilgalaikio alkoholio vartojimo nėštumo metu. Tai yra mamos įsčiose besivystančio kūdikio būklė, kurią sukelia gausus ir reguliarus alkoholio vartojimas nėštumo metu. Sindromui būdinga įvairių simptomų grupė, apimanti fizinio vystymosi atsilikimą, centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimą, smegenų struktūros pokyčius ir specifinius veido bruožus.
Besilaukiančios moters suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas - lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių bei lemia įvairius dauginius raidos pažeidimus. Alkoholio koncentracija vaisiaus organizme greitai tampa tokia pat kaip ir motinos kraujyje. Alkoholis patenka į vaisiaus smegenis, organus ir trikdo jų vystymąsi, tiesiogiai slopina ląstelių DNR sintezę.
Kadangi vaisiaus kepenys daug lėčiau skaido alkoholį nei suaugusio žmogaus, besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija dažnai viršija nėščiosios kraujyje esančią alkoholio koncentraciją. Vaisius, būdamas motinos pilve, ryja vaisiaus vandenis, todėl su jais nuolat gauna papildomą alkoholio dozę. Vaisiaus alkoholio dehidrogenazės aktyvumas sudaro mažiau nei 10% suaugusiųjų lygio, todėl jis skaidomas lėčiau ir ilgiau išlieka vaisiaus organizme. Be to, alkoholis kaupiasi amniono skystyje, kuris tampa savotišku toksinų rezervuaru.
Alkoholis daro ir netiesioginį neigiamą poveikį vaisiui - trikdo placentos kraujotaką. Labiausiai vaisiaus augimą lėtina alkoholio sukeltas aminorūgščių ir gliukozės pernašos per placentą blokavimas, taip pat būna vitaminų (ypač B6) ir cinko trūkumas, sutrinka folio rūgšties, gliukozės, retinoidų apykaita bei baltymų sintezė, hormonų pusiausvyra.

FAKTAS: Nėštumo metu nėra saugaus alkoholio kiekio. Nėra tiksliai žinomas išgerto alkoholio kiekis, nuo kurio vystosi vaisiaus sutrikimai, todėl pakankamai sunku nurodyti ribas, kiek suvartoti alkoholio yra rizikinga ir kiek ne. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Jau įrodyta, kad VAS serga tie naujagimiai, kurių motinos nėštumo metu labai stipriai išgėrinėdavo.
Tyrimais įrodyta, kad riziką sukelia ne tik per konkretų laiko tarpą suvartotas alkoholio kiekis, bet ir gėrimo būdas: pavyzdžiui, moteris, kuri išgeria kasdien po vyno taurę, visą savaitę sukelia mažesnę riziką savo būsimam vaikeliui nei ta, kuri išgeria septynias taures iškart.
FAKTAS: Vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6-10 nėštumo savaitę, bet alkoholio sukeliami pažeidimai galimi visą nėštumą. Alkoholis vartojimas pirmame nėštumo trimestre daugiausia siejamas su veido srities anomalijų išsivystymu. Dėl alkoholio vartojimo antrame ir trečiame trimestruose gali atsilikti vaisiaus augimas.
Šiandien medicina siūlo modernią diagnostiką, todėl galima anksti ištirti, ar vaikas turi kokius nors pažeidimus. Tos galimybės yra ir Lietuvoje. Pirmieji duomenys rodo, kad iki 60% moterų nėštumo metu vartoja alkoholį.
Vaikai, gimę su vaisiaus alkoholiniu sindromu, pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais ir sutrikimais. Ligos sunkumas gali būti įvairaus laipsnio, nuo pilno iki dalinio vystymosi sutrikimo ar apsigimimo.

Centrinės nervų sistemos pažeidimas gali būti struktūrinis, neurologinis ar funkcinis. Struktūriniai pažeidimai apima galvos apimties sumažėjimą, įvairius galvos smegenų struktūrų pakitimus. Neurologiniai pažeidimai apima epilepsiją, traukulinius sindromus ir švelnesnius simptomus: motorikos, pusiausvyros, klausos, koordinacijos sutrikimus. Funkciniai sutrikimai apima elgesio ir mokymosi sutrikimus.
Sunkiais atvejais pasitaiko ne tik širdies, lyties organų ar inkstų vystymosi sutrikimų, bet ir smegenų pakenkimų.
Diagnozei labai svarbu motinos anamnezė, susijusi su alkoholio vartojimu, nes nėra tokio laboratorinio testo, kuris leistų lengvai nustatyti ar prognozuoti VAS. Alkoholio vartojimą motinos dažniausiai slepia, todėl pakankamai sunku tai išsiaiškinti.
Nėra laboratorinio tyrimo, padedančio nustatyti, kad kūdikis ar vaikas turi įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą. Siekdami diagnozuoti sutrikimą, gydytojai stebi, ar vaikas neturi neįprastų veido bruožų, ar jo ūgis ir svoris nėra mažesni negu įprasta, ar galvos apimtis atitinka normas, ar nepasireiškė dėmesio koncentravimo ir hiperaktyvumo problemos, prasta koordinacija.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) yra pats sunkiausias pažeidimo laipsnis. Esant vaisiaus alkoholiniam sindromui yra būdingi ne tik centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai, intelektinė negalia, elgesio problemos, bet taip pat ir įvairūs vidaus organų dauginiai defektai.
VASS (vaisiaus alkoholinio sindromo sutrikimo) dažnis yra maždaug 1 iš 1000 gyvagimių. VASS - kiek lengvesnis pažeidimas, kai moteris vartoja mažesnius alkoholio kiekius arba alkoholį vartoja vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jau pasibaigus intensyviajai organų genezei (po 3 nėštumo mėnesio). Vystantis VASS, vidaus organų defektų dažniausiai nėra, tačiau centrinė nervų sistema - smegenys - yra pažeidžiama.
Pagal 2017 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų tyrimą „Alkomet LT“, paskutiniais nėštumo mėnesiais alkoholį vartoja apie 3% Lietuvos moterų, tai sudarytų apie 700-800 gimdyvių per metus, o 0,15% (40 naujagimių per metus) naujagimių gimsta su kraujyje rastu labai didelės koncentracijos alkoholio žymeniu - fosfatidiletanolio koncentracija, kurių motinos paskutinėmis nėštumo savaitėmis alkoholį vartojo didžiuliais kiekiais.
| Regionas/Šalis | Paplitimas (iš 1000 gimusiųjų) | Pastabos |
|---|---|---|
| Australija | 0,06 | Mažas |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 0,5-2,0 | Vidutinis |
| Pietų Afrikos Respublika | 68-89 | Labai aukštas, kur daug moterų girtuokliauja |
| Lietuva | Apie 40 iš 1000 kūdikių namuose | Aukštas tarp rizikos grupių |
| JAV ir Vakarų Europos šalys (bendrai) | 1-5% gyventojų | Bendras VAS poveikis populiacijai |
Iki šiandien visi tyrimai labiau orientuoti į tai, kokią riziką vaisiui sukelia motinos alkoholio vartojimas. Tačiau daugelis studijų jau įrodė, kad alkoholikų tėvų vaikai dažnai turi intelektualinių gabumų sutrikimų ir dar dažniau yra hiperaktyvūs nei negeriančių tėvų. Šie tyrimai įrodyti, remiantis įvaikinimu, todėl galima teigti, kad kognityvinių funkcijų sutrikimai ir hiperaktyvumas yra ne tik socialinės aplinkos priežastis.
Suprantama, kad tėvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus taip, kaip mamos maistas per virkštelę. Tačiau bandymai parodė, kad alkoholizuotų vyriškos lyties gyvūnų palikuonys turėjo mažesnes išgyvenimo galimybes ir pasižymėjo sunkesniu brendimu. Taigi tėvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus tiesiogiai, bet stipriai pablogina sėklos kokybę. Stipriai išgeriantis tėvas dėl deformuotos sėklos savo palikuonis gali paveikti žalojančiai, tačiau apie tai vis dar nutylima ir VAS laikomas kol kas tik moteriškos lyties problema.
Sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas, nors įvairūs sklaidos trūkumai gali būti pašalinami ar sumažinami operaciniu būdu. Nėra tokių vaistų, kurie ištaisytų įvairiapusį vystymosi atsilikimą. Laimei, daugelio organų vystymasis iškart po gimimo nesibaigia. Tai ypač reikšminga smegenų brandai. Nors ir nėra gydymo, vystymosi eigoje galima pasiekti nuostabių pagerėjimų.
Ypatingai didelę reikšmę turi ankstyvoji reabilitacija, kuri ženkliai nulemia vaikų su VAS tolesnę raidą. Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija, tuo geresnės yra baigtys. Siekiama, kad terapinės intervencijos apimtų pagrindines vaiko raidos sritis: sensorinę, emocinę bei socialinę. Labai reikšmingą vaidmenį atlieka geri vaiko ir šeimos santykiai ankstyvojoje vaikystėje, kalbos, motorinio vystymosi skatinimas. Būtina nepamiršti ir vaiko mitybos poreikių, atidžiai stebint fizinį augimą.
Vis tik, specifinio VAS gydymo nėra. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė.
Vienintelis būdas išvengti vaisiaus alkoholinio sindromo - nevartoti alkoholio nėštumo metu. Čia ypatingai svarbus yra nėščiųjų ir visos visuomenės švietimas bei informavimas apie alkoholio žalą planuojant nėštumą ir visą nėštumo laikotarpį.
FAKTAS: Nėščiai moteriai nėra saugios alkoholio dozės. Net ir mažiausia alkoholio dozė vienaip ar kitaip pakenkia vaisiui nėštumo metu. Todėl tik visiškas alkoholio atsisakymas padės išvengti VAS rizikos.
VAS yra visos visuomenės, o ne tik moterų problema. Jau nuo senų senovės alkoholis yra vyrų gėrimas ir svaiginimosi priemonė. Visose kultūrose, kuriose yra paplitęs alkoholio vartojimas, vyrai geria daugiau nei moterys. Savaime suprantama, kai moterys viešumoje geria per daug, jų alkoholizmas pastebimas daug greičiau nei vyrų. Galiausiai tai priveda prie to, kad moterys slepia išgeriančios dideliais kiekiais ir todėl tik po ilgo laiko tarpo joms suteikiama reikiama pagalba.
tags: #naujagimio #alkoholinis #sindromas