Viktorija Kuodytė (g. 1970 m. gegužės 11 d. Vilniuje) - viena ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Augusi muzikalioje šeimoje (tėvas - dainininkas Edmundas Kuodis, mama - pianistė), ji nuo pat mažumės buvo arti scenos, o ryšys su menu užsimezgė natūraliai. 1989-1991 m. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo vokalą, o 1994 m. baigė vaidybos studijas. Nuo 1994 m. aktorė aktyviai vaidina įvairiuose teatruose, o nuo 2011 m. tapo Lietuvos nacionalinio dramos teatro (vėliau - Jaunimo teatro) trupės nare.

Viktorijos Kuodytės kūrybinis kelias neatsiejamas nuo ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų. Lemtingu etapu tapo bendradarbiavimas su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi. Dar būdama studente ji atliko Lauros vaidmenį spektaklyje „Mažosios tragedijos“ pagal A. Puškiną (1994). Vėliau sekė kiti įsimintini darbai su E. Nekrošiumi: Irina spektaklyje „Trys seserys“ (1995), Džuljeta - „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1996), Ofelija - „Hamlete“ (1997) bei vaidmuo spektaklyje „Makbetas“ (1999).
Aktorė taip pat kūrė įspūdingus vaidmenis Jono Vaitkaus režisuotuose pastatymuose, pavyzdžiui, Marja Lebiadkina spektaklyje „Demonai“ (2005) bei Katrinė Stokman spektaklyje „Visuomenės priešas“ (2011). Dirbdama su Algirdu Latėnu, ji įkūnijo Ledi Makbet (2011) bei Ranevskają A. Čechovo „Vyšnių sode“ (2014). Vėlesniais metais jos talentas atsiskleidė Krystiano Lupos režisuotuose spektakliuose: „Didvyrių aikštė“ (2015), „Austerlicas“ (2020) bei „Užburtas kalnas“ (2024).

| Spektaklis | Režisierius | Vaidmuo |
|---|---|---|
| „Mažosios tragedijos“ | E. Nekrošius | Laura |
| „Demonai“ | J. Vaitkus | Marja Lebiadkina |
| „Vyšnių sodas“ | A. Latėnas | Ranevskaja |
| „Austerlicas“ | K. Lupa | Mari Vernėj |
Viktorija Kuodytė pasižymi gebėjimu išlaikyti savo heroję dėmesio centre, išsaugoti jos vidinę autonomiją ir kartu transformuotis pagal spektaklio taisykles. Aktorė teigia, kad vaidybos menas leidžia geriau pažinti pasaulį, jį analizuoti ir interpretuoti, pasitelkiant fantaziją. Jos vaidyba - tai nuolatinis ieškojimas, kurio metu detaliai užpildomos personažo tuštumos, suteikiant jam unikalų pavidalą. Ji vertina jautrią partnerystę scenoje, teigdama, kad bendras darbas yra esminė kokybiško spektaklio sąlyga.
Aktorė taip pat sėkmingai dirba kine. Ji vaidino tokiuose filmuose kaip „Balkonas“ (2008, rež. G. Beinoriūtė), „Edeno sodas“ (2015, rež. A. Puipa) bei „Kita tylos pusė“ (2019, rež. A. Puipa). Jos talentas buvo įvertintas daugybe apdovanojimų, tarp kurių - keletas „Kristoforo“ apdovanojimų (1998, 1999) bei Lietuvos nacionalinė premija (2019).