Daržininkystės patarimai pradedantiesiems ir patyrusiems sodininkams

Ar svajojate apie savo sodą ar daržą, kuriame galėtumėte auginti savo mėgstamus augalus? Jei taip, tuomet šis straipsnis jums. Jame rasite patarimų, kaip įsirengti sodą ir daržą, kad jie būtų gražūs, sveiki ir derlingi.

Per pastaruosius metus vis daugiau žmonių imasi auginti daržoves patys. Nesvarbu, ar tai didelis sodas už miesto, vieno kvadratinio metro daržas po langais ar net darželis ant palangės. Pirmiausia, norima užsiauginti savomis rankomis, nes tuomet iš tiesų žinai, ką valgai, daržovės ir žalumynai yra be jokių priedų. Tačiau nemažiau svarbus ir antras daržininkystės tikslas - gera žmogaus savijauta. Moksliškai įrodyta, kad rankų sukišimas į žemę gerina žmogaus psichologinę sveikatą - po ilgos darbo dienos tai gali būti savotiška poilsio forma, emocinis nusiraminimas. Be to, daržoves auginantys žmonės linkę ir daugiau jų valgyti - taigi, mityba tampa sveikesnė, o darbas darže - tai tik papildomas fizinis aktyvumas.

Ekspertės teigimu, niekada nebandžiusiems, daržininkystė gali atrodyti sudėtingas reikalas, bet iš tiesų viskas pakankamai paprasta - platus sėklų, grunto pasirinkimas, nesunku rasti patarimų ir internete, kaip ir ką daryti ir taip patirti kuo mažiau streso. Visa tai procesą gerokai palengvina. „Tinkamas pasirinkimas ir truputis žinių - sėkmingos daržininkystės pagrindas. Aišku, reikia įdėti ir šiek tiek darbo - skirti savo darželiui priežiūros: palieti, pasėti“, - sako L. Kunigiškytė.

Daržininkystės sezonui prasidėjus, L. Kunigiškytė dalijasi auksinėmis taisyklėmis, kurios pravers ir pradedantiesiems, ir taps puikiu priminimu jau patyrusiems daržininkams.

Prieš pradedant

Prieš pradėdami įsirengti sodą ar daržą, turėtumėte pagalvoti apie šiuos dalykus:

• Kokį sodą ar daržą norite turėti? Ar norite auginti vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, gėles, ar viską iš eilės?
• Kiek laiko ir pastangų esate pasirengę skirti sodo ir daržo priežiūrai?
• Kokiame klimate gyvenate?
• Kokio dydžio plotą turite?

Planavimas

Kai turėsite aiškią viziją, ką norite sukurti, galite pradėti planuoti. Sukurkite sodo ar daržo planą, kuriame numatysite:

• Augalus, kuriuos norite auginti.
• Auginimo vietas.
• Pėsčiųjų takus ir kitas zonas.

Dirvožemio paruošimas

Sodo ir daržo dirvožemis turi būti gerai patręštas ir drenuotas. Jei dirvožemis yra prastas, jį reikia patręšti kompostu, mėšlu arba mineralinėmis trąšomis. Taip pat gali tekti įrengti drenažo sistemą, kad išvengtumėte vandens sąstingio.

Daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Todėl rekomenduojama, kad daržo sklypas turi būti gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Jei jau tenka daržoves auginti ant šlaito, rinkitės pietinį arba pietvakarinį. Pasirinkus daržo vietą, reikia sudaryti sklypo planą. Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose - priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH. Norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų.

Prieš sodinant daržoves, rekomenduojama patikrinti dirvožemį. Jei jūsų darže niekas nebuvo sodinta, pirmaisiais metais daržovės augs puikiai, bet kitais metais, norint gerų rezultatų, reikės paruošti dirvą. Tiesiog įmaišykite organinės kilmės medžiagų į dirvožemį.

Kasdami arba purendami naują lysvę, ją padenkite 2-3 cm sluoksniu komposto, pūvančių lapų arba sausos nupjautos žolės bei išmaišykite. Jei nusprendėte žemės nepurenti, paberkite organinių medžiagų paviršiuje, kur jos ilgainiui suirs ir virs humusu.

Sodo ir daržo įrengimas

Kai dirvožemis bus paruoštas, galite pradėti sodinti augalus. Sodindami atsižvelkite į augalų aukštį, dydį ir augimo sezoną.

Lysvių formavimas

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek ir kokių lysvių prireiks. Vertėtų žinoti, kad lysvės gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, svarbiausia, kad lengvai pasiektumėte augalus. Taip pat reikia nepamiršti, kad specialistai rekomenduoja lysves formuoti nuo šiaurės - pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų - pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausiai saulės šviesos ir šilumos.

Plokščiosios lysvės - pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūva. Pakeltos lysvės populiarios tarp daržininkų, nes sukuria tvarkos įspūdį. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti. Pagilintos lysvės Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių. Kiekvienam daržininkui pravartu įsirengti ir šiltlysvę - tai lysvių tipas - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke.

Optimalus lysvės plotis - 100-120 cm. Tokios lysvės leidžia maksimaliai išnaudoti plotą, nes sumažėja takelių skaičius. Kad daržo priežiūra būtų paprastesnė, suplanuokite tinkamo pločio praėjimus tarp lysvių. Jei lysvės skirtos tik augalų priežiūrai, palikite 40 cm pločio tarpus. Jei naudosite pakeltas lysves, pridėkite dar 20-35 cm.

Seniau buvo populiaru daržą formuoti iš siaurų vagelių, dauguma vyresnių daržininkų taip daro iki šiol. Tai nėra labai blogas būdas, tačiau platesnės lysvės yra optimalesnis variantas - tokiu būdu taupomas auginimo plotas, neaukojant jo tarplysviams. Kitas niuansas - platesnėje lysvėje augančių augalų šaknys turi daugiau erdvės. Kuo mažiau darže tarplysvių, tuo mažiau vaikščiodami trypiame dirvožemį, kuris tose vietose „spaudžia“ augalų šaknis. Kad lysves būtų patogu prižiūrėti - nereikėtų jų rinktis per plačių. Lysvės plotis turėtų būti per vieną ištiestą ranką, jei galite prieiti tik iš vienos pusės, ir per dvi ištiestas rankas, jei galite prieiti iš abiejų. Arba toks, koks jums patiems atrodo patogus. Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus.

Įprastos ar pakeltos lysvės? Įprastos lysvės dažniausiai vis tiek yra truputį kilstelėtos nuo žemės paviršiaus, supilant iš žemių iškilius stačiakampius. Šie „pylimai“ daromi tam, kad augalo šaknys turėtų kuo daugiau supurento dirvožemio. Kuo lysvė giliau sukasta, tuo augalams geriau - ypač šakniavaisiams. Vis labiau populiarėja daržai iš įrėmintų lysvių, t. y. pakeltų lysvių. Jų aukščiai būna įvairūs - viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Taigi - kuo įrėminta lysvė pranašesnė už įprastą lysvę? Iš pradžių galvojau, kad tik estetikos klausimu, bet vėliau į galvą šovė ne vienas pranašumas. Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus. Tokias lysves sunkiau pasiekti kai kuriems kenkėjams. Jas lengviau prižiūrėti, nereikia kasmet formuoti naujų. Tokių lysvių kraštai nenubyrės į tarplysvius. Vienintelis minusas, kad pakeltose lysvėse dirvožemis greičiau išdžiūsta ir gali tekti dažniau laistyti. Kaip ir minėjau - daug žmonių tokias lysves renkasi tam, kad daržas negadintų estetinio sklypo vaizdo. Jie teisūs - tokios lysvės atrodo tikrai gražiai ir tvarkingai. Tačiau aš asmeniškai iki šiol rinkausi natūralistinį vaizdą, man patinka, kai daržas susilieja su gamta. Tiesa, šiemet statysim ir keletą pakeltų lysvių.

Netradicinis daržas

Žmonės kurdami gėlynus būna labai išradingi - išraižo savo vejas įvairiausių formų gėlynais. Bet kai kalba ateina apie daržovių auginimą, tampame gerokai konservatyvesni. Nepamirškime, kad mūsų daržovės gali augti ne tik stačiakampio, bet ir apskritimo, trikampio - nors ir drugelio formos darže. Galiausiai daržas nebūtinai turi būti vienoje vietoje - lysves galime išdėlioti po visą sodybą, o tarp daržovių pasodinę gėlių, turėsime daug dekoratyvių ir tuo pačiu produktyvių kampelių.

10 auksinių taisyklių norint užsiauginti gausų derlių

Štai keletas patarimų, kurie padės jums sėkmingai įsirengti daržą ir užauginti gausų daržovių derlių.

1. Susiplanuokite daržą

Pirmiausia išsirinkite daržo vietą. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumą mėgstančius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip augalai gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jeigu planuojate statyti šiltnamį, jam reikėtų parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.

Augalams būtina saulės šviesa, todėl stebėkite, kuri daržo vieta gauna daugiausia saulės per dieną. Daržui reikės lygaus ploto ir kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Dauguma daržovių, tokių kaip pomidorai, paprikos ar agurkai, geriausiai auga saulėtoje vietoje.

Be to, šalia daržo nereikėtų auginti krūmų ar medžių, nes jie pasisavina iš daržovių vandenį ir maistingąsias medžiagas. Be to, augantys medžiai sudarys pavėsį.

Jei daržui numatyta vėjuota vieta, pagalvokite apie tvorelę. Ji būtina ir tuomet, jei gyvenate užmiestyje, kol kas be sklypą juosiančios tvoros ar netoli miško, kur gali apsilankyti laukiniai gyvūnai!

2. Išsiaiškinkite dirvos tipą

Nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos - 3,5-5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje. Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą.

3. Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite

Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Augalo veislė - pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas.
• Hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje.
• Beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis.
• Galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių.
• Dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.

Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.

Norint anksčiau sulaukti daržovių derliaus, jų sėklas galima sėti namuose, likus kelioms savaitėms iki paskutinių šalnų. O praėjus šalnoms, jas pasodinkite daržo lysvėje. Namų sąlygos yra tinkamos sodinti salotas, ridikėlius, pomidorus, cukinijas, paprikas, burokėlius, morkas, špinatų lapus. Parduotuvėse galima įsigyti specialiai daigams skirtus konteinerius su dirvožemio mišiniu.

4. Parinkite tinkamą vietą kiekvienai kultūrai

Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitas auginsite. Šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti bulvėms, ridikams, ridikėliams. Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių - taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.

Augalų kaimynystė turi didelę įtaką derliui ir augalų sveikatai.

Pavyzdžiui, agurkams, moliūgams geriausia augti ten, kur prieš tai augo kopūstai, svogūnai, javai ar runkeliai. Kopūstinėms daržovėms - morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys. Ankštines daržoves sėkite po bulvių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių ar pomidorų. Pomidorams, baklažanams, paprikoms tinkama dirva, kurioje prieš tai augo ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės.

Dar svarbu ne tik, ką po ko sėsime ar sodinsime, bet ir kas augs greta. Atminkite, jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles. Morkos taip pat labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos, o jų dygimą paspartina greta augantys krapai. Pomidorų daigus galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, mat pomidorai puikiai atbaido kenkėjus. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti salierus.

5. Laikykitės sėjomainos principų

Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina. Sėjomaina - tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.

Universaliausia bus naudoti trejų metų sėjomainos sistemą, tai reiškia, kad tuos pačius augalus toje pačioje vietoje reikėtų sėti tik kartą per trejus metus. Taip jūs užtikrinsite, kad tos pačios daržovės sode metai po metų neišnaudos tų pačių maistinių medžiagų ir taip pat neleis įsiveisti vabzdžiams, kenkėjams ar ligoms, kurie galėtų slėptis dirvožemyje po augalų derliaus nuėmimo.

6. Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais

Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.

7. Laikykitės laistymo režimo

Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs. Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos.

Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį.

Vėlyvą žiemą auginkite savo daigus kambaryje, kad galėtumėte juos sodinti, kai oras bus pakankamai šiltas. Tai galioja tokioms daržovėms kaip pomidorai, pipirai ir baklažanai, kurioms reikia šilto vegetacinio periodo, kad galėtų vesti derlių. Norėdami daiginti sėklas, pripildykite 10 cm indelius sodinimo dirvos mišiniu.

Tradiciškai vasarinės kultūros, tokios agurkai, pipirai, pomidorai, ir moliūgai turėtų būti sodinami po paskutinių pavasario šalnų. Jei pasodinote juos per anksti, įsitikinkite, kad pakankamai juos apsaugojote. Šie augalai mėgsta šiltą dirvą.

Po to, kai įrengiate savo daržą, prasideda tikrasis darbas, t.y. tinkama jo priežiūra. Svarbiausia daržo priežiūros dalis yra laistymas. Yra paprasta taisyklė, kuri jums padės - visada patikrinkite viršutinius du dirvos centimetrus. Jei jie sausi, jums reikėtų palaistyti savo daržą. Pakeltoms lysvėms reikia daugiau vandens, nei atviroms lysvėms.

Patartina augalus ir daržoves laistyti anksti ryte, kad vandens tuoj pat neišgarintų saulė.

8. Prižiūrėkite dirvą ir augalus

Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti.

Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę.

Norėdami apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, uždenkite dirvą keliais centimetrais mulčio - jis neleis taip greitai sudygti piktžolių sėkloms. Naudojant jį, nereikės ir taip dažnai laistyti. Ekspertai daržui ar vienmečių augalų lysvei siūlo rinktis mulčią, kuris suyra per kelis mėnesius. Daugiamečiams augalams naudokite ilgiau išliekantį mulčią, pavyzdžiui, žievės drožles. Organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė, šiaudai, kompostas ar kakavos pupelių lukštai, skaidydamiesi pamaitina dirvožemį.

Ravėjimas yra kitas labai svarbus aspektas. Sumažinkite piktžolių kiekį pamaišydami porą viršutinių dirvos centimetrų ir taip naikindami jų sėklas.

9. Visada darykite viską laiku

Auksinė taisyklė - viską daryti laiku. Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Dar prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių.

10. Užaugintą derlių nuimkite laiku

Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti.

Jei tinkamai planavote, sėjote ir prižiūrėjote savo daržą, galite tikėtis gero derliaus. Derliaus nuėmimas vyksta keliais etapais, priklausomai nuo daržovių įvairovės. Geriausia yra kasdien pasiimti pintinę ir nurinkti prinokusias daržoves. Jūsų daržovės užaugins daugiau, jei laiku nuimsite derlių. Kai kurių daržovių derlių nuimti yra geriausia, kol jos dar mažos. Pavyzdžiui, cukinijos - kai jos užauga didesnės nei 18 centimetrų, jos sukietėja.

Konkretūs patarimai

Štai keletas konkrečių patarimų, kurie padės jums įsirengti sodą ir daržą:

• Pasirinkite saulėtą vietą. Dauguma augalų geriausiai auga saulėtoje vietoje.
• Naudokite kokybiškus įrankius ir medžiagas. Tai padės jums sutaupyti laiko ir pastangų.
• Išmokite apie augalų priežiūrą. Skaitykite knygas, straipsnius ir internetinius puslapius apie augalų priežiūrą.

Jeigu esate pradedantysis daržininkas, patarčiau nekartoti mano klaidos: neužsigriebti pirmaisiais metais per daug. Pirmieji metai yra skirti mėgavimuisi ir mokymuisi. Pasisėkite tik savo mėgstamiausių daržovių, domėkitės, kaip jas auginti, mokykitės iš klaidų. Jei nuo pat pradžių norėsite eksperimentuoti su daugybe rūšių, bus kaip man antraisiais metais - nespėjau ravėti, tręšti ir domėtis apie kiekvieno augalo poreikius. Daržas tapo neišvengiamu krūviu. Taip neturėtų būti, jei daržininkyste užsiimate tik savo malonumui. Po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo. Taigi, susidarykite mėgstamų daržovių sąrašiuką - ir pirmyn!

Reikėtų paminėti, kad ilgos vegetacijos augalus, tokius kaip pomidorai, paprikos, baklažanai, porai ir kt. reikėtų sodinti daigais, o trumpesnės vegetacijos augalus ir šakniavaisius sėjame tiesiai į dirvą. Tam, kad atėjus reikiamam momentui turėtumėt daigų, ilgos vegetacijos augalus pasisėti reikėtų dar kovo mėnesį. Pradedantiesiems siūlyčiau daigelių tiesiog nusipirkti turguje. Taigi - pagrindinis dalykas, kuriuo turėtumėt pasidomėti apie augalus prieš juos augindami, yra jų vegetacijos trukmė. Informacijos, kaip ir kada sodinti bei auginti jūsų pasirinktus augalus, tikrai surasite internete. Kada ir kokiame gylyje sėti sėklas - rasite ant sėklų pakuočių.

Paaugusius augaliukus ir tarplysvius patarčiau mulčiuoti nupjauta žole ar šiaudais - taip išvengsite piktžolių, ilgiau išsilaikys drėgmė dirvožemyje. Tarp augalų ar aplink daržą pasodinkit serenčių ir medetkų - jų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus, o vaizdas džiugina akį. Na, o vabzdžius viliojančių gėlių lopinėlis ir suolelis prie jo būtų nuostabus ir harmoningas jūsų daržo išbaigimas. Gero derliaus ir gražių akimirkų!

Šiltnamio svarba

Šiltnamyje auginamos daržovės leidžia sulaukti ankstyvesnio derliaus, o atėjus rudeniui, daržininkystės sezonas šiltadaržy tikrai užsitęs, tad ilgiau džiaugsimės derliumi. Pavasarį šiltnamyje galime džiaugtis ankstyvu ridikėlių, špinatų, salotų derliumi. Vasarą šiltnamiuose įprasta auginti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ar egzotiškesnius augalus, kuriems atviram lauke per šalta, ar jie tiesiog nežiemoja lauke. Taip pat šiltnamyje augantys augalai yra apsaugojami nuo stichijų, tokių, kaip užsitęsusios vasarinės liūtys, galinčios sunaikinti bet kokį derlių. Tačiau turėtumėme nepamiršti, kad šiltadaržy augantys augalai reikalauja daugiau priežiūros (laistymas), o po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo.

Jei planuojate statyti šiltnamį, jam reikėtų parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.

Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. Tačiau jo įrengimui reikia skirti papildomą biudžetą. Ieškant ekonominio varianto, siūloma rinktis polietileno šiltnamius. Vis tik jų tarnavimo laikas trumpesnis - plėvelę reikia kas 2-3 metus keistis, nes dėl UV spindulių ji praranda savo savybes ir suyra. Patvaresnis variantas - polikarbonato šiltnamis, jis gali tarnauti ir daugiau nei 10 metų be papildomų investicijų, nes nereikia keisti polikarbonato lakštų. Jei prie namų turite nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, galima įsirengti mažą, kad ir 1 m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių.

Augalų pasirinkimas

Tinkamų sėklų parinkimas - svarbi sėkmės dalis. Štai agurkuose yra apie 97 proc. vandens, kuris iš organizmo padeda pašalinti šlakus bei toksinus. Juose gausu ląstelienos, įvairių cukrų, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, A. Agurkų veislių pasirinkimas išties nemažas, tačiau Lietuvoje dažniausiai sodinami trumpavaisių agurkų hibridai. Kodėl? Hibridai būna derlingesni, atsparesni ligoms, kenkėjams, jų derlius būna aukštos kokybės.

Pomidorai nekaloringi, tačiau juose ypač gausu organizmui naudingų mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, kalio, pektinų, celiuliozės, tirpių cukrų ir riebalų. Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairove.

Kopūstai itin naudingi jei kamuojatės dėl vidurių užkietėjimo, turite skrandžio opą ar sergate odos ligomis, reumatu, artritu. Kopūstinių daržovių veislių įvairovė Lietuvoje taip pat plati.

Minkštimas, sėklos, lapai ir žiedai - visas moliūgo augalas valgomas. Moliūguose gausu vitaminų В, С, РР, P ir E, kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, o vitaminas D padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams, mažina mažakraujystės ir aterosklerozės riziką.

Žirniai be daugybės vitaminų ir mineralų turi ir reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir ramina nervus, o dėl gausybės baltymų žirniai gali atstoti net mėsą. Populiariausios žirnių veislės tarp Lietuvos daržininkų - ankstyvos ir žemaūgės veislės, pavyzdžiui, 'Cud kalvedonu', 'Early onward', 'Avola', 'Cetris'.

Jei renkatės auginti daržoves, išsirinkite tokias jų rūšis, kurias jūs dažnai įtraukiate į valgiaraštį. Nesistenkite pasisodinti visko. Renkantis gėlių rūšis, atkreipkite dėmesį ir į jų priežiūrą. Pradedantiesiems geriausia rinktis tokias, kurios yra nereiklios, pavyzdžiui, lelijas, tulpes, narcizus, raktažoles, bijūnus, medetkas, astrus.

Jei esate pradedantysis sodininkas, geriausia būtų rinktis daržoves, kurias lengva auginti. Keletas iš geriausių pasirinkimų yra salotos, pomidorai, pupelės, ridikėliai, moliūgai, rabarbarai, česnakai, bazilikai, čiobreliai ir panašiai. Tačiau kad ir ką pasirinksite, geriau pradėti nuo mažo kiekio. Tai reiškia, sodinti tik tiek, kiek reikia jums. Juk nenorite vėliau be reikalo švaistyti maisto. Taip pat, atsižvelkite į tai, kad kai kurios daržovės sezono metu nuolat veda derlių, o kitos tik kartą.

Sodo ir daržo įrengimas

Kai dirvožemis bus paruoštas, galite pradėti sodinti augalus. Sodindami atsižvelkite į augalų aukštį, dydį ir augimo sezoną.

Tinkamiausias laikas imtis sodininkystės darbų yra pavasaris. Tačiau priklausomai nuo augalų rūšies, juos galima sodinti ne tik pavasarį, bet ir rudenį bei žiemą. Pavyzdžiui, našlaitės ir kopūstai pakenčia šaltį, todėl juos galite sodinti rudenį arba žiemos pabaigoje. O pomidorai ir dauguma vienmečių gėlių mėgsta šiltą temperatūrą, todėl jų nesodinkite, kol nepraėjo šalčiai. Daugiamečiams augalams sodinti tinka pavasario ir rudens vidurys.

Sodo ir daržo priežiūra

Sodas ir daržas reikalauja reguliarios priežiūros. Tai apima laistymą, tręšimą, piktžolių naikinimą ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Kiekvienam daržui reikalinga ir reguliari prižiūra: ravėjimas, laistymas, kenkėjų naikinimas. Sergantiems augalams teks gydyti, o aukštiems augalams paremti grotelėmis ar kuolais.

Nuosavas daržas yra pigus ir lengvas kelias į sveikų ir saugių daržovių vartojimą. Greičiausiai ir jūs esate pagalvoję apie savo daržo auginimą - tai yra džiaugsmingas darbas, nes labai greitai galėsite mėgautis savo pirmuoju derliumi. Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikėtų žinoti dar prieš pradedant ar planuojant savo daržą.

Jei daržas yra didelis, jam reikia žymiai daugiau laiko jo priežiūrai.

Tiek pakeltomis, tiek atviromis lysvėmis galėsite sumažinti savo daržą.

Visada yra geriausia prieš sodinant daržoves patikrinti dirvožemį.

Jei tinkamai planavote, sėjote ir prižiūrėjote savo daržą, galite tikėtis gero derliaus.

Didžiausios sėkmės ir aistros kuriant ir įgyvendinant planus!

tags: #mano #darzas #auginti

• Administracijos struktūra socialinės globos įstaigose
• Patirtys su darželiu "Po smilgom"
• kaip paruošti vaikų užkandžių dėžutes: patarimai tėvams
• Darželio „Žilvitis“ ugdymas Šalčininkuose
• Miegmaišis kūdikiui