Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis savitą pasaulio pažinimo būdą ir gebėjimus. Šiuolaikinės edukologijos ir psichologijos srityje vis dažniau kalbama apie Howard Gardnerio daugybinio intelekto teoriją, kuri teigia, kad intelektas nėra vienalytis, bet apima įvairias, viena nuo kitos nepriklausomas sritis. Lietuvoje šią teoriją populiarina edukologė Renata Lazdin, knygos „Vienas vaikas - 7 intelektai“ autorė, kuri tėvams suteikia praktinių rekomendacijų, kaip padėti vaikams atskleisti savo „supergalias“.
Hovardas Gardneris iš pradžių įvardijo septynias intelekto rūšis, o vėliau pridūrė dar dvi. Vyraujančią intelekto rūšį galima išskirti stebint vaiką arba atliekant specialius testus, užpildant klausimynus. Svarbu pabrėžti, kad Gardneris griežtai nepritarė klaidingam „mokymosi stilių“ apibrėžimui, mat mokymosi stilius yra ugdymo ir mokymosi teorijų visuma, kuri dažnai siejama su intelektų įvairovės teorija.

Kalbinis (lingvistinis, verbalinis) intelektas pasižymi gebėjimu efektyviai naudoti kalbą tiek raštu, tiek žodžiu. Vaikams patinka ir jie noriai mokosi pažinti žodžio prasmę ir garsus. Jie mėgsta klausytis pasakų, nagrinėti paveikslėlius, dėlioti kryžiažodžių dėliones. Kalbinį intelektą turintis vaikas greitai supranta ir įsimena perskaitytą informaciją.
Loginis (matematinis) intelektas apibūdina gebėjimą mąstyti logiškai, atlikti skaičiavimus ir spręsti problemas. Vaikai noriai eksperimentuoja, žaidžia loginius bei strateginius žaidimus, mėgsta spręsti įvairius galvosūkius.
Erdvinis (vizualinis) intelektas - tai gebėjimas mąstyti vaizdiniais, suvokti erdvę ir jos elementus. Šiam intelektui pasižymintis vaikas gerai orientuojasi aplinkoje, tačiau jam gali būti sudėtingiau įsiminti perskaitytą informaciją, palyginti su verbaliniu intelektu pasižyminčiais bendraamžiais.

Muzikinis intelektas - tai gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje. Vaikams, turintiems išvystytą muzikinį intelektą, muzika ir ritmas yra neatsiejama gyvenimo dalis, padedanti jiems mokytis ir išreikšti save.
Kūno (kinestetinis, judėjimo) intelektas pasireiškia gebėjimu meistriškai valdyti savo kūną ir atlikti fizinius veiksmus. Vaikai mėgsta įvairią fizinę veiklą, sportą, šokius. Mankštinti mažylį yra gyvybiškai svarbu jo raidai.
Tarpasmeninis (socialinis, interpersonalinis) intelektas - tai gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, motyvus ir elgesį. Jis pasireiškia vaikų pomėgiu vienas su kitu žaisti vaidmenimis ar rolėmis, bendrauti ir bendradarbiauti.
Vidinis (asmeninis, personalinis, intrapersonalinis) intelektas - tai gebėjimas paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas. Tai savęs pažinimo, savirefleksijos ir savęs supratimo intelektas.
Natūralistinis (gamtos) intelektas pasižymi dideliu potraukiu aplinkos ir pasaulio pažinimui, gebėjimu atpažinti ir klasifikuoti gamtos elementus. Dar labai ankstyvame amžiuje vaikai rodo prieraišumą gyvūnams, domisi augalais, ekologija.
Egzistencinis intelektas - tai žmogaus polinkis gilintis į gyvenimo prasmės, mirties ir kitų filosofinių klausimų apmąstymus. Kiti psichologai, filosofai, raidos specialistai įvardino dar vieną, dvasinį intelektą, tačiau pats H. Gardneris tam nepritarė, teigdamas, kad jo nustatymui trūksta mokslinių duomenų. Vis dėlto, jis pasiūlė egzistencinio intelekto rūšį.
Edukologė Renata Lazdin, „Mažųjų valdos” įkūrėja ir edukologė, savo knygoje „Vienas vaikas - 7 intelektai“ dalijasi žiniomis ir praktinėmis rekomendacijomis, kaip lavinti vaiko intelektus nuo pat gimimo. Pagrindinė knygos tema - vaiko intelekto lavinimas, pirmųjų šešerių vaiko gyvenimo metų svarba, motyvacija, idėjos ir įkvėpimas šeimoms praleisti daugiau kokybiško laiko su vaikais. Renata Lazdin įsitikinusi, kad mūsų mažyliai jau dabar yra tikri genijai ir mokslininkai.
Autorė kviečia mėgautis „prabangiąja tėvyste“, visapusiškai išnaudoti ir išgyventi vaikystę per pirmąsias 2000 dienų (maždaug 6 metus), nes vėliau vaiko smegenys jau nebe tokios neuroplastiškos ir imlios mokymuisi. Ji pabrėžia, kad mažas vaikas jau yra Didelis žmogus, gebėjimu pažinti lenkiantis bet kurį suaugusįjį.
Knygoje aiškinama, kodėl vaikas elgiasi būtent taip, kaip elgiasi, ką daryti, kad namuose sumažėtų triukšmo, nerimo ir barnių, o padaugėtų džiaugsmo, juoko ir geros nuotaikos. Autorė teigia, kad nesudėtingi kasdieniai sprendimai gali pakeisti vaiko ateities galimybes ir kaip pasinaudoti žaidimais, kad namuose taptų smagiau ir jaukiau.
H. Gardneris pabrėžia, kad individualizuotas mokymo procesas yra labai svarbus. Tą pačią informaciją tėvai turėtų pateikti skirtingais būdais, pavyzdžiui, per pasakojimą, meną, diagramas, vaidinimą. Renatos Lazdin knyga siūlo gausybę praktinių patarimų, kaip lavinti vaiką ir praleisti daugiau kokybiško laiko drauge, kaip tinkamai pateikti informaciją vaikui.
Štai keletas esminių patarimų, kaip padėti vaikui atsiskleisti ir ugdyti jo intelektinius gebėjimus:
Renatos Lazdin aprašomas „Meilės dėsnis” pasirodė gana artimas prieraišiosios tėvystės filosofijai. Meilė, pozityvus dėmesys ir supratimas yra esminiai elementai, kurie maitina vaiko intelektą ir padeda jam augti laimingu bei pasitikinčiu savimi.

Skaitymas vaikams turi didžiulę naudą - plečia žodyną, skatina kūrybiškumą nuo mažų dienų. Štai keletas patarimų, kaip skaityti knygas vaikams, kad tai būtų kuo naudingiau ir įdomiau:
Knygoje labai ryški Renatos Lazdin nuostata prieš ekranus. Viršijant leistinas normas, ekranai stabdo vaiko intelektinį vystymąsi. Nuolatinis padauginimas veda prie vaiko atsilikimo, nors jis dažnai plika akimi ir nepastebimas. Maža to, toks atsilikimas laikomas šiuolaikinių vaikų būdu, o taip toli gražu nėra. Anot autorės, blogumų yra lyg multivitaminų sultyse, ilgiausi sąrašai, apie tai galima kalbėti valandų valandas. Tėvams svarbu suprasti, kuo (ne)naudingas ekranas ir kaip išvengti neigiamų jo padarinių.
Apibendrinant H. Gardnerio daugybinio intelekto teoriją, galime išskirti šias pagrindines intelekto rūšis:
| Intelekto rūšis | Pagrindinės charakteristikos | Vaikų veikla ir pomėgiai |
|---|---|---|
| Kalbinis (lingvistinis) | Gebėjimas efektyviai naudoti žodžius ir kalbą. | Pasakojimų klausymas, knygų nagrinėjimas, kryžiažodžiai, greitas informacijos įsiminimas. |
| Loginis (matematinis) | Gebėjimas samprotauti, atlikti skaičiavimus, spręsti logines problemas. | Eksperimentavimas, loginiai žaidimai, galvosūkiai, strateginiai žaidimai. |
| Erdvinis (vizualinis) | Gebėjimas mąstyti vaizdais, suvokti erdvę, atpažinti formas. | Paveikslėlių dėliojimas, piešimas, konstravimas, gebėjimas orientuotis. |
| Muzikinis | Gebėjimas jautriai reaguoti į ritmą, toną, melodiją. | Dainavimas, grojimas instrumentais, šokiai, reakcija į garsus. |
| Kūno (kinestetinis) | Gebėjimas valdyti savo kūną ir atlikti fizinius veiksmus. | Sportas, bėgiojimas, šokiai, fizinės veiklos, judrūs žaidimai. |
| Tarpasmeninis (socialinis) | Gebėjimas suprasti kitus žmones, bendrauti ir bendradarbiauti. | Vaidmenų žaidimai, grupinių žaidimų mėgimas, draugystė, empatija. |
| Vidinis (asmeninis) | Gebėjimas pažinti ir suprasti save, savo emocijas, motyvus. | Savirefleksija, dienoraščio rašymas, ramybės poreikis, savo jausmų aiškinimas. |
| Natūralistinis (gamtos) | Gebėjimas atpažinti ir klasifikuoti gamtos elementus, domėjimasis aplinka. | Rūpinimasis gyvūnais ir augalais, tyrinėjimas gamtoje, domėjimasis ekologija. |
| Egzistencinis | Polinkis gilintis į gyvenimo prasmės, mirties ir filosofinius klausimus. | Gilūs apmąstymai, klausimai apie pasaulį, visatos suvokimas. |
tags: #vienas #vaikas #7 #intelektai