Nėštumas ir gimdymas - didžiulis išbandymas moters organizmui, nes šiuo gyvenimo periodu pakinta daugelio organų bei organizmo sistemų darbas. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Dažnai girdime, kad nėštumas nėra liga, tačiau net po normalaus fiziologinio gimdymo daugumą moterų vargina vienas ar keli nemalonūs pojūčiai: sunkiau pasiekiamas orgazmas, sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, vandens užsilaikymas makštyje po vonios ar baseino, vakarop atsirandantis nugaros skausmas ar pojūtis, kad kažkas yra makštyje. Neišvengiama ir didesnių bėdų - gimdos ir makšties nusileidimo ar šlapimo nelaikymo.
Vos spėjus atsitokėti po gimdymo, užgriūna begalė naujų rūpesčių dėl vaikelio žindymo ir priežiūros, o prie jų dar prisideda intymaus gyvenimo problemos. Dėl to nukenčia poros lytinis gyvenimas, gali prasidėti šlapimo nelaikymo bėdos, gali nusileisti gimda ir makštis, o dėl to gali skaudėti nugarą bei kamuoti nemalonus pojūtis makštyje. Viso to būtų galima išvengti, jeigu moterys žinotų, kaip svarbu po gimdymo skirti daugiau dėmesio savo lytiniams organams. Lietuvoje pagimdžiusios moterys sau skiria per mažai dėmesio. Visus šiuos nemalonius pojūčius ir galima, ir net būtina gydyti.
Gimdymas - natūralus fiziologinis procesas, kaip ir gamtos numatytas organizmo atsikūrimo mechanizmas po jo. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Štai kaip kinta gimdos svoris po gimdymo:
| Laikotarpis | Gimdos svoris |
|---|---|
| Iš karto po gimdymo | Apie 1 kilogramas |
| Po 1 savaitės | Apie 500 gramų |
| Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje (6-8 sav.) | Apie 50 gramų |
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas - tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas - tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia emocinė krizė, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Palengva, susitraukiant raumenims, savo ankstesnes savybes atgauna ir makštis. Tačiau natūralu, kad po nėštumo ir gimdymo daugelio moterų makšties audiniai jau nebėra tokie elastingi ir tamprūs, kokie buvo iki nėštumo. „Gimdymo metu traumuojami ir lytiniai takai, ir dubens dugnas. Pavyzdžiui, tarpvietės raumenys, kur audinių kraujotaka gera, gana neblogai su laiku atsistato, o gleivinė, fascija (kaulus, raumenis supanti jungiamojo audinio plėvė) - vietos, kur kraujotaka nėra tokia gera ir dėl hormoninių žindymo sukeltų pokyčių dar pablogėja, atsistato nepilnai, lieka pakitimų.“
Tyrimų duomenimis, net 80 proc. moterų po gimdymo makštis lieka platesnė, atsiranda sienelių padribimas. Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienas po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga.
Dėl šių pokyčių moterims atrodo, kad slenka gimda, kad makštis gerokai platesnė, kartais net nejaučia partnerio varpos ir orgazmą joms pasiekti būna itin sunku. Taip pat lytiniuose organuose kaupiasi oras, keliant vaiką ar lenkiantis jis gali išeiti su garsu. Neišvengiama ir didesnių bėdų - gimdos ir makšties nusileidimo ar šlapimo nelaikymo. Tyrimų duomenimis, kas penkta ginekologinė operacija atliekama dėl gimdos nusileidimo, o dėl vadinamųjų mažųjų simptomų, pavyzdžiui, skausmo lytinių santykių metu, vandens užsilaikymo makštyje ar pojūčio, kad kažkas makštyje yra, kenčia net 80 proc. moterų. Jos neigiamai vertina savo seksualumą, lytinio gyvenimo kokybę po gimdymo. Visas šis nemalonių simptomų rinkinys moterims sukelia didžiulį stresą ir gėdą. Jos ima vengti sueities su partneriu, kartais net nebeina į svečius, kenčia jų socialinis gyvenimas, prasideda depresija, nepasitenkinimas savimi.

Su pogimdyminiu laikotarpiu susijęs ir vienas dažniausiai pasitaikančių nemalonių simptomų - makšties sausumas. Makšties epitelio viršutinis sluoksnis nuolat atsinaujina - senos ląstelės pasišalina ir jas keičia naujos. Visiems makšties epitelyje vykstantiems procesams didelės įtakos turi hormonas estrogenas. Būtent nuo šio hormono priklauso makšties gleivinės būklė. Esant hormoniniams sutrikimams, kai sumažėja estrogeno kiekis, mažiau gaminasi ir makšties sekreto. Taigi, pagrindinė makšties sausumo po gimdymo priežastis - hormoniniai pokyčiai. Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo - natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba. Hormonų balansui, kuris turi įtakos ir makšties mikroflorai, atsikurti po gimdymo taip pat reikia laiko.
Didžiausią įtaką makšties išsausėjimui daro moteriškų hormonų trūkumas, todėl dažniausiai ir stipriausiai jis pasireiškia menopauzės, žindymo metu, po chemoterapijos. Taip pat po dažnų makšties uždegimų, perteklinio intymios higienos priemonių naudojimo. Makšties sausumui įtakos gali turėti ir psichologiniai veiksniai. Kita priežastis - trumpa lytinio akto preliudija, ypač, kai moteris dar nesusijaudinusi. Jeigu partneris pernelyg skuba, makštis nespėja sudrėkti.
Pagrindiniai makšties sausumo simptomai yra:
Nors ir makšties sausumas po gimdymo nėra liga, gydytojai pataria imtis priemonių, ir ne tik todėl, kad nukenčia lytinis gyvenimas. Dėl šio nemalonaus požymio susidaro palankios sąlygos mikrobams ir grybeliams daugintis. Taip yra todėl, kad išsausėjus makščiai sutrinka jos gleivinės mikroflora, t. y. sumažėja gerųjų bakterijų, kurios yra apsauginis barjeras nuo infekcijų. Be to, sausoje makštyje greitai atsiranda įtrūkių bei žaizdelių, kurios dar labiau sustiprina deginimą, perštėjimą ir kitus nemalonumus. Todėl prie nemalonių pojūčių gali prisijungti ligos, pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, makšties uždegimas.
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Visus nemalonius pogimdyminius pojūčius galima ir net būtina gydyti. Ginekologė Inesa Žeimė skatina moteris rūpintis savimi, rasti laiko įsiklausyti į savo kūną ir, pajutus pirmuosius simptomus, ieškoti pagalbos. Atsistatyti po gimdymo reikia kiekvienai moteriai. Tai ne tik nemalonių pojūčių šalinimas bei moters emocinės būklės gerinimas, bet ir profilaktika tokių ligų, kaip dubens organų nusileidimas bei šlapimo nelaikymas, kurie atsiranda kūnui keičiantis bei senstant.
Kėgelio pratimai - tai valingi išangės keliamojo raumens susitraukimai ir atsipalaidavimai. Pirmasis apie dubens dugno raumenų treniravimo naudą ir svarbą kalbėti pradėjo vokiečių ginekologas Arnoldas Kėgelis dar 1948 metais. Medikas ištyrė 64 pacientus, besiskundžiančius šlapimo nelaikymu ir prolapsu, bei pritaikė jiems tam tikrus pratimus, kurie nuo to laiko žinomi kaip Kėgelio pratimai.
Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, jau daugelį metų gimdžiusios moterys yra siunčiamos mokytis dubens dugno mankštos ir atlikti fizioterapijos procedūrų. Po gimdymo moterys apsilanko ne tik pas gydytoją ginekologą, bet ir pas Kėgelio pratimų trenerę, kuri parodo, kaip taisyklingai stiprinti makšties raumenis. Lietuvoje apie Kėgelio pratimus kalbama, tačiau jiems skiriama per mažai dėmesio ir reta kuri gimdyvė juos atlieka.
Pasirodžius vis daugiau teigiamų rezultatų, pratimai pradėti plačiai taikyti, tačiau ginekologė I. Žeimė pastebi, kad taisyklingai jų atlikti - sutraukti raumenis apie šlaplę, makštį ir išangę pakeliant dubens dugno raumenis - negeba net trečdalis moterų. Ir pačių pratimų naudingumu pastaruoju metu imta smarkiai abejoti - jie padeda pusei juos taisyklingai atliekančių moterų, bet kitai pusei nepadeda. Suprantama, kodėl būtent tokie yra tyrimų rezultatai - labai sunku pamatuoti šių pratimų veiksmingumą praktiškai. Kita vertus, Kėgelio pratimų metu dirbama su raumeniu, o raumuo po gimdymo dėl savo geros kraujotakos ir taip atsistato neblogai. Kad Kėgelio pratimai būtų veiksmingi, juos reikia daryti nuolat visą gyvenimą. Vis dėlto pastebėta, kad net 25 proc. moterų nesugeba išmokti taisyklingai atlikti Kėgelio pratimų ir negali sustiprinti makšties raumenų, o neretai ir gyventi visaverčio gyvenimo.
Aistė klausia: „Neseniai skaičiau straipsnį apie tai, kad kas antrai natūraliai gimdžiusiai moteriai dėl pakitusių makšties raumenų reikia ieškoti naujų būdų mylėtis. Manau, kad aš esu viena jų, nes gimus mažyliui jau nejaučiu malonumo mylėtis ir niekaip negaliu pajausti orgazmo. Kartu su vyru esame išbandę ne vieną naują pozą, tačiau to malonumo, kurį jaučiau prieš gimdymą, niekaip negaliu patirti. Ar galėtų man padėti Kėgelio pratimai? O gal yra kitokių būdų, kurie padėtų susitraukti makšties raumenims? Labai norisi gyventi kaip anksčiau ir džiaugtis artumu su savo vyru.”

Pasak gydytojos akušerės ginekologės Inesos Žeimės, naujosios technologijos leidžia kiekvienai moteriai po gimdymo be jokių pastangų sulaukti greito efekto. Todėl šiuo metu ne tik Europos šalyse, bet ir Lietuvoje gimdyvėms siūloma lazerio procedūra, visiškai atnaujinanti makšties raumenis ir kolageno audinių sluoksnį, kurį susilpnina gimdymai. Ne ką mažiau svarbu yra tai, kad neužleisti ligos ypač svarbu, nes pavėlavus lieka tik operacinis gydymas, nors I-ojo laipsnio dubens organų nusileidimą galima sėkmingai sustabdyti lazeriu. Kas penkta ginekologinė operacija vis dar atliekama dėl gimdos ir makšties nusileidimo.
Gydytoja I. Žeimė jau šešerius metus sėkmingai gydo gimdos nusileidimą, šlapimo nelaikymą ar makšties platumo koregavimą lazeriu. Naujoji lazerio procedūra ne tik atkuria moters lytinius takus, sustiprina makšties raumenis ir audinius, bet užkerta kelią ir ateityje gresiančioms bėdoms: šlapimo nelaikymui, gimdos nusileidimui ir išplatėjimui ir t. t. Procedūra yra visiškai neskausminga ir trunka tik pusvalandį. Po procedūros tą pačią dieną galima grįžti, kad ir į darbą. Kiekviena moteris šios procedūros efektą pastebi iškart.
Ši procedūra pagelbsti ir toms moterims, kurios po gimdymo jaučia „sausumą” makštyje arba negali džiaugtis lytiniu gyvenimu taip, kaip anksčiau. Po jos moters makšties audiniai yra susiaurinami, tad mylėjimosi kokybė būna tokia pati kaip iki nėštumo ir gimdymo arba ir dar geresnė. Dėl lazerio procedūros galima kreiptis praėjus mėnesiui ar dviem po gimdymo, kai jau nebėra kraujingų išskyrų. Moters makštis visiškai atkuriama per dvi procedūras. Ginekologė pabrėžia, kad po šios procedūros galima pastoti dar kartą, o vėliau, jau gimus vaikučiui, jei moterį ir vėl kamuoja panašios bėdos, procedūrą galima atlikti ir vėl.
Lazerio procedūra ypač rekomenduojama, jeigu:

Pirmiausia reikia išsiaiškinti visas makšties sausumo priežastis. Kartais užtenka pakeisti intymios higienos priemones, atsisakyti sintetinių apatinių, atsikratyti stresų. O tuo metu, kai makštis išsausėjusi, ją būtina drėkinti. Pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones galima išvengti nemalonių pojūčių, kurias lemia ypatingas periodas po gimdymo. Makšties gleivinei sudrėkinti, natūraliai mikroflorai bei normaliam rūgštingumui atkurti į pagalbą galima pasitelkti specialias žvakutes, pavyzdžiui, ovules su hialurono rūgštimi. Hialurono rūgštis natūrali organizmo medžiaga, esanti daugelyje audinių ir turinti savybę prijungti vandenį. Todėl ji svarbi drėgmei ir elastingumui palaikyti.
Jeigu problema užsitęsia ilgiau, nei kelis mėnesius po gimdymo, vertėtų pasitarti su ginekologu. Jeigu jam nepavyks nustatyti fiziologinės makšties sausumo priežasties, galima įtarti, kad nemalonūs pojūčiai susiję su psichologine būkle, tad vertėtų kreiptis į pscihologą arba seksologą. Jeigu makšties sausumas užsitęsia, derėtų kreiptis į gydytoją.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos. Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Neseniai pagimdžiusi moteris nei psichologiškai, nei fiziškai nėra pasirengusi naujam nėštumui, todėl renkasi nuo jo apsaugančias kontracepcijos priemones. Jas turi patarti gydytojas. Atidžiai rinkitės kontraceptines priemones. Viena dažniausiai naudojamų kontracepcijos priemonių - prezervatyvai, galintys sukelti alergiją. Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų - alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri.

tags: #atsiverusi #makstis #po #gimdymo