Velykinio kiaušinio simbolika ir gilios marginimo tradicijos

Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Būtent šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai. Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos.

Velykų pavadinimo kilmė

Yra nuomonių, kad lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo „Velikyj dienj“, reiškiančio Didžioji diena. Kita hipotezė - Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Bet kiaušinis, kaip pagrindinis Velykų atributas, liko.

Kiaušinio galia ir gydomosios savybės

Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios, tarp jų ir gydomosios. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. Gyvatės buvo laikomos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų - gyvačių - budinimą. Buvo manoma, kad kiaušiniai gydo žaizdas. Žaliu kiaušiniu seniau kartais būdavo gydomas net moterų nevaisingumas. Senovėje dalis velykinių kiaušinių buvo saugoma ilgai, nes manyta, jog namuose laikomi margučiai saugo sodybą nuo Perkūno.

Deivės Paukštės mitas ir kosminis kiaušinis

„Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva. Senosios Europos laikotarpį tyrinėjantys archeologai atkasa Deivės paukštės statulėlių iš laikotarpio, siekiančio 5-6 tūkst. m. prieš Kristų. Tai gali būti šio mito užgimimo laikotarpis“, - teigia tautodailės specialistė. Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas.

Margučių istorija ir archeologiniai radiniai

Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais. Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje. Lietuviškuose šaltiniuose pirmąkart Velykinis kiaušinis minimas Martyno Mažvydo „Giesmės Šventojo Ambraziejaus“ dedikacijoje, aprašytas XVI amžiuje.

Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, tarp sorbų. Tarp ne slavų tautų margučių tradiciją turi vengrai, rumunai ir lietuviai. Tikėtina, jog lietuvių tauta marginimo būdus perėmė iš slavų, nes kaimynai latviai jų nežino. Seniausi žinomi dažyti kiaušiniai Europoje aptinkami iš viduramžių. Dažytų lukštų liekanų iš X-XIV a. aptikta Lenkijoje, netoli Opolės miesto. Senovės slavų kultūrose iki krikščionybės laikų margintas kiaušinis buvo siejamas su Saulės dievu Dažbogu, kuriam buvo skiriamos įvairios pavasarinės apeigos. Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtos atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu.

Margučių marginimo tradicijos ir technikos

Marginimo magija ir raštų reikšmės

Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Tie, kas žino spalvų ir raštų simbolių reikšmes, margindami kiaušinius tarsi rašo laiškus, palinkėjimus. Ant margučių būna nupiešta įvairiausių simbolių. Dažnas jais išmargina kiaušinius net nežinodamas jų reikšmių. Jei marginama rankiniu būdu, tai dažniausiai pradedama daryti nuo taško kiaušinio centre, kiaušinį padalijant į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu.

• Apskritimas su stipinais (rato simbolis) - tai rato simbolis.
• Taškas - tokia pati reikšmė kaip ir ratelio, nes jis taip pat ratelis, tik mažesnis.
• Svastika - vienas seniausių ženklų.
• Žvaigždė - reiškia šviesą, viltį, kad laukams netrūks šviesos.
• Rombas - tai aktyvumas.
• Driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai, kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės - tik dalis gausaus margučių raštų pavyzdžių, kurie atspindi gamtos elementus.
• Žalčiukai - simbolizuoja pavasarį pabudusią gyvybę.
• Saulutės - išraižytos ant kiaušinių, tai viltis, kad metai bus saulėti ir augmenijai netrūks saulės.

Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri; vieni iš jų yra būdingi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose. Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų būdingų liaudies meno raštų.

Tradiciniai lietuviški marginimo būdai

Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu arba verdant kiaušinius vandenyje, į kurį yra įdėta svogūnų lukštų, kitų dažančių sveikatai nekenksmingų augalų. Margučių meniškasis apipavidalinimas dėl vienetinio rankinio marginimo būdo nėra vienodi.

• Marginimas vašku (rašytinis): Tai vienas seniausių būdų, populiarus Rytų Europoje. Ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas bičių vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmus kiaušinį iš dažų ir nuėmus vašką, uždažytame paviršiuje gaunami šviesūs raštai. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus. Seniau vašku išrašydavo moterys.
• Skutinėjimas: Šis būdas laikomas vienu iš seniausių ir gražiausių. Skutinėjami jau išvirti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Tam naudojami įrankiai - nuo paprasčiausio aštraus peiliuko iki specialiai šiam darbui paruoštų priemonių. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio, praskusdami dažus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus. Seniau skutinėdavo vyrai.
• Dažytiniai/tepliotiniai: Patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai, dažyti įvairių augalų nuoviru. Šiaurės rytų bei Vidurio Lietuvoje buvo populiarūs vienspalviai, raštais nemarginti, dažyti kiaušiniai. Dzūkai viena spalva nudažytą kiaušinį išmargindavo piešdami ant jo raštą praskiestu druskos tirpalu ar kitokiomis rūgštimis.
• Marginimas augalų lapais: Dažant kiaušinius, jie apdedami augalų lapais ir aprišami, dėl to atsiranda šviesesnės nenusidažiusios vietos. Tai dažnai atliekama verdant su svogūnų lukštais.
• Marginimas su šiaudais: Tai unikali meno forma, reikalaujanti ypatingo kruopštumo. Ploni, išlyginti ir karpomi javų šiaudai klijuojami ant kiaušinio paviršiaus, sukuriami sudėtingi geometriniai ornamentai, būdingi Slovakijos, Čekijos ir kitų slavų šalių margučiams. Pasirinkus kelių rūšių javų šiaudus, išgaunami skirtingų atspalvių šiaudų ornamentai.

Spalvų istorija ir regioniniai skirtumai

Pačioje pradžioje spalvos buvo išgaunamos natūraliais dažais: vieni merkė į ąžuolo žievės raugą, kiti alksnio ar obels. Seniau kaime kiaušinius dažydavo natūraliais augaliniais dažais: svogūnų lukštais, juodalksnio žieve ir rūdimis, medžio kerpėmis, rugių želmenimis, beržų lapais, rugiagėlių ir ramunėlių žiedais ar net burokėlių nuoviru. Sintetiniai dažai kiaušinių marginimui pradėti naudoti XIX amžiaus pabaigoje. Tiesa, Klaipėdos krašte sintetiniais dažais kiaušinius marginti pradėta anksčiau, nes čia klestėjo prekių atvežimas, todėl jie buvo lengviau prieinami. Suvalkijoje žmonės margučius margino skutinėdami, o suvalkiečiai sakydavo, jog marginimas vašku - tai tinginių darbas. Klaipėdos krašto tradicijos nuo suvalkietiškų skyrėsi ir spalvomis - ten margučius dažydavo ryškiom spalvom, o Suvalkijoje viskas buvo renkama iš gamtos, todėl ir spalvos buvo natūralios. Klaipėdos krašte atsirado ir kita išskirtinė, tik šiam regionui būdinga technika: ant dažais nudažyto kiaušinio vašku buvo piešiami raštai, tada jis buvo merkiamas į kopūstų rūgštį, kuri „nuėsdavo“ nuo margučio dažus, tačiau po vašku jie išlikdavo, vėliau nušildydavo ir patį vašką, kol galiausiai likdavo natūralus kiaušinis, tačiau su spalvotais piešiniais.

Šiuolaikiniai margučių marginimo būdai

Šiandien populiarios įvairios technikos, leidžiančios kurti unikalius margučius. Grafikos dizainerė Radvilė Sarapinaitė išbandė daugybę šiuolaikinių kiaušinių marginimo būdų, be to, ji nepamiršo ir tradicinių, lietuvių nuo seno pamėgtų kiaušinių marginimo būdų, t. y. rašytinio (vašku) ir skutinėjimo. Laužytas dažyto kiaušinio lukštas, mozaikos raštu priklijuotas ant virto kiaušinio, taip pat yra vienas iš būdų.

• Paišymas akriliniais dažais: Ant virto kiaušinio galima piešti akriliniais dažais ar spalvotais akriliniais spalvikliais, kurie nekenkia kiaušiniui ir jį galima drąsiai valgyti. Šis būdas labiausiai tinka vaikams.
• Dekoravimas servetėlėmis: Iš trisluoksnių servetėlių išplėšti paveikslėliai klijuojami ant virto kiaušinio, naudojant žalio kiaušinio baltymą kaip klijus.
• Manų kruopos: Virtas kiaušinis ištepamas baltymu (arba lipalu) ir apvoliojamas manų kruopose. Vėliau galima jį dažyti su akriliniais dažais arba palikti baltą.
• Su karpytais svogūnų lukštais: Pašlapintą kiaušinį aplipdome karpytais svogūnų lukštais ir, atsargiai įvynioję į skudurėlį, verdame.
• Su ryžių kruopomis: Į kojinę ar medvilninį skudurėlį įlašiname norimų spalvų dažų, priberiame ryžių ar kitų kruopų, įvyniojame kiaušinį ir verdame.
• Su aliuminio folija: Ant aliuminio folijos lapo užtepame kelių spalvų akrilinių dažų (skirtų vaikams tapyti), dedame į lapo vidurį virtą kiaušinį, kurį iš visų pusių apspaudžiame folija. Atsargiai nuvyniojus foliją, randamas įdomiais potėpiais pasidengęs margutis.
• Su vaškinėmis kreidelėmis: Išvirus kiaušinį, kol jis karštas, ant jo piešiame raštus paprasčiausiomis vaškinėmis kreidelėmis arba aliejinėmis pastelėmis. Kadangi kiaušinis karštas - kreidelės lengvai liejasi, išsivinguriuodamos į gražiausius ornamentus.
• Su gumytėmis: Ant virto kiaušinio įvairiomis kryptimis apsukame plastikines gumytes. Tuomet kiaušinį įdedame į norimos spalvos dažus. Nuėmus gumytes, liks nenudažyti raštai.
• Su lipnia juostele: Ant virto kiaušinio klijuojame raštus iš lipnios juostos. Galima naudoti tiek ploną, tiek platesnę juostą, karpyti iš jos geometrines figūras ar kažką įmantriau.
• Su plakta grietinėle: Tai vienas netikėčiausių būdų. Indą pripildome plakta grietinėle, supilame dažus (atskirai ištirpintus vandenyje) į grietinėlę keliose vietose ir pasklaidome dantų krapštuku. Kelis kartus pavoliojame kiaušinį grietinėlėje, tose vietose, kur daugiausia dažų, ir atsargiai nusausiname. Ant kiaušinio lieka grakščios linijos, dėmių raštai.

Velykinių kiaušinių spalvų simbolika

Margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo, gamtos atgimimo simbolis. Tačiau kiekviena spalva turi atskirą reikšmę. Liturginės spalvos, randamos ant bažnytinių apmušalų bei katalikų bažnyčios kunigų rūbų, per liturginius metus keičiasi ir pabrėžia skirtingą kiekvieno metų laiko bei švenčių nuotaiką. Šiuolaikinė romėniškoji spalvų seka, kurią katalikų bažnyčia vis dar naudoja, buvo sukurta 1198-aisiais, kai popiežius Inocentas III parašė traktatą „De sacro altaris mysterio“ (Šventojo Altoriaus Paslaptis), remdamasis Senojo Testamento Solomono giesmės spalvų ir gėlių interpretacijomis.

Velykų tradicijos ir papročiai Lietuvoje

Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Su margučiais susijusių tradicijų yra daug.

Tradiciniai žaidimai ir apeigos

• Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus.
• Kiaušinių ridenimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Per Velykų šventes priimta žaisti įvairiausius velykinius žaidimus, daugumos jų įrankis - margučiai. Paprastai nugali toliausiai nuridenęs margutį. Yra ir kita žaidimo versija - reikia stengtis numušti kuo daugiau priešininko kiaušinių.
• Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Kiekvienas Velykų šventės dalyvis išsirenka po kiaušinį ir daužia priešininkų margučius. Tas kuris lieka sveikas, tas ir nugali. Reiškia, kad žmogus mokėjo išsirinkti gerą kiaušinį ir jam seksis visus ateinančius metus.
• Lalavimas: Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą.
• Laistymasis vandeniu: Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų.
• Velykų bobutė: Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus.
• Velykų eglutė: Seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukšteliais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių.

Velykų stalas ir valgiai

Ant Velykų stalo - ne tik margučiai. Kalbant apie tradicinius Velykų patiekalus, be margučių, senovės lietuvių namuose būdavo galima rasti ir mėsos, ypatingai - kiaulienos. Pasak specialistės, tikėta, kad kiaulė yra labiausiai su žeme susijęs gyvūnas, simbolizuojantis lengvą žemės arimą. Be kiaulienos ant šventinio stalo dar būdavo galima rasti vištienos, miežinio alaus bei baltų miltų pyragų ar bandelių.

Pirmąją Velykų dieną šeima susėsdavo prie stalo, kurio pagrindinis akcentas būdavo margučiai. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas arba molinis avinėlis ir daigintos avižos ar miežiai. Be jų ant stalo būtinai būdavo mėsiškų patiekalų: šaltienos, keptos kiaulienos ar avienos, dešrų, kraujiniai vėdarai. Kai kuriuose regionuose buvo troškinami kopūstai ar verdama soti raugintų kopūstų sriuba. Pagrindiniai ingredientai, naudojami Velykų maistui, dažnai turi simbolinę reikšmę. Kiaušiniai yra atgimimo ir naujo gyvenimo simboliai, pienas ir iš jo pagaminti produktai reiškia vaisingumą bei klestėjimą, mėsa atspindi prabangą.

Velykos pasaulyje: įdomybės ir skirtumai

JAV Velykų tradicijos

Kiaušinių ridenimas yra jau tradicija tapęs ne tik Lietuvoje, bet ir JAV Baltuosiuose rūmuose. Šiose lenktynėse kasmet pirmadienį po Velykų vaikai Baltųjų rūmų pievelėje stumia papuoštus, kietai virtus kiaušinius. Pirmasis oficialus Baltųjų rūmų kiaušinių ridenimas įvyko 1878 m., kai prezidentu buvo Rutherfordas B. Hayesas. Taip pat Jungtinėse Valstijose tarp vaikų populiarus Velykų žaidimas - margučių ieškojimas: kiaušiniai išslapstomi, o vaikai rungiasi, kuris daugiau jų surinks.

Norvegijos „Paskekrim“ ir detektyviniai romanai

Norvegijoje Velykos - „nusikaltimų metas“. Ne tiesiogine prasme, laimė. Tiesiog visos televizijos rodo kriminalinius serialus ir kino filmus, prieššventinėmis dienomis planuojami naujų detektyvinių romanų leidimai. Velykoms norvegai išvažinėja į savo namelius kalnuose ar miško trobeles ir leidžia šventes jei ne priešais televizorių, tai su knyga rankose nekantraudami išsiaiškinti, kas gi įvykdė nusikaltimą. Net ant pieno pakuočių spausdinamos trumpos detektyvinės istorijos. O viskas prasidėjo nuo lygiai prieš šimtą metų, 1923-iaisiais išleisto romano apie traukinio apiplėšimą Bergene.

Vaikai prieš Velykas persirengia raganomis, senėmis ir seniais. Apsitaisę skarmalais, jie Didįjį ketvirtadienį arba Didįjį šeštadienį vaikšto nuo durų prie durų prašydami saldumynų.

Liaudiški patarimai ir patarimai marginimui namuose

Kiaušinių paruošimas virimui

Štai keli laiko patikrinti liaudies patarimai, kaip ruošti kiaušinius:

• Verdant kiaušiniai neskilinės, jeigu įbersite šaukštą druskos.
• Suskilus lukštui, įpilkite 1-2 šaukštus acto, kad neišbėgtų baltymas.
• Norint kiaušinius išvirti minkštai, dėkite į karštą vandenį ir virkite 3 min., kietai - virkite 8-10 min.
• Išvirtus kiaušinius iš karto dėkite į šaltą vandenį - lengviau nulupsite.
• Ar kiaušinis virtas, sužinosite jį pasukusios ant stalo. Virtas kiaušinis suksis, o žalias 1-2 kartus apsisukęs sustos.
• Virtus kiaušinius patogiau pjaustyti aliejumi suvilgytu peiliu.
• Rudi kiaušiniai gali nudažyti geriau nei balti, nes natūralesni kiaušiniai gali turėti didesnį paviršiaus porėtumą, todėl dažai geriau įsigeria į lukšto sluoksnius.

Patarimai šeimoms ir vaikams

Svarbiausias Velykų šventės akcentas - margutis. Leiskite vaikams patiems nuspręsti, kaip papuošti kiaušinius. Patys mažiausi kiaušinius gali dažyti pirštukais, klijuoti lipdukus, spalvoto popieriaus skiauteles ir paversti kiaušinius kiškučiais, viščiukais ar zuikučiais. Vaikai gali pabandyti parsinešti įvairias priemones iš gamtos ir jomis padailinti kiaušinius. Svogūnų lukštai yra labai įdomus, tradicinis marginimo būdas ir juos rasime kiekvienuose namuose.

Kiaušinio maistinė vertė

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos. Pats kiaušinis - nėra labai kaloringas produktas: 100 gramų yra tik 157 kcal, o tuo tarpu kiaulienoje 355-489 kcal, pieniškose dešrelėse - 332 kcal. Kiaušinyje labai gerai subalansuotos visos nepakeičiamos aminorūgštys. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Kiaušinyje yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Vitaminai A ir D stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms bei skatina augimą, tai ypač svarbu mūsų mažiesiems. Kiaušinio trynyje yra gana daug cholesterolio (0,2-0,3 g), tačiau kiaušinyje yra daug lecitino - 8,6 proc., kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse. Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 proc., t.y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltymo baltymai yra visaverčiai. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio.

Tradicijų išsaugojimas ir kolekcionavimas

Margučių marginimas - tai gyva ir nuolat kintanti tautodailės sritis, atspindinti lietuvių liaudies velykines tradicijas, kurios formavosi per šimtmečius. Visgi šiais laikais žmonės skuba, o margučių marginimas reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo, todėl šios tradicijos jau dabar po truputį nyksta. Norint tęsti tradicijas, neužtenka, kad margutis būtų tik gražus, reikia ir trupučio žinių.

Asmeninė patirtis rodo, kad tradicijos gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, kai anūkų atsirado, jie taip pat pradėjo marginti. Nuo 2006 metų yra renkama margučių kolekcija „Margučių palėpė“, kurioje sukaupta daugiau nei 2400 velykinių simbolių iš įvairių medžiagų ir šalių, įskaitant ir medinius margučius akliesiems su išpjaustytais ornamentais.

tags: #velykinis #kiausinis #ant #lapo

• Sužinokite daugiau apie Velykinių kiaušinių istoriją ir šiuolaikines puošybos idėjas
• kaip auga kūdikis
• Garsios asmenybės, švenčiančios gimtadienį liepos 4 dieną
• Vaikų grupės ypatumai 3-4 metai
• baseino paslaugos vaikams Karoliniškių poliklinikoje