Velykiniai kiaušiniai: nuo gilių tradicijų iki šiuolaikinių medijos tendencijų

Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. Šį atgimimą ir simbolizuoja marginami kiaušiniai. Tiksliau nuspėti, kelintą šimtmetį skaičiuoja ši tradicija, galima remiantis archeologiniais radiniais, pažymi Asta Valiukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė.

„Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“, - pasakoja A. Valiukevičienė.

Tradicijų simbolika ir reikšmė

Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui“, - teigia tautodailės specialistė. Nors pirmieji kiaušiniai pradėti marginti daug anksčiau nei susiformavo krikščioniškos vertybės, su margučiais siejamos ir sakralios Velykų šventės tradicijos.

Pirmasis sumuštas margutis paprastai yra nulupamas ir kaip kalėdaitis per Kūčias padalinamas kiekvienam prie Velykų stalo sėdinčiam šeimos nariui. Be to, su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau: ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, laukti dovanų iš Velykės arba išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, tikintis derlingų metų.

Kiaušinių marginimo technikos

Lietuvoje naudojami įvairūs marginimo būdai, kurių meniškas apipavidalinimas dėl vienetinio rankinio darbo niekada nebūna vienodas.

• Dažytiniai: patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai, dažomi natūraliais dažikliais (svogūnų lukštai, ąžuolo žievė, burokų sultys).
• Marginimas vašku: dažniausiai Rytų Europoje paplitęs būdas, kai vašku padengiami raštai, o vėliau kiaušinis dažomas.
• Skustiniai: peiliuku skutinėti kiaušiniai, daromi ant jau nudažyto paviršiaus.
• Apklijuoti karoliukais: kiaušinis panardinamas į vašką ir į jį įspaudžiami spalvoti karoliukai.

Šiuolaikinės tendencijos: tvarios Velykos

Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka. Tačiau šis ryšys pamažu silpnėja, ypač kai artėjant Velykoms kiaušinius perkame parduotuvėse jau sudėtus į dėžutes. „Raginame pirkėjus prisiminti šį ryšį ir pagalvoti, kokiomis sąlygomis yra laikomi velykinius kiaušinius dedantys paukščiai“, - sako Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Alternatyvos brangstantiems kiaušiniams

Šiuolaikinė medija ir socialiniai tinklai diktuoja naujas madas. Kadangi kiaušiniai tampa brangia preke, socialinėje medijoje plinta vaizdo įrašai, kaip žmonės spalvina netikėtus maisto produktus, pavyzdžiui, zefyrus, bulves ar svogūnus. Tai tampa kūrybišku būdu ne tik sutaupyti, bet ir įtraukti šeimą į šventinį procesą.

Svarbiausia - nebijoti eksperimentuoti ir išlaikyti šventės dvasią, nepriklausomai nuo to, kokius kiaušinius ar kitus gaminius pasirinksite dekoruoti savo Velykų stalui.

tags: #velykiniai #kiausiniai #medijoje

• Simptomai ir priežiūra nėštumo metu
• Atraskite kūrybines galimybes su užduočių knygomis
• Kodėl kūdikiui ašaroja akys? Ašarų latakų nepraeinamumo gydymas
• Kūrybinės žiemos pramogos su spalvinimo pirštine
• MERCI saldainių skoniai ir sudėtis