Driežų dauginimosi ypatumai: apvaisinimas ir vystymasis

Ropliai (Reptilia) - tai chordinių tipo stuburinių gyvūnų klasė, kuriai priklauso ir žvynaroplių būriui priskiriami driežai (Sauria). Šių gyvūnų dauginimasis pasižymi specifinėmis savybėmis, užtikrinančiomis rūšies tęstinumą įvairiose aplinkose.

Vidinis apvaisinimas

Roplių, įskaitant driežus, apvaisinimas yra vidinis. Patinai (išskyrus tuataras) turi kopuliacijos organą, o gyvačių ir driežų jis yra porinis. Daugelio driežų rūšių patinai dauginimosi metu demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, o kai kuriais atvejais patinai kaunasi dėl patelių. Pavyzdžiui, raudongalvių agamų dauginimosi laikotarpiu patinų spalvos išryškėja - taip jie demonstruojasi prieš pateles bei norėdami įbauginti kitus patinukus.

Kiaušinių dėjimas ir vystymasis

Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį ar pūvančius lapus. Daugumos roplių kiaušinių dangalas yra odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį. Jaunikliai išsirita išsivystę, nėra lervos stadijos.

Skirtingų driežų rūšių dauginimosi pavyzdžiai

• Raudongalvės agamos: Patelė po apvaisinimo smėlingoje ir drėgnoje dirvoje iškasa maždaug 5 cm gylio duobutę, į kurią padeda nuo 5 iki 7 elipsės formos kiaušinių. Iš jų per 8-10 savaičių išsirita maži driežiukai.
• Gekonai: Patelė padeda du ar tris kiaušinius su minkštu ir lipniu lukštu, kurie sukimba vienas su kitu bei prie paviršiaus. Kiaušinius saugo tiek patinas, tiek patelė, o inkubacinis periodas gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių.
• Vandeninės agamos: Poruojasi šiltuoju metų laiku, dažniausiai nuo gegužės iki rugpjūčio. Po sėkmingo apvaisinimo patelė ieško drėgnos, minkštos dirvos vietos, kur iškasa duobę ir sudeda kiaušinius.

Gyvavedystė ir aplinkos įtaka

Be kiaušinių dėjimo, kai kurie driežai yra gyvavedžiai. Gyvavedžių driežų gemalai gauna maisto per kraujagysles, esančias patelių kiaušintakiuose. Ropliai labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, nes jų medžiagų apykaita yra lėta. Dauguma rūšių gerai prisitaiko prie aplinkos: kūno spalva padeda susilieti su kraštovaizdžiu, o kai kurie (pvz., chameleonai) geba keisti spalvą pagal temperatūrą, šviesą ar drėgmę.

tags: #koks #apvaisinimas #budingas #driezui

• Vonios reikmenys naujagimiui
• Lietuvos vaikų globos institucijų istorija
• Istorija apie globą ir meilę: laiškas močiutei
• Apie nėščiųjų teises darbe Lietuvoje
• Pedagogo, muziko ir etikos mokytojo istorija