Nėštumas ir gimdymas, ko gero, yra unikaliausias dalykas, kokį tik gali patirti moteris savo gyvenime. Tai ypatingas laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Nors daugelis moterų šį virsmą priima natūraliai, supratimas apie vykstančius procesus padeda besilaukiančioms mamytėms jaustis saugesnėms ir sąmoningesnėmis šio svarbaus etapo dalyvėmis.

Nėštumo metu moters organizme vyksta hormonų pusiausvyros pakitimai. Pavyzdžiui, didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Taip pat didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Kinta imuninė sistema, didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų bei energijos poreikis.
Fizinius pokyčius sąlygoja ir augantis vaisius: didėja gimdos dugnas, o didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną. Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme ir dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką.
Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija, siekiant sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų (fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių) koncentracija, o natūralių krešėjimą slopinančių baltymų kiekis mažėja.
| Tyrimas | Poveikis nėštumo metu |
|---|---|
| Fibrinogenas | Reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l) |
| ADTL | Nežymiai sutrumpėja |
| D-dimerai | Koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas |
Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Nėštumo metu geležies poreikis išauga dvigubai, todėl anemija išlieka gana dažnu sutrikimu. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų. Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba, kurioje gausu geležies, folio rūgšties ir vitamino B12.

Gydytojų teigimu, mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto: mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebiosios rūgštys), pieno produktų (kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio, tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų.
Nėštumas ir gimdymas yra savo kūno galimybių pažinimas. Nors baimė yra natūralus dalykas, liudijantis apie tai, kad prasideda moters organizmo adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų, kartais baimė atlieka ir „meškos paslaugą“. Dažnai pasitaiko pokyčių, nėštumo ar gimdymo baimė.
Jei esate įsitempusi dar prieš vaikui gimstant, svarbu išmokti atsipalaiduoti. Pasvarstykite apie meditaciją ar jogos pratimus tam, kad nuramintumėte nervus. Nėščioji savo antrajai pusei ir kitiems artimiesiems turėtų paaiškinti, kodėl jos nuotaika taip greitai kinta. Pasirūpinkite, kad dienos būtų ramios, įdomios ir pilmos grožio, net jeigu tai tiesiog baltų ramunių puokštė ant stalo.
tags: #veikia #nestumo #adaptacija