Darbo teisinės garantijos grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų: ką privalo žinoti darbdavys ir darbuotojas?

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų (VPA) gali būti sudėtingas procesas, ypač jei darbo vieta pasikeitė arba įmonė patiria sunkumų. Vaiko priežiūros atostogų pabaiga žymi naują etapą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Darbuotojas ruošiasi sugrįžti į profesinį kelią po pertraukos, o darbdavys - integruoti grįžtantį kolegą į galbūt pasikeitusią darbo aplinką. Abiem pusėms kyla klausimų: kokios teisės ir pareigos numatytos įstatymuose? Kaip užtikrinti sklandų grįžimą? Ką daryti, jei kyla sunkumų?

Mamoms svarbiomis aktualijomis dalinasi darbo teisės advokatė, advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė bei socialinių tinklų turinio darbo teisės klausimais kūrėja Evelina Trukšinienė. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti darbuotojams, grįžtantiems į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų, kokios jų teisės ir kokios darbdavių pareigos. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina esmines darbuotojų, grįžtančių po vaiko priežiūros atostogų, teises ir darbdavių pareigas.

Darbo vietos išsaugojimas ir lygiavertės pozicijos garantija

Lietuvos darbo įstatymai suteikia plačias garantijas, siekiant užtikrinti tėvų teisę derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę poziciją. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojui, grįžtančiam po vaiko priežiūros atostogų, tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas).

Darbdavys taip pat privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui. Praktikoje tai reiškia, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis nei prieš išeinant atostogauti, atsižvelgiant į įvykusius atlyginimų kėlimus. Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus.

Kartais dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, struktūrinių pokyčių, neįmanoma grąžinti darbuotojo į tą pačią poziciją. Tokiu atveju darbdavys turi galimybę pasiūlyti lygiavertę poziciją, išlaikant panašų atsakomybės lygį ir atlyginimą. Jei darbuotojo buvusi darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pokyčių, darbdavys privalo pasiūlyti lygiavertę darbo vietą.

Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą, kas reiškia, kad reikia numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Pareigų keitimas: darbdavys gali pasiūlyti kitas pareigas, jei buvusios neišliko dėl objektyvių priežasčių, arba jose dirba kitas darbuotojas, tačiau iš vaiko priežiūros grįžtantis darbuotojas turi teisę nesutikti su pareigų keitimu.

Apsauga nuo atleidimo ir prastovos

Ypač svarbu žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi papildomą apsaugą nuo atleidimo iš darbo - šie darbuotojai negali būti atleisti iš darbo dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. DK 132 str. 2 d. numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta pagal 129 str. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Jei siūloma kita pozicija netenkina, darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova.

Kai darbuotoja po vaiko priežiūros atostogų grįžta į darbą, bet jos darbo vieta naikinama, administracija ją įspėja pagal DK 130 str. apie būsimą atleidimą iš darbo ir ją išleidžia pagal DK 122 str. į priverstinę prastovą, kurios metu mokama išmoka, numatytą DK 195 straipsnyje. Kai pasibaigia įspėjimo terminas, su darbuotoja darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 str., išmokant ir išeitinę išmoką pagal DK 140 str. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Darbo sąlygų pokyčiai ir papildomi privalumai

Iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Be esminės teisės į tą pačią ar lygiavertę poziciją, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama ar tėtis. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą. Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika. Darbo kodeksas numato papildomas galimybes tėvams, auginantiems mažus vaikus. Tėvai gali reikalauti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau, grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis, kaip numato DK 40 str. Be to, tėvai turi teisę į nuotolinį darbą, jei toks darbo organizavimas yra įmanomas ir nesukelia per didelių sąnaudų darbdaviui.

Jei po vaiko priežiūros atostogų darbuotojas pageidauja keisti darbo sąlygas, pavyzdžiui, dirbti ne visą darbo laiką ar pradėti dirbti nuotoliniu būdu, verta apie tai diskutuoti su darbdaviu iš anksto. Advokatės Evelinos Kiznės teigimu, prašymas dėl nuotolinio darbo privalo būti tenkinamas, jei tai nesukelia per didelių sąnaudų darbdaviui. Advokatė taip pat pažymi, kad darbdaviai turi padėti tėvams suderinti darbo ir šeimos interesus. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo.

Papildomos poilsio dienos:

• Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
• Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
• Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.

Vaiko priežiūros atostogų išmokos ir darbas VPA metu

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu?

Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi.

Kada išmoka NEBUS mažinama? Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.

Individuali veikla, verslo liudijimas: Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu: nėštumo ir gimdymo atostogų metu, vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidžiamais mėnesiais), tėvystės atostogų metu. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su darbo sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.

Neperleidžiami VPA mėnesiai

Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai, situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.

Šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau, jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos). Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti tik vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.

Lentelė: VPA išmokų ir darbo derinimų apžvalga pagal naują tvarką (nuo 2023 m.)

Darbdavio vaidmuo sklandžiai reintegracijai

M. Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas, pabrėžia, kad vaiko priežiūros ar dar kitaip vadinamos tėvystės ir motinystės atostogos nėra ir negali būti darbuotojo atskyrimo nuo organizacijos priežastimi. Mūsų patirtis rodo, kad svarbu tinkamai pasiruošti specialisto sugrįžimui. Jei norime, kad darbuotojas jaustųsi organizacijos dalimi net ir tėvystės, motinystės atostogų metu, turime tam skirti ir laiko, ir pastangų. Rodyti dėmesį, reguliariai kontaktuoti, pasveikinti gimus vaikui, jam pasiekus pirmus metus, komunikuoti apie įmonės, komandos pasikeitimus laiškais, naujienlaiškiais ar kitu formatu. Taip pat kviesti į įmonės renginius, šventes.

Darbuotojas taip nenutraukia savo socialinių ryšių, užmegztų organizacijoje, ir rečiau svarsto palikti tokią aplinką, kurioje jaučiasi savas ir laukiamas. Antrasis ir vienas pagrindinių žingsnių - sukurti tinkamą procesą reintegracijai ir teisingam darbuotojo įvertinimui. Jei per tėvystės, motinystės atostogų periodą įmonėje įvyko atlygio peržiūra ar kiti pokyčiai, jie turi būti automatiškai pritaikyti ir grįžtančiajam tėvui ar mamai, nepaisant to, ar keičiama pozicija, ar grįžtama į tą pačią.

Paskutinis, bet taip pat labai svarbus aspektas - aplinka, požiūris ir kultūra, į kurią grįžta darbuotojas. Suprantama, kad grįžimas į darbą tėvui ar mamai yra jautrus periodas, todėl organizacijos vaidmuo ir palaikymas yra itin svarbus. Lankstumas ir aplinka, kuri suteikia galimybę suderinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste, motinyste leidžia darbuotojams jaustis užtikrintai ir saugiai tiek laiko, kiek reikia apsiprasti su pokyčiu.

Vadovas turėtų iš anksto susisiekti su grįžtančiais darbuotojais, išsiaiškinti poreikius, pasitarti, kaip palengvinti darbo ir šeimos reikalų derinimą. Tai leidžia žmonėms kur kas sklandžiau vėl įsilieti į darbo rinką. Proaktyvus bendravimas su darbuotoju prieš jam sugrįžtant į darbą gali ženkliai padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų.

Darbdaviams rekomenduojama planuoti darbuotojų grįžimą iš vaiko priežiūros atostogų iš anksto. Svarbu užtikrinti, kad laikini darbuotojai, pakeičiantys išėjusius į vaiko priežiūros atostogas, būtų informuoti apie darbo santykių laikinumą, rekomenduojama su jais sudaryti terminuotas darbo sutartis. Taip pat naudinga palaikyti ryšį su darbuotoju vaiko priežiūros atostogų metu, jei jis tam neprieštarauja. Jei įmonėje vyksta struktūriniai pokyčiai, svarbu juos dokumentuoti. Tai gali būti naudinga vėliau pagrindžiant, kodėl negalima grąžinti darbuotojo į tą pačią poziciją.

Darbuotojo pasiruošimas ir pasitikėjimo savimi stiprinimas

Grįžimas į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai? Šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška. Indraja Balevičiūtė-Zemlė, personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT“ partnerė, sako, kad sunkumai, su kuriais susiduria arba kaip tik nesusiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantys darbuotojai, labai priklauso ir nuo organizacijų politikos, požiūrio, ir nuo profesijos bei pačių darbuotojų.

Pirmasis žingsnis - tai pradėti veikti, ieškoti galimybių, mokytis ir nebijoti žengti į priekį, nes motinystė yra ne kliūtis, o stiprybė. Natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais. Ne retas atvejis, kai žmonės norėdami įrodyti savo vertę naujoje pozicijoje siekia viršyti visus lūkesčius. Tokios pastangos pareikalauja kur kas daugiau energijos ir sukelia papildomą stresą.

Grįžtančiam darbuotojui taip pat naudinga domėtis, kas pasikeitė įmonėje jo atostogų metu. Nauji projektai, procesai, kolegos ar net įmonės kultūros pokyčiai gali turėti įtakos darbuotojo reintegracijai. Psichologė Ugnė Juodytė pataria supažindinti darbuotoją su įmonės naujovėmis, galbūt paskirti kolegą, kuris padėtų susigaudyti naujose užduotyse ir pokyčiuose. Svarbus aiškumas, abiejų pusių lūkesčių susiderinimas ir komunikacija.

Savo ruožtu darbuotojas prieš kalbėdamas su darbdaviu turėtų pagalvoti apie logistinius iššūkius ir tam tikras situacijas. Kas prižiūrės vaiką esant sveikam ir kai jis sirgs? Kokia padėtis su vaikų darželiu ir kokios bus šeimos narių galimybės padėti? Visus lūkesčius ir galimybes svarbu apgalvoti ir aptarti su darbdaviu - jam taip pat bus lengviau kai žinos, ko tikėtis. Darbuotojai ateina turėdami ir daugiau entuziazmo, noro dirbti, neretai ir geresnius laiko planavimo įgūdžius, nes šeimos ir darbo derinimas juos skatina laiką leisti kuo efektyviau ir produktyviau.

Dažnos situacijos ir sprendimo būdai

Konfliktai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų nėra reti, tačiau juos dažnai galima išspręsti taikiai. Pirmiausia vertėtų pradėti nuo tiesioginio dialogo. Jei tiesioginis dialogas nepadeda, naudinga įtraukti žmogiškųjų išteklių specialistus ir teisininkus. Abiem pusėms taip pat vertėtų ieškoti kompromisų.

Viena dažniausių situacijų - kai darbuotojui pranešama, kad jo pareigybė dėl reorganizacijos buvo panaikinta. Darbdavys pasiūlo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokioje situacijoje svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova.

Kita dažna situacija - kai darbuotojas sužino, kad jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, kurio darbdavys nenori atleisti. Darbdavys iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančiam darbuotojui pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant vieno mėnesio atlyginimo kompensaciją. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Tačiau praktiškai grįžtantis darbuotojas turi apsvarstyti, ar verta grįžti į aplinką, kur jaučiasi nepageidaujamas.

Pasitaiko ir situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Asmuo informuojamas, kad gali grįžti į darbą, tačiau tik į kitą miestą, kur įkurtas naujas įmonės padalinys. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo. Darbuotojui nereikia sutikti su šiuo pakeitimu, o jei jis augina vaiką iki 3 metų, o darbdavys negali jo atleisti dėl atsisakymo dirbti kitoje vietovėje - privaloma skelbti prastovą.

Kartais gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad darbuotojas nusprendžia grįžti iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau nei buvo planuota. Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbdaviui ankstesnis pranešimas apie darbuotojo ketinimą grįžti suteikia daugiau laiko pasirengti.

Jei darbuotojas nenori sugrįžti iš vaiko priežiūros atostogų, jis gali nutraukti darbo sutartį vienašališkai iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Jei darbdavys aktyviai nenori grąžinti jūsų į darbą, net kai tam nėra objektyvių kliūčių, darbo santykių tęsimas gali būti sudėtingas emociškai ir profesiškai. Kartais derybos dėl darbo santykių nutraukimo su didesne išeitine kompensacija gali būti naudingesnis sprendimas nei priverstinis grįžimas į nepageidaujamą darbo aplinką. Jei nuspręsite derėtis dėl išeitinės kompensacijos, verta žinoti, kad pagal Darbo kodekso 59 straipsnį darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį savo valia, privalo mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šalių susitarimu galima tartis, viskas yra diskusijų reikalas. Geriausia viską fiksuoti raštu, kilus klausimams kreiptis į VDI.

tags: #ar #darbdavys #gali #sumazinti #etata #griztant

• Nėštumo ir treniruoklių derinimas
• Geriausi Motorola mobilių auklių modeliai
• Šuniuko socializacija ir dresūra
• Statybų verslas 1957 m. su Clement Smith
• Visuomenės sveikatos raida