„Ar aš suprasiu, kada gimdau?“ - tai vienas dažniausių pirmą kartą gimdančių mamyčių klausimas. Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite. Nėštumas ir gimdymas yra transformuojantys įvykiai moters gyvenime, sukeliantys daugybę fiziologinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš aspektų, su kuriuo susiduria daugelis būsimų mamų, yra išskyros prieš gimdymą, kartais pasižyminčios specifiniu kvapu. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie vandenį su kvapu prieš gimdymą, remiantis akušerių-ginekologų rekomendacijomis ir moksline literatūra.
Vaisiaus vandenys yra skystis, supantis vaisių gimdoje. Normalūs vaisiaus vandenys paprastai yra skaidrūs arba šiek tiek drumsti ir neturi ryškaus kvapo. Tačiau kartais prieš pat gimdymą arba jam prasidėjus, vaisiaus vandenys gali įgauti specifinį kvapą. Tai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis.
Pavyzdžiui, jei vaisiaus vandenyse yra bakterijų, tai gali sukelti nemalonų kvapą. Kita priežastis - mekonijus. Jei vaisius pasituština dar būdamas gimdoje, mekonijus (pirmosios išmatos) gali patekti į vaisiaus vandenis ir suteikti jiems specifinį kvapą. Kartais kvapas gali būti susijęs su natūraliais cheminiais pokyčiais vaisiaus vandenyse. Gydytojas taip pat turi patikrinti vaisiaus vandenis - jie turi būti skaidrūs.
Jei pastebėjote, kad vaisiaus vandenys turi neįprastą kvapą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti infekcijos ar kitos komplikacijos požymis, kuriam reikia skubaus gydymo.

Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi pokyčiai, įskaitant makšties ir išorinių lytinių organų sritį. Šie pokyčiai yra normalūs ir dažnai laikini, tačiau svarbu juos suprasti, kad būtų galima tinkamai prižiūrėti ir atpažinti galimas problemas.
Nėštumo pradžioje dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujotakos tūrio išskyros gausėja. Jos paprastai būna plonos, baltos ir bekvapės arba turi švelnų kvapą, ypač artėjant gimdymui. Tačiau, jei išskyros keičiasi išvaizda ar kvapu (pvz., pilkos, geltonos, nemalonaus kvapo), tai gali rodyti infekciją, tokią kaip bakterinė vaginozė (BV) ar mielių peraugimą.
Nėštumo metu makšties pH ir mikrobiota stabilizuojasi, mažėja mikrobiomos įvairovė, o dominuoja „gerosios“ bakterijos - Lactobacillus rūšys. Bakterijos, susijusios su BV (pvz., Prevotella, Atopobium, Sneathia), mažėja. Padidėjęs kraujo tekėjimas gali sukelti makšties ir lytinių lūpų patinimą, pilnumo jausmą ir kartais tamsėjimą (mėlynas ar violetinis atspalvis, vadinamas Chadwicko požymiu). Kai kurios moterys pastebi padidėjusį jautrumą ar sustiprėjusius orgazmus dėl intensyvios kraujotakos. Venų išsiplėtimas vulvos srityje gali sukelti diskomfortą. Nedidelis kraujavimas pirmąjį trimestrą gali būti normalus dėl apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Tačiau kraujavimas vėlesniais trimestrais gali signalizuoti apie rimtas komplikacijas, tokias kaip placentos atsiskyrimas ar priešlaikinis gimdymas, todėl būtina kreiptis į gydytoją.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis kūdikio ūgis beveik nedidėja, užtat jis priauga nemažai svorio - kasdien apie 20-30 gramų. Taip jis kaupia energijos atsargas, kurių prireiks pirmomis dienomis po gimimo. Tai padės jam įveikti stiprų temperatūros pasikeitimą, mat iki gimimo kūdikis būna vaisiaus vandenyse, kurių temperatūra siekia maždaug 37 laipsnius šilumos, o palatoje bus daugiausia 20 -25 laipsniai.
Visos imuninės medžiagos iš motinos patenka kūdikiui. Paskutinėmis savaitėmis iš mamos jis gauna daug svarbių antikūnių, padedančių apsisaugoti pirmomis savaitėmis ir mėnesiais, kol jo paties organizmas pradės juos gaminti. Paskutinėmis savaitėmis vaisius kur kas „ramesnis“, todėl, kad jam gimdoje trūksta vietos. Tačiau nesibaiminkite, jam ne per ankšta, nuo pernelyg stipraus spaudimo jį apsaugo vaisiaus vandenys. Dažnai baigiantis nėštumui moterys girdi ritmiškus garsus pilve, kartais trunkančius valandų valandas. Juos paaiškinti labai paprasta - kūdikis žagsi.
Prieš pat gimimą kūdikis netenka kūną dengiančių gyvaplaukių. Dažnai mažylis čiulpia nykščius - taip jis treniruoja savo žindimo refleksą. Kadangi kasdien vaisius išgeria ir vėl išskiria apie tris litrus vaisiaus vandenų, treniruojamas skrandis, inkstai ir šlapimo pūslė.
Visko, ką vaikas turi mokėti gimdamas ir iškart po gimimo, jis ilgai mokėsi gimdoje. Pavyzdžiui, kvėpuoti. Jo plaučiuose esantį skystį gimdymo metu organizmas absorbuoja. Trinantis į gimdos sieneles buvo masažuojama jo oda ir taip ji pasiruošė gimdymo metu patiriamam spaudimui. Kūdikis pasiruošia ir „dienos šviesai“ - būdamas gimdoje jis treniravo vokų raumenis juos užmerkdamas ir vėl atmerkdamas. Taip jis vos tik gimęs gali reaguoti į šviesą. Kai vaikas pasiekia gimimo svorį, išsiskiria specialūs hormonai - taip duodamas signalas sąrėmių pradžiai. Gimimo metu kūdikiai vidutiniškai būna 51-54 centimetrų ūgio ir sveria apie tris-pusketvirto kilogramo.

„Ar aš suprasiu, kada prasidės gimdymas?“ - tai klausimas, kurį užduoda dauguma moterų. Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite. Greičiausiai visos moterys žino, kad apie būsimą susitikimą praneša sąrėmiai, tačiau, galbūt yra kitokių ženklų, liudijančių, kad laukti liko jau labai nedaug?

Dažniausiai vaisiaus vandenų pūslė pratrūksta naktį ar paryčiais, todėl moterims patariu dėl visa ko artėjant gimdymo datai po paklode pasitiesti neperšlampantį paklotą. Nutekėjus vandenims, visų pirma, turėtumėt prigulti ir ramiai pagulėti bent pusvalandį.
Prasidėjus gimdymui dažniausiai nuteka taip vadinamieji „priekiniai vandenys“, o jų kiekis yra apie 100-150 ml., tikrai nebūna potvynio. Kartais ima tekėti šoniniai vandenys, tada jie laša ar plonai srovena nuolat. Jei praėjus 1-2 valandoms lašėti nenustoja, reikėtų ilgiau nedelsti ir važiuoti į gimdymo skyrių.
Jei nuteka skaidrūs vandenys, skubėti į gimdymo namus nebūtina, galite drąsiai 3-5 valandas namuose pabūti ir sulaukti sąrėmių, galima nusiprausti po dušu. Tačiau jei nuteka ne skaidrūs, o žali ar žalsvo atspalvio vandenys, į gimdymo namus reikia vykti iškart. Žalsvo atspalvio vandenys dar nereiškia, kad kažkas blogai, tiesiog dėl didesnės rizikos vaisiui yra svarbu įvertinti jo būklę.
Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite.
Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Prieš pat gimdymą parengiamieji sąrėmiai gali darytis stipresni, todėl jaunos poros ima nerimauti dėl to, ar tik neprasidėjo gimdymas. Ir neretai labai nusimena, kai iš ligoninės būna išsiunčiamos atgal į namus laukti tikrųjų sąrėmių.
Iš pradžių sąrėmiai, kurių metu atsiveria gimdos kaklelis, trunka nuo trisdešimties iki keturiasdešimties sekundžių. Vėliau jie stiprėja ir trunka apie minutę. Laiko tarpai tarp sąrėmių trumpėja. Kai sąrėmiai kartojasi kas aštuonias minutes, jau gimdžiusios moterys gali vykti į ligoninę. Gimdant pirmagimį galima dar palaukti. Kiek tiksliai - sunku pasakyti. Dažniausiai pakanka, jeigu į ligoninę pajudėsite sąrėmiams pradėjus kartotis kas penkias minutes. Jeigu kelias tolimesnis, galima važiuoti anksčiau.
Nereikia nerimauti, jeigu gydytojo nustatytas gimdymo terminas jau praėjo ir nieko neįvyko. Tik kas ketvirtas naujagimis pasaulį išvysta nustatytą dieną. Nepaisant to, laukimas labai išvargina. Todėl labai pravartu praėjus nustatytai gimdymo datai imtis kažkokios veiklos.
Svarbiausia tokiu atveju reguliariai pasirodyti gydytojui. Jis pirmiausia patikrina, ar kūdikis gauna pakankamai deguonies. Būsimos mamos paprašoma padaryti kelis pritūpimus, tada atliekamas kardiotokografijos tyrimas - per motinos pilvą klausomi kūdikio širdies tonai. Jeigu jie susilpnėja, vadinasi aprūpinimas deguonimi nėra pakankamas. Atlikdamas ultragarso tyrimą gydytojas žiūri, ar kūdikiui viskas gerai, ar vis dar gerai funkcionuoja placenta. Pasitaiko atvejų, kai placenta nebeaprūpina gimdos būtinomis maistinėmis medžiagomis ir vaisiui iškyla pavojus. Tuomet gali būti priimtas sprendimas nebelaukti ir skatinti gimdymą, kad jis prasidėtų.
Vaisiaus vandenys yra skystis, esantis vaisiaus dangaluose (vandenmaišyje). Vandenmaišį sudaro kolageno ląstelių audinys. Kai kurios moterys vaisiaus dangalų plyšimo metu gali pajausti pokštelėjimą. Jei kyla abejonių, geriausia iš karto kreiptis į gydytoją. Nėra nieko keisto, jei net ir pilnai prasidėjus gimdymui vandenmaišis nebus plyšęs. Ar teko girdėti išsireiškimą „gimė su marškinėliais“? Tačiau atvejais, kai gimdymo veikla nevyksta, vaisiaus vandenų nuleidimas (amnijotomija) gali būti naudojamas kaip gimdymo skatinimo metodas.
Amniotomija yra procedūra, kurios metu mechaniniu būdu suplėšomas vaisiaus vandenų maišelis. Tai gali būti atliekama siekiant paspartinti gimdymą, stebėti vaisiaus būklę arba ištirti vaisiaus vandenis.
Prieš atliekant amniotomiją, gydytojas turėtų paaiškinti procedūros esmę, tikslą ir galimas rizikas. Pacientė turi teisę atsisakyti šios procedūros.

Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai. Vanduo sudaro 60-70 proc. žmogaus organizmo. Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate.
Dehidratacija gali sukelti vidurių užkietėjimą. Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Troškulio pojūtis yra vėlyvas dehidratacijos ženklas - klaidinga galvoti, jog gerti reikia tik pajutus troškulį! Kai jaučiatės ištroškusi, yra per vėlu - jūsų organizmas jau dehidratuoja!
Neretai besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. Pasistenkite sugalvoti sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu. Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.

Šiandien mamos gali pasirinkti, kaip jų kūdikis ateis į šį pasaulį. Gimdymo skausmui malšinti galima pasitelkti šiltą vandenį. Gimdymas vandenyje gali reikšti sąrėmius vandenyje, o gimdymą išlipus iš vonios, arba visą gimdymo procesą vonioje. Vonia pripildyta šilto vandens, kad gimdymas būtų atsipalaidavęs ir patogesnis. Gimdymas vandenyje sulaukia mamų pripažinimo dėl daugybės jo teikiamų privalumų.
Daugelis ekspertų teigia, kad vandens šiluma, galimybė judėti, blankus apšvietimas ir privatumas suteikia moteriai sveikesnę ir patogesnę gimdymo patirtį. Daugelis tyrimų rodo, kad kūdikio gimdymas į vandenį yra naudingas.
Gimdymas vandenyje vis dar laikomas eksperimentine gimdymo forma. Jis rekomenduojamas tik moterims nuo 17 iki 35 metų amžiaus, kurioms yra nedidelė nėštumo rizika. Gimdymas vandenyje nerekomenduojamas, jei mama turi odos ar kraujo infekciją, aukštą karščiavimą, kraujavimą iš makšties, arba daugiavaisį nėštumą. Moterys, nešiojančios kelis kūdikius, yra linkusios į daugybę gimdymo komplikacijų. Tokiais atvejais joms reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra.
SAM metodikoje „Gimdymo skausmo malšinimas“ pateikiamos ir gairės: vandens temperatūra gimdymo vonioje turi būti apie 37°C. JAV akušerių ir ginekologų koledžas, šalyje nustatantis nėštumo ir priežiūros gaires, yra pateikęs rekomendacijų, kad gimdymas vandenyje pirmuoju gimdymo etapu gali būti naudingas, tačiau kūdikio gimimą - išstūmimą - po vandeniu reikėtų laikyti eksperimentine procedūra, turinčia tam tikrų rizikų. Tyrimai rodo, kad gimdymas vandenyje per pirmąjį gimdymo etapą nepagerina mamos ar vaisiaus medicininių rodiklių.

Viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo baimių - skausmas. Ją įveikti ar bent sumažinti gali padėti išankstinis pasiruošimas gimdymui ir skausmo malšinimo priemonių žinojimas.

Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę grįžtamųjų pakitimų, vadinamų involiucija. Šis laikotarpis, trunkantis apie 6-8 savaites, skirtas atkurti prieš nėštumą buvusią organų ir sistemų veiklą. Po gimdymo moters makšties sritis patiria tolesnius pokyčius, kurie yra susiję su gimdymo procesu ir hormonų lygio svyravimais.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą, tačiau per savaitę šis svoris sumažėja perpus. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna savo pradinį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Šie pokyčiai gali sukelti maudžiantį skausmą pilvo apačioje, ypač maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos kaklelis taip pat patiria grįžtamųjų pokyčių, tačiau lėtai. Po gimdymo išorinė anga yra plačiai atsivėrusi, tačiau per kelias savaites ji palaipsniui susitraukia. Galutinis atsistatymas įvyksta maždaug 13-tą savaitę po gimdymo, tačiau gimdos kaklelis gali neatgauti savo pradinės formos, išskyrus moteris, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis.
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą savaitę po gimdymo tampa tokios, kokios buvo prieš nėštumą. Kraujavimas (lochia) gali tęstis 2-6 savaites po gimdymo - pirmą parą kraujas būna ryškiai raudonas, gal su krešuliais, tada lėtai blykšta.
Po gimdymo makštis dažnai būna išsiplėtusi, sugalbiai pakitusiu elastingumu, gali atsirasti patinimų ir mėlynių. Gali būti skausminga šlapintis, tuštintis, o lytiniai santykiai gali būti nepatogūs ypač pirmosiomis savaitėmis. Mažesnis estrogenų lygis (ypač žindyvėms) gali sukelti makšties sausumą, diskomfortą lytinių santykių metu. Dubens dugno raumenys po gimdymo gali būti ištempti, o tai gali sukelti šlapimo nelaikymą ar nusileidimą (prolapsą). Kegelio pratimai ar fizioterapija padeda tonusą atkurti.
Makšties mikrobiomos stabilumas sutrinka, sumažėja Lactobacillus kiekis, o padidėja mikrobiologinė įvairovė. Tai gali padidinti riziką vystytis infekcijoms ar uždegimui. Tyrimai rodo, kad net po 9-12 mėnesių tik apie 50 % moterų atgauna Lactobacillus dominuojančią makšties mikrobiomą (L. crispatus), o likusios vis dar turi padidintą mikrobiominę įvairovę ir uždegimą.

Nėštumo metu ir po gimdymo kūdikis susiduria su įvairiais skoniais ir kvapais, kurie gali turėti įtakos jo mitybos įpročiams ateityje.
Besilaukiančios mamos vaisiaus vandenys keičia skonį ir kvapą priklausomai nuo to, ką mama suvalgo. Suaugusieji gali užuosti kumyną, karį, ožragę, česnaką naujagimių vaisiaus vandenyse, jeigu mamos šiuos prieskonius vartojo prieš pat gimdymą. Kadangi kūdikis ryja vaisiaus vandenis, o skonio svogūnėliai nėštumo antroje pusėje jau yra išsivystę, vaisius ragauja mamos suvalgytą, ypač stipraus skonio, maistą.
Daugelis mamos valgomų produktų ar įkvepiamų medžiagų (tabako, kvepalų) skonių/kvapų patenka į mamos pieną. Eksperimentinio tyrimo metu nustatyta, kad praėjus 2 valandoms po česnako kapsulės išgėrimo mamos piene jaučiamas česnako kvapas. Kūdikiai, kurie jau buvo ragavę česnako kvapo pieno, eksperimentinio stebėjimo dieną nereagavo į mamos pieno kvapo ar skonio pokyčius. Kūdikiai mėgsta saldumą, o saldus skonis burnoje juos veikia raminančiai.

Ar jau nusprendėte, kur gimdyti? Jei ne, tuomet susipažinkime pamažu su gimdymo įstaigomis. Pirmiausia nėštutė, atvykusi į ligoninę, patenka, žinoma, į priėmimo skyrių. Pavyzdžiui, vienos Akušerijos ir ginekologijos klinikos aukšte yra 8 gimdyklos. Kiekvienoje gimdykloje yra vonia, kur pirmąjį gimdymo laikotarpį moteris gali praleisti ir pasilepinti vandens procedūromis. Tačiau, kaip tikino gydytoja, nedaug moterų tam ryžtąsi.
Praėjus dviems valandoms po gimdymo paprastai mama su vaikučiu perkeliama į palatą po gimdymo. Kur konkrečiai keliausite su kūdikiu po gimdymo priklauso nuo jūsų ir jūsų mažylio sveikatos būklės. Kai mažylis gimsta po cezario pjūvio operacijos, mamai reikia kelių valandų atsigauti. Į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių patenka vaikučiai, kurie sunkiai serga. Tai pirmasis gydymo etapas. Sunkiai sergantis naujagimis vėlesniam gydymui perkeliamas į Vaikų ligoninę. Šiame skyriuje savo mažylius tėveliams patariama lankyti kuo dažniau, juos kalbinti ir kitaip bendrauti.