Vanda Pumputienė: medikės indėlis ir atminimas
Gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė yra gerai žinoma Lietuvos medicinos bendruomenės narė, kurios profesinė veikla neatsiejama nuo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties istorijos. Gydytoja V. Pumputienė pernai atšventė savo darbo GMP stotyje 40-metį.
Profesinė patirtis ekstremaliose situacijose
Energinga moteris „Respublikai“ sakė, kad slėpė šią datą, dėmesio esą jau ir taip atsivalgiusi. „Tai man buvo tiesiog karas, - teigė gydytoja V. Pumputienė. - Su klaikiomis, ekstremaliomis situacijomis buvau susidūrusi ir anksčiau.“
Pagal iškvietimą lėkiau į kraupią Žąslių geležinkelio katastrofą 1975 metų balandžio 4-ąją - tiek žuvusių ir sužeistų vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi. Vos po savaitės - Vilniaus pontoninio tilto tragedija. Irgi pasijutau košmare - mes, gydytojai, traukėme sužeistus žmones iš Neries įsibridę į vandenį ir jau patys kone sušalę į ledą. 1987 metais lėkėme ir į Jonavos „Azoto“ katastrofą - Sveikatos ministerija pasiuntė iš Vilniaus penkis ekipažus, visus be jokių apsaugos priemonių.
Stiklo Paslaptis · 5 dalių dokumentinis pasakojimas apie medžiagą, pakeitusią civilizaciją
Sausio 13-osios įvykiai ir tarnystė
1991 metų sausio 12-ąją V. Pumputienė ir jos ekipažas visą dieną budėjo prie Parlamento. Išvargo, nors išvargino ne pats darbas. O nuolat ore tvyrojęs perspėjimas, kad greitai kažkas bus.
„Baigiau pamainą labai blogos nuojautos, tad į namus pasiėmiau ir didžiausią medikamentų dėžę, į ją sukišau, kiek tilpo, vaistų, tvarsliavos“, - prisiminė V. Pumputienė. Kai V. Pumputienė grįžo į namus, jos vyras, dukra, šios pusseserė, keli kaimynai ką tik buvo išėję budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Gydytoja žiūrėjo televizorių, gaudė kiekvieną naujieną.
„Man šovė mintis, kad tankai juda prie Aukščiausiosios Tarybos, todėl iškart paskambinau į greitosios pagalbos stoties dispečerinę ir paprašiau, kad skubiai atsiųstų laisvą mašiną. Dispečerė pridūrė, kad tankai pasuko į Televizijos bokšto pusę, - pasakojo V. Pumputienė. - Nulėkėme ten ir pamačiau, kad tankai jau spaudžia žmones. Iššokau iš mašinos, neturėjau jokių specialių rūbų, tik baltą chalatą, o ant jo - nuosavą raudoną striukę.“
Apdovanojimai ir visuomeninė veikla
Gydytoja ypač gerai prisimena kurtinančius tankų pabūklų trenksmus ir siaubingai, bet kaip, virš galvų skriejusių kulkų švilpesį. 1991 metų žiemos kruvinojo sekmadienio įvykių dalyvės V. Pumputienė ir G. Kundrotaitė po metų apdovanotos Sausio 13-osios medaliu.
„Po Sausio 13-osios nemiegojau tris paras. Paryčiais nuvažiavome prie Parlamento, radijo ir televizijos pastato ir susirinkome visi į tarnybą - net pasibaigus pamainai niekas nėjo namo, - prisimena V. Pumputienė. - Norėjosi apsiraminti po tos baisios įtampos, gėrėme arbatą, kavą, išsipasakojome.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
