Atopinis kūdikių dermatitas - viena labiausiai mitais apipintų odos ligų. Statistika rodo, kad nuo jos kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad kas penktas vaikas serga atopiniu dermatitu. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pasireiškia kūdikystėje.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė patvirtina, kad vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą, nėra. Jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Tuomet genetiškai perduodama filagrino geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai.

Dalios Surblienės, „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertės, teigimu, pagrindiniai atopinio dermatito požymiai - stiprus niežulys, išsausėjusi oda, bėrimai, paraudimai su odos šlapiavimu. Jie atsiranda ant mažylio kaktos, skruostų, ausų kaušelių, taip pat galūnių. Ligai įsisiautėjus, gali būti išbertas ir visas kūnas. Mažyliui ši liga sukelia didelį diskomfortą, o tėvams - daug rūpesčių.
Kūdikiai linkę nusikasyti niežinčias vietas iki žaizdų, vėliau ant jų susiformuoja šašai, o ilgainiui oda sustorėja, sušiurkštėja. Blogėja ne tik sergančio vaikelio odos būklė - oda tampa sausa, pleiskanoja, patinsta, parausta, atsiranda bėrimų, vargina niežulys, skausmas, bet ir visos šeimos gyvenimo kokybė, nes ligoniukas būna irzlus, neramus, prastai miega.
Pirmasis žingsnis rūpinantis atopinio dermatito pažeista oda yra specialių preparatų, vadinamų emolientais, naudojimas. Jie ne tik intensyviai drėkina, bet kartu ir maitina, minkština odą, mažina jos jautrumą, slopina niežėjimą, sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo. Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant - per tris minutes, kol oda dar yra drėgna.

Jei minėtų priemonių nepakanka, gali būti skiriami tepami ir geriami priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai, kurie padeda efektyviai kontroliuoti ligą. Medikamentinį gydymą rekomenduojama derinti su fototerapija. Gydant atopinį dermatitą pasiektas proveržis - nuo simptomus malšinančių priemonių pereita prie taikomosios biologinės terapijos, kuri veikia specifines imuninės sistemos grandis.
Norint išvengti ar sumažinti atopinio dermatito simptomus, gydytoja alergologė N. Stirbienė siūlo vengti jį provokuojančių aplinkos veiksnių: dirginančio karščio, itin sauso oro, tiesioginių ultravioletinių spindulių vasarą, šalčio, vilnonių, sintetinių rūbų. Šildymo sezono metu rekomenduojama intensyviai drėkinti patalpų orą. Taip pat stengtis, kad patalpose nebūtų pernelyg šilta, ypač miego metu, dažnai jas vėdinti.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai | Dažniausi maisto alergenai, provokuojantys paūmėjimus |
| Stresas ir emocinė būklė | Gali paskatinti ligos atsiradimą arba paūmėjimą |
| Temperatūros pokyčiai | Šaltis ar per didelis karštis dirgina jautrią odą |
| Vilna ir sintetiniai audiniai | Mechaniniai dirgikliai, skatinantys niežulį |
Gera žinia, kad net 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Specialistai ramina, kad didelė dalis vaikų atopinį dermatitą „išauga“, tačiau apie 20 proc. šia liga sirgusių vaikų simptomai išlieka, taip pat gali likti sausa oda, o atopinis dermatitas gali sugrįžti ir paauglystėje ar vyresniame amžiuje.