Augalų apdulkinimas ir apvaisinimas: sudėtingas reprodukcijos procesas

Augalų reprodukcija yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų, tarp kurių svarbiausi yra apdulkinimas ir apvaisinimas. Nors šie du terminai dažnai yra naudojami keičiamai, jie iš tiesų reiškia skirtingus biologinius procesus. Supratimas apie apdulkinimo ir apvaisinimo skirtumus yra svarbus norint geriau suprasti augalų dauginimosi ciklą ir jų vaidmenį ekosistemoje.

Žiedo sandara ir funkcijos

Žiedas - gaubtasėklių lytinio dauginimosi organas, kuriame susidaro sporos, lytinio dauginimosi ląstelės (gametos), formuojasi sėklos ir vaisiai. Tipiškas žiedas yra sudarytas iš žiedkočio, žiedsosčio, taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelės.

• Taurėlapiai - žalios spalvos, lapelių pavidalo dalys, apsaugančios pumpure esantį žiedą.
• Vainiklapiai - dideli ir spalvingi dariniai, viliojantys vabzdžius.
• Kuokeliai - vyriškoji žiedo dalis, kurioje vystosi žiedadulkės (sudaryti iš dulkinių ir kotelių).
• Piestelė - moteriškoji žiedo dalis, susidedanti iš purkos, liemenėlio ir mezginės.

Apdulkinimas: žiedadulkių kelionė

Apdulkinimas yra procesas, kurio metu žiedadulkės pernešamos nuo vieno augalo žiedo vyriškų lytinių organų į kito augalo žiedo moteriškus lytinius organus. Tai gali vykti vėjo, vandens, gyvūnų arba dirbtinai - žmogaus rankomis. Apdulkinimas yra būtinas etapas augalų reprodukcijos cikle, kad būtų įmanoma tolesnė apvaisinimo stadija.

Yra du pagrindiniai apdulkinimo būdai:

1. Savidulka - apsidulkinimas to paties žiedo ar kitų to paties augalo žiedadulkėmis.
2. Kryžmadulka - apdulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis, kas užtikrina didesnį genetinį kintamumą.

Apvaisinimas: naujos gyvybės pradžia

Apvaisinimas yra procesas, vykstantis po sėkmingo apdulkinimo, kuomet žiedadulkių branduoliai sudygsta ir per žiedadulkių vamzdelį nusileidžia iki kiaušialąstės. Apvaisinimo metu vyksta vyriškos ir moteriškos genetinės medžiagos sujungimas, kuris veda prie naujos gyvybės - sėklos - susidarymo.

Gaubtasėklių augalų apvaisinimas vadinamas dvigubu. Vienas spermis apvaisina kiaušialąstę ir susidaro zigota (2n), o antrasis spermis susijungia su dviem poliniais branduoliais, taip susidarant triploidiniam endospermo branduoliui (3n).

Trigeriniai augalai: išskirtinis apdulkinimo būdas

Priešingai nei dauguma dvilyčių žiedų, trigeriniai augalai Stylidium turi moterišką ir vyrišką žiedo dalis sujungtas kartu į vadinamąją koloną. Kolona gali judėti seismonastijos principu: nesvarbu, kas sujudina žiedą, trigeris visada pajudės ta pačia kryptimi, apspręsta žiedo sandaros. Tokiu būdu augalas tiksliai apibarsto vabzdį žiedadulkėmis, užtikrindamas reprodukcijos sėkmę.

Tyrimai parodė, kad šiam mechanizmui atlikti augalai naudoja ATP (adenozin trifosfato) energiją, kuri patalpinama kolonos linkyje tol, kol nebus išlaisvinta dirgiklio. Tai rodo itin sudėtingą augalų prisitaikymą prie aplinkos ir apdulkintojų elgsenos.

tags: #augalu #apdulkinimas #ir #apvaisinimas

• Rugsejo 1-oji
• Tėvų garantijos ir galimybės
• Atraskite Liverpulį: Bitlų ir UNESCO paveldą
• Aktyvumas ikimokyklinėse įstaigose
• Išsami Ingeborgos Dapkūnaitės biografija ir karjeros apžvalga