Odos niežulys yra nemalonus pojūtis, sukeliantis didelį diskomfortą, ypač vaikams. Tiesa, odos ligų specialistai skiria niežėjimą ir niežulį. Niežėjimas - tai odos pojūtis, sukeliantis norą kasytis, o odos niežulys - tai niežėjimo ir odos pažeidimų, kurie atsiranda dėl kasymosi, derinys. Jei norite išsiaiškinti tikrąją niežėjimo priežastį, būtina žinoti, kada jis prasidėjo, kiek laiko trunka, kaip dažnai kartojasi, kaip intensyviai yra jaučiamas, kas pasunkina ar palengvina esamą būklę. Visų mūsų organizmai skirtingi, todėl ir reakcijos į aplinką ar vidinius procesus gali būti individualios. Be to, vaikų oda yra jautresnė ir plonesnė nei suaugusiųjų, todėl jie gali stipriau reaguoti į įvairius dirgiklius.
Niežulys - tai savotiška informacija smegenims, kad odoje ar ant jos yra kažkas, kas ją dirgina. Paprasčiausia priežastis gali būti mechaninis dirginimas: ropoja vabaliukas, kutena ražiena ar plaukai. Niežti dėl alergijos, kai ji pasireiškia bėrimais. Savaime aišku, kad niežti įgėlus vabzdžiams - uodams, mašalams, utėlėms ir begalei kitų. Odą gali niežėti, kai lauke ar kambaryje pernelyg sausas oras. Niežti vilkint odą erzinančius drabužius, pavyzdžiui, vilnonius. Niežti odą (ypač galvos ir nugaros), kai labai sušylama, suprakaituojama. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad tėvai vaikus per šiltai rengia. Odą gali niežėti, kai ji ilgai mirksta vandenyje, pavyzdžiui, ilgai maudantis vonioje, ežere. Ypač kai maudomasi su putomis, nes jos labai sausina odą. Odą sausina ir muilas. Blogiausia, kad esant šioms būklėms niežėjimas nėra tik simptomas, - jis dar labiau blogina odos būklę ir sukelia paūmėjimus. Dėl kasymosi niežėjimas dar labiau sustiprėja, atsiranda odos uždegimas bei pažeidimų. Naktį pasireiškęs niežėjimas sutrikdo ne tik vaiko, bet ir kitų šeimos narių miegą ir poilsį. Jeigu nemiega vaikas, nemiega ir visa šeima.
Niežulys gali kamuoti vaiką dėl daugelio priežasčių. Svarbu atpažinti pirminius požymius ir laiku kreiptis į specialistą.
Nepamirškite, kad niežulys yra dažnas ir alerginių reakcijų palydovas. Ypač dažnas - kontaktinis dermatitas. Jį gana dažnai sukelia alergija augalams, nikeliui, kosmetikos priemonėms. Odos bėrimą ir įkyrų niežulį gali sukelti diržo sagtis, kurios gamybai naudojamas nikelis. Niežulio priežastis gali būti ir atopinis dermatitas, kuris pasireiškia gana ankstyvame amžiuje. Alergenų, kurie išprovokuoja atopinio dermatito paūmėjimą, nustatymas ir pašalinimas iš aplinkos, yra vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą. Atopinio dermatito pažeista oda yra atvira infekcijoms.

Niežai - tai odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkutės. Niežai, galima sakyti, sugrįžusi liga: Lietuvoje pastaruoju laiku kasmet buvo fiksuojama daugiau nei 600 niežų atvejų. Labai stiprus niežėjimas. Jį sukelia pačios erkutės, jų išmatos ir kiaušinėliai. Labiausiai niežėjimas vargina vakare ar naktį, sušilus. Niežulys prasideda nuo užsikrėtimo praėjus vidutiniškai kelioms savaitėms (nors kartais jis kamuoti pradeda ir vos po 1 sav. ar tik po 3 mėn.). Manoma, kad niežų inkubacinis laikotarpis trunka 1-2 sav. Įprastai niežais vaikai serga sunkiau nei suaugę žmonės. Niežus sukelia smulkios erkutės, kurios beveik nematomos plika akimi (suaugusios patelės yra vos 0,3x0,4 mm dydžio). Patelės apsigyvena odos paviršiuje: čia maitinasi, dauginasi ir deda kiaušinėlius. Ant šeimininko odos erkutės išgyvena iki 4-6 savaičių, o kitoje aplinkoje, ne ant odos - iki 3-4 dienų. Niežinė erkė gali pažeisti visą vaikų odą: net ir veidą, plaukuotąją galvos odos dalį, lytinius organus ir kt. Daugiau niežų atvejų pasitaiko tarp darželinukų, mokyklinio amžiaus vaikų. Niežulys tarpupirščiuose, ant pėdų gali byloti apie grybelį, kurį nedelsiant reikėtų gydyti, pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Išangės niežėjimas gali byloti apie parazitus arba hemorojų. Lytinių organų niežulys - apie kandidozę ar kitas ligas, dėl kurių būtina tartis su gydytoju.

Niežulys gali kamuoti, jei sergate lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu, kepenų ciroze ar hepatitais. Stiprus niežulys gali būti vėlyvasis inkstų ligų simptomas ir gali rodyti lėtinį inkstų nepakankamumą. Gali pasireikšti ir esant skydliaukės patologijai, sergant infekcinėmis, onkologinėmis, kraujo ligomis, jei trūksta geležies. Per daug ir per mažai aktyvi skydliaukės funkcija gali sukelti nemalonių pojūčių odoje. Niežtinti, sausa oda būdinga sergantiems hipotiroze, nes odos audiniuose yra skydliaukės hormonų receptorių, kurie sumažina ląstelių aktyvumą, kai nėra pakankamai skydliaukės hormonų. 30 proc. limfomų gali pasireikšti odos niežuliu.
Jei vartojate diuretikų grupės, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių medikamentų, niežulis gali būti jų šalutinis poveikis. Nustojus juos vartoti nemalonūs pojūčiai turėtų praeiti. Bet kuris vaistas gali sukelti nepageidaujamą odos reakciją, susijusią su niežuliu. Dažniausiai kartu būna ir odos bėrimų, tačiau kai kurie medikamentai gali sukelti tik odos niežulį, be pirminių bėrimų odoje.
Niežulys kamuoja ir žmones, kurie per dažnai maudosi ir nuplauna apsauginį odos sluoksnį. Oda sausėja, ją ima niežėti. Kartais niežulys - streso arba emocinių problemų padarinys. Tai turi būti atmetimo diagnozė. Tokiems pacientams neretai stebimi daugybiniai antriniai odos pažeidimai, tokie kaip nukasymai arba lichenifikacija. Neurotiniai nukasymai dažnai būna gilūs, linijiniai, kartais po jų lieka randų. Neretai šie pacientai kenčia nuo obsesinių ir impulsinių sutrikimų.
Jei pasireiškia vietinis niežėjimas, uždėkite ant jo vėsų kompresą arba leduką, įsuktą į medžiagą. Nuo niežėjimo padės ir antihistamininiai vaistai, losjonai, kurių sudėtyje yra 0,25 - 0,5 proc. Be vaistų niežulį įveikti galite vengdami medžiagų, galinčių sukelti histamino išsiskyrimą. Todėl susilaikykite nuo aspirino, raudonojo vyno, braškių, maisto su dažikliais vartojimo. Kuo mažiau kasykitės. Trumpai nusikirpkite nagus. Venkite vilnonių ir sintetinių drabužių.
Vaikams niežulys vargina labiausiai, tad jie gali verkti, tapti irzlūs, pikti, nenorėti valgyti ar žaisti. Siekiant palengvinti situaciją, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai su cetirizino ar loratadino veikliosiomis medžiagomis arba švelnūs raminamieji kremai, kad mažyliai nesikasytų ir nesukeltų odos infekcijų. Kremų vaikams sudėtyje galima ieškoti ramunėlių vandens ar alijošiaus, kurie ramins pažeistą odą, taip pat mėtų, eukaliptų, levandų eterinių aliejų, pasižyminčių vėsinamosiomis savyėmis. Jeigu labai vargina niežulys, galima dėti šaltus kompresus niežtinčioms vietoms.

Niežai gydomi ant odos tepamais preparatais - permetrino tepalu ir benzoato emulsija. Kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims dažniau skiriamas gydymas sieros tepalu. Šiais tepalais reikia išsitepti kūną po maudynių. Jeigu niežais serga ir kiti šeimos nariai, visus juos reikėtų gydyti vienu metu. 24 val. pavartojus vaistų negalima kontaktuoti su aplinkiniais žmonėmis (t.y. Labai svarbu dezinfekuoti tekstilę - visus sergančiojo pastaruoju metu nešiotus drabužius, naudotą patalynę, rankšluosčius ir kt. Kadangi niežinės erkės ant įvairių paviršių gali išgyventi net iki 3-4 dienų, labai svarbu išplauti aukštoje temperatūroje ir dezinfekuoti užsikrėtusiojo bei visų kartu gyvenančių žmonių drabužius, patalynę, minkštus baldus, žaislus, kilimus ir pan. - taip bus sumažinama pakartotinio užsikrėtimo tikimybė. Be to, gydytis niežus visada reikia visiems artimai bendraujantiems žmonėms, kadangi užsikrėtę jie dar kelias savaites nejus simptomų, tačiau galės platinti erkutes aplinkiniams.
J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad dėl jautresnės odos ir skirtingai pažeidžiamų odos plotų, vaikams niežai gali būti gydomi kitaip: mažyliams parenkami silpnesnės sudėties vaistai, gydytojų paskirtais tepalais tepama daugiau kūno. Pavyzdžiui, suaugusiesiems gydomasis tepalas įprastai būna tepamas nuo kaklo žemyn, o kūdikiams ir mažiems vaikams tepalas gali būti tepamas net ant galvos, kaklo, už ausų, nes niežai gali pažeisti šias vietas.
Visu niežų gydymo laikotarpiu J. Aganauskaitė-Žukaitė pataria ne tik naudoti paskirstus vaistus, bet ir tinkamai prižiūrėti odą, kadangi ji gali būti sudirgusi, sausa ir pažeista. Anot jos, pirmoji taisyklė yra tinkamas drėkinimas ir barjerinės funkcijos atkūrimas. Vaistininkė rekomenduoja naudoti švelnius, bekvapius prausiklius be stiprių veikliųjų medžiagų, taip pat kasdien tepti odą hipoalerginiais drėkikliais. Po gydymo oda gali būti jautri dar kelias savaites, todėl verta tęsti švelnią priežiūros rutiną ir vengti agresyvių kosmetikos priemonių. Skatinčiau kurį laiką vengti ir karšto dušo, pirčių ar karštos vonios, nes tai gali sustiprinti niežėjimą. Odos išsausėjimą gali paskatinti alkoholio ar stiprių antiseptikų turinčios priemonės, kvapiosios medžiagos, dažikliai, sulfatai. Padėti odai gali emolientai su vazelinu ar natūraliais aliejais, alaviju, hialurono rūgštimi, keramidais, pantenoliu.
Pastebėjus pirmuosius niežų simptomus reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų kuo greičiau paskirtas reikalingas gydymas. Įprastai tokios infekcijos gydomos antiparazitiniais vaistais, naikinančiais pačias erkes ir jų kiaušinėlius, pavyzdžiui, perimetrino kremu. Teisingai naudojant sveikatos priežiūros specialisto paskirtus preparatus, erkutės žūsta gana greitai, tačiau ligos simptomai gali tęstis dar kurį laiką. Jei niežti visą kūną, o ne atskiras vietas, priežastį rasti sunku. Niežulį gali sukelti ir kai kurie vaistai, todėl dėl jūsų vaiko vartojamų vaistų pasitarkite su gydytoju. Pastebėjus dilgėlinės požymius, reikia nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją. Jis gali nukreipti vaiką alergologo konsultacijai. Susirūpinkite, jeigu dilgėlinė nepraeina per kelias dienas, jeigu aplink burnytę arba akytes laikosi patynimai.
Diagnozei patvirtinti gydytojas dermatovenerologas gali atlikti odos nuograndų mikroskopinį tyrimą. Taip pat niežų erkutės gali būti matomos dermatoskopu. Niežai gydomi specialiais akaricidiniais vaistais, kurie naikina niežų erkes ir jų kiaušinėlius. Permetrinas - pirmo pasirinkimo priemonė, tinkama suaugusiesiems ir vyresniems nei 2 mėnesių vaikams. Negydomi ar netinkamai gydomi niežai gali sukelti įvairias komplikacijas. Dėl nuolatinio odos niežėjimo ir kasymosi gali atsirasti antrinės bakterinės infekcijos. Retais atvejais, jei infekcija išplinta, gali išsivystyti sepsis - gyvybei pavojinga būklė. Taip pat kai kuriems žmonėms po gydymo gali išlikti niežulys, kuris trunka kelias savaites ir gali būti varginantis.