Vaikui kreivai auga dantys: priežastys, pasekmės ir efektyvūs gydymo būdai

Kreivi dantys - dažnai pasitaikanti burnos ertmės būklė, nuo kurios kenčia tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nevienodo dydžio, pasisukę, aukščiau/žemiau, per arti/toli vienas nuo kito esantys ar kitų estetinių defektų turintys dantys šypsenos, sutikite, nepuošia. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, galinčias nulemti dantų kreivumą, ir supažindinsime su gydymo galimybėmis, kurių, esant šiai ortodontinei problemai, tikrai netrūksta.

Kodėl dantys auga kreivai: pagrindinės priežastys

Dantys gali dygti kreivi dėl daugelio priežasčių. Kreivi dantys, kaip ir daugelis kitų burnos ertmės problemų, pavyzdžiui, netaisyklingas sąkandis, gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Kai kurių mes negalime įtakoti, tačiau tam tikrus faktorius, lemiančius dantų susigrūdimą, galime keisti.

Genetiniai faktoriai

Veiksniai, nuo kurių tiesiogiai priklauso dantų tiesumas, tai yra žandikaulio ir dantų dydis, jų forma ir išsidėstymas lanke - vieni iš daugelio bruožų, kuriuos galima paveldėti iš tėvų. Sąkandžio anomalija gali būti ir įgimta, ir įgyta. Netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio formavimuisi įtaką daro genetika (per mažas arba per didelis dantų skaičius žandikaulyje, platus viršutinis žandikaulis ir kitos žandikaulių anomalijos). Šios priežasties mes negalime patys tiesiogiai pakeisti, bet pastebėjus netaisyklingo sąkandžio požymius - labai svarbu kreiptis į odontologą ankstyvame amžiuje (ypač jei tėvelių ar senelių sąkandis netaisyklingas). Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Vienas pagrindinių faktorių, nuo kurių priklauso, kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys, yra genetika.

Žalingi įpročiai ir burnos disfunkcijos

Ydingi įpročiai ir netinkama dantų priežiūra taip pat gali būti kreivų dantų priežastimi. Daug pavojingesni: netaisyklingas kvėpavimas, netinkama liežuvio padėtis ar nečiaupios lūpos.

• Kvėpavimas per burną. Kvėpuojant per burną tam tikri veido raumenys (liežuvis, lūpos, skruostai ir kt.) funkcionuoja netaisyklingai, todėl atsiranda raumenų disbalansas, kuris lemia netaisyklingą žandikaulių vystymąsi.
• Netinkama liežuvio padėtis. Norint, kad žandikauliai formuotųsi taisyklingai - liežuvis turi būti nuolat priglaustas prie gomurio (išskyrus kalbant ir valgant).
• Nečiaupios lūpos.
• Piršto čiulpimas. Piršto čiulpimas gali lemti tarpo tarp dantų atsiradimą (piršto kišimo vietoje nesusikanda dantys), siauro gomurio formavimąsi, priekinių dantukų atsikišimą į priekį. Ypač padidėja rizika netaisyklingo sąkandžio atsiradimui, jei vaikas čiulpia pirštą ilgiau kaip 6 valandas per parą. Dar vienas dantims kenksmingas įprotis - nykščio čiulpimas. Iki vienerių metų amžiaus vaikams tai nėra labai žalinga, tačiau šiam įpročiui užsitęsus tarp priekinių dantų gali atsirasti plyšys ir taip formuotis netaisyklingas sąkandis.
• Čiulpukas. Čiulptuko rekomenduojama atsisakyti iki 2,5 metų, ypač jei jis burnytėje būna ilgiau nei 6 valandas per parą.
• Minkšto maisto kramtymas. Viena iš priežasčių, kodėl žandikauliai vystosi netaisyklingai - tai minkšto maisto vartojimas. Kieto maisto kramtymas stimuliuoja žandikaulio raumenis ir taip inicijuoja žandikaulio vystymąsi (formuojasi didesni, taisyklingesni dantų lankai, todėl mažėja tikimybė susigrūsti dantims).

Pieninių dantų problemos

Nuo pat pirmųjų dienų, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, labai svarbi nuolatinė tėvų priežiūra. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Pieninių dantų negydymas gali turėti neigiamų pasekmių. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą. Labai svarbu tai, kad pieniniai dantys būtų pašalinami laiku - ne per anksti ir ne per vėlai. Jei dantys iškrenta ar išraunami pernelyg anksti, gali užtrukti maždaug metus, kol išdygs nuolatiniai dantys, be to, dantys gali „susistumti“, tad sąkandis bus netaisyklingas. Pieniniai dantys turi būti šalinami labai atsargiai, nes jų alveolių sienelės yra plonesnės, o šaknys ilgesnės nei nuolatinių dantų.

Kiti prisidedantys faktoriai

• Žandikaulio traumos.
• Sveikatos problemos.
• Netinkama laikysena. Galvos padėtis miego metu ar netaisyklinga laikysena taip pat gali daryti įtaką žandikaulių vystymuisi.
• Netaisyklingas rijimas.

Kreivų dantų įtaka sveikatai ir gerai savijautai

Gali atrodyti, jog labai kreivi dantys - tik estetinė problema, tačiau tai toli gražu ne visada tiesa. Kreivi dantys gali sukelti įvairių fizinių ir psichologinių problemų.

Burnos sveikatos pasekmės

Kreivi dantys gali lemti rimtesnes burnos ertmės problemas.

• Ėduonis ir dantenų uždegimas. Esant šiai problemai, sudėtinga kruopščiai išvalyti dantis ir tarpdančius. Nustatyta, kad apie 90% žmonių turi netaisyklingą sąkandį arba kreivus dantis. Statistika rodo, kad vaikų dantims yra skiriamas pernelyg mažas dėmesys: net 86 proc. 7-8 metų amžiaus vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies. Deja, neretai manoma, kad pieninių dantų taisyti nėra būtina - juk jie vis tiek iškris. Tokia nuostata yra net labai žalinga - juk dėl sugedusių dantų vaikams tenka patirti dideles kančias, jiems sunkiai sekasi užmigti naktimis, o vizito pas odontologą „laukiama“ kaip didžiausio siaubo.
• Nemalonus kvapas iš burnos.
• Dantų emalio pažeidimas. Kreivi dantys linkę stipriau nusidėvėti. Neretai - net ir tose vietose, kuriose tiesūs dantys įprastai nėra pažeidžiami.

Funkciniai ir psichologiniai iššūkiai

• Apsunkintas kramtymas. Kai dantys yra labai kreivi, žandikaulis, kramtant, kalbant ar atliekant kitus veiksmus, juda nenatūraliai. Kreivi dantys apsunkina tinkamą maisto sukramtymą, tad gali kilti ir virškinimo problemų.
• Psichologinės problemos. Kreivi priekiniai dantys, kurie yra vizualiai labai pastebimi, neretai neigiamai veikia pasitikėjimą savimi, skatina norą atsiriboti nuo kitų.
• Kalbėjimo problemos. Kai kuriais atvejais kreivi dantys gali išprovokuoti ir įvairias kalbėjimo problemas.

Dantų vystymasis vaikams: laiko juosta

Dantys - tai ne tik kramtymo organai, bet ir svarbi estetinė savybė. Jų vystymasis prasideda dar prieš gimimą ir tęsiasi per visą vaikystę. Supratimas, kada ir kaip dygsta dantys, padeda tėvams tinkamai prižiūrėti savo vaiko burnos sveikatą.

Pieniniai dantys: formavimasis ir dygimas

Vaisiaus dantukai pradeda formuotis jau antrą moters nėštumo mėnesį, tuomet dantukų užuomazgos praeina keletą vystymosi stadijų. Visų pieninių dantukų bei daugelio pastoviųjų dantų užuomazgos atsiranda dar prieš gimimą. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.

Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.

Ortodonto konsultacija reikalinga, jeigu sutrinka dantų dygimo eiliškumas. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją.

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas

Nuolatiniai dantys: dygimas ir mišrus sąkandis

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys, kuris pradeda dygti, pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais. Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lankų galinėse dalyse. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis - pačius paskutinius lankuose. Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

Nuolatinių dantų dygimo laikas

Prevencija ir tinkama burnos higiena nuo mažens

Tinkama dantų priežiūra yra svarbi visais gyvenimo periodais, tačiau įpročiai formuojasi dar ankstyvoje vaikystėje. Rūpintis vaikų dantimis reikia pradėti dar tada, kai prasikala pirmieji pieniniai dantukai. Tinkamai burnos higienai užtikrinti reikia vieningų ortodonto, odontologo, burnos higienisto, tėvų ir pačių vaikų pastangų.

Kasdienės burnos priežiūros praktikos

• Pirmųjų dantukų priežiūra. Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Iš pradžių galima naudoti marlės atraižas, sudrėkintas drungnu virintu vandeniu, o vėliau - specialų kūdikių dantims skirtą šepetėlį (kai išdygs pieniniai kandžiai). Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare.
• Dantų valymas. Labai svarbu pratinti vaikus valyti dantis du kartus per dieną - kuo anksčiau vaikas to išmoks, tuo greičiau susiformuos šis teigiamas įprotis. Maži vaikai dar nemoka tinkamai valyti dantų - tam paprasčiausiai stinga įgūdžių. Dėl šios priežasties tėveliams reikia pasistengti, kad vaiko dantys būtų tinkamai išvalomi. Vaikų dantys valomi taip pat, kaip ir suaugusiųjų, - sukamaisiais judesiais, iš viršaus į apačią, įstrižai ir skersai. Išvalę dantis paprašykite vaiko, kad išspjautų susidariusią pastos ir seilių košelę. Jei vaikas nemokės to padaryti, dantų pastos likučius pabandykite sugerti servetėle. Kai vaikas išmoks išspjauti dantų pastos likučius, paprašykite, kad jis burną praskalautų vandeniu.
• Dantų šepetėlis ir pasta. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute. Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro. Paprastai iki trejų metų vaikams, kurių dantys yra sveiki, tinka dantų pasta, turinti 500 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis turėtų būti labai nedidelis - ja tiesiog suvilgykite šerelių galiukus. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.

Mitybos ir įpročių vaidmuo

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną. Didžiausias dantų siaubas, be abejo, yra saldumynai, kurių didžioji dalis vaikų valgo pernelyg daug. Kitas dantų priešas - tai saldūs gėrimai, kurie šiuo metu taip pat yra labai populiarūs. Tėvelių užduotis - pasirūpinti, kad saldumynų kiekis būtų ribojamas (saldainius ar kitus saldžius gaminius visada galima pakeisti riešutais ar kitais sveikais produktais). Nemaža dalis tėvų duoda vaikams pieno buteliuką, kad vaikas greičiau užmigtų, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti žalinga vaiko dantims. Pienas pradeda kauptis ant priekinių dantų, jis greitai virsta rūgštimis, kurios žaloja vaiko dantis. Taigi, pieno buteliuką reikėtų duoti ne tada, kai vaikas ruošiasi miegoti, o vienerių metų vaikus jau reikėtų pratinti gerti iš puodelio. Domėkitės vaiku: visada pasiteiraukite, kaip praėjo diena, kas vaikui neduoda ramybės.

Pažangios prevencinės priemonės

• Dantų silantai. Kai norima apsaugoti dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi, silantai gali tapti puikia išeitimi. Dantų dengimas silantais yra gana paprasta ir greitai atliekama procedūra, kurios metu dantų paviršius yra užliejamas specialia apsaugine medžiaga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis metodas sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę net 80-90 procentų, o silantų veiksmingumas išlieka net iki 8 metų. Šią procedūrą odontologai rekomenduoja atlikti vaikams, kuriems išdygo nuolatiniai dantys.
• Fluoro aplikacijos. Fluoras didina atsparumą ėduoniui, todėl šios medžiagos aplikacijos gali ilgiau išlaikyti sveikus dantis. Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius.
• Profesionali burnos higiena. Didžioji dalis vaikų dantis valo nereguliariai arba netaisyklingai, tad būtina kartą per pusę metų apsilankyti odontologijos klinikoje, kurioje bus atliekama profesionali burnos higiena. Vizito metu apžiūrimi vaiko dantys, parodomos vietos, kurios valomos nepakankamai.
• Bruksizmo (griežimo dantimis) valdymas. Griežimo dantimis (bruksizmo) priežastys gali būti labai įvairios. Viena jų - tai netaisyklingas sąkandis arba nuolatinių dantų dygimas. Taip pat šį įprotį gali lemti magnio, vitamino B5 trūkumas ar netaisyklinga mityba, taip pat ir stresas ar įvairios ligos. Jei pastebite, kad vaikas griežia dantimis, rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu ir išsiaiškinti to priežastis. Likus valandai iki miego ribokite vaiko fizinį aktyvumą. Jei po nakties vaikas skundžiasi skaudančiu žandikauliu, pagelbės rankšluosčio, suvilgytu šiltu vandeniu, kompresas. Taip pat nakties metu gali būti naudojamos specialios dantų kapos.

Šiuolaikiniai kreivų dantų korekcijos sprendimai

Nėra padėties be išeities. Džiugu, jog šis devizas gali būti pasitelkiamas ir kalbant apie kreivus dantis. Net ir tada, kai situacija yra išties sudėtinga. Beveik trečdaliu atvejų būtinas ortodontinis gydymas. Geriausia, jog gydymo galimybių, esant šiai ortodontinei problemai, tikrai netrūksta.

Ankstyva ortodontinė intervencija: kada kreiptis pagalbos

Rekomenduojame pirmą kartą pas gydytoją odontologą apsilankyti iki pirmojo gimtadienio arba ne vėliau kaip pusė metų po pirmojo dantuko išdygimo. Gydytojas įvertins dantų dygimą ir dantų priežiūrą, vaikutis susipažins su odontologine aplinka, o tėvai gaus individualias rekomendacijas, kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis, ir suplanuos būsimų apsilankymų grafiką profilaktikai ir prevencijai. Pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 6-7 metus, kai prasideda vaiko dantukų kaita, t.y. krenta pieniniai dantys, pradeda augti nuolatiniai. Vaikui, sulaukusiam 7-8 metų, derėtų pirmą kartą apsilankyti apžiūrai pas ortodontą. Ypač - tada, jei kyla bet koks įtarimas dėl dantų kreivumo. Kuo anksčiau specialistas pastebi galimą problemą, tuo didesnė tikimybė, jog šią pavyks lengvai išspręsti. Geriausia, jei kreivų dantų tiesinimas yra pradedamas paauglystėje, kai visi nuolatiniai dantys jau išdygę, tačiau dar yra paslankūs ir lengviau koreguojami. Ankstyvas gydymas gali atnešti ne tik efektyviausius rezultatus, bet ir užbėgti už akių galimoms fizinėms ir emocinėms problemoms, susijusioms su kreivais dantimis. Amžius, kada būtų geriausia pradėti ortodontinį gydymą, priklauso nuo situacijos sudėtingumo, pasirinkto gydymo metodo, kaulo regeneracinių savybių. Apie 7-9 metus pradėtas ortodontinis gydymas būna fiziologiškesnis, naudojamos mažos, švelnios jėgos, galima modeliuoti žandikaulių augimą.

Gydymo galimybės vaikams ir paaugliams

Renkantis gydymo priemones ortodontas pirmiausia įvertina gydymo reikalingumą ir galimus problemos sprendimo būdus. Kyla klausimas, kokį ortodontinį gydymo būdą parinkti vaikams - dantų plokštelę, breketus ar dantų tiesinimo kapas. Suaugusiam žmogui dantų padėties korekcijai prireikia ne tik ortodontinio gydymo, bet ir chirurginių žandikaulių operacijų, kuomet pacientai kreipiasi dėl estetikos problemų. Geriausias laikas ortodonto konsultacijai - mokyklinis amžius iki aštuonerių metų.

• Ortodontinės plokštelės. Vaikų ortodontinių ligų gydymui dažnai naudojamos ortodontinės plokštelės (dar vadinamos dantų plokštelėmis). Dantų plokštelė turi plastmasės pagrindą ir yra gaminama individualiai. Šie aparatai Lietuvoje labai populiarūs, nes yra pigūs, gali būti įvairių spalvų, vaikas juos gali išsiimti, gerai išvalyti. Dantų plokštelės naudojamos 7-12 metų vaikams, kai dar galima koreguoti dantų lanką ir sąkandžio problemas. Ankstyvajame amžiuje, nešiojant plokšteles, gydymas vidutiniškai trunka nuo 8 iki 14 mėnesių.
• Breketai. Tai - metalinis arba keramikinis ortodontinis dantų tiesinimo aparatas, kurį, kaip vieną efektyviausių dantų tiesinimo metodų, rekomenduoja specialistai. Breketai, net ir sudėtingiausiais atvejais, tinka įvairaus amžiaus pacientams. Breketų sistema naudojama, kai jau būna sudygę visi nuolatiniai dantys, apie 12-13 metus. Dantų gydymas ortodontine sistema įprastai trunka nuo pusantrų iki dvejų metų.
• Tiesinamosios kapos. Jei, ortodontui įvertinus klinikinę situaciją, pacientas dantų tiesinimui gali rinktis breketus arba kapas, neretai patraukliausias atrodo būtent pastarasis variantas. Kapos, kas itin svarbu dažnam pacientui, vizualiai beveik nepastebimos. Taip pat - patogios ir nesudėtingai prižiūrimos. Augantiems vaikams yra specialiai sukurtas 2 etapų gydymas tiesinamosiomis ORDOLINE kapomis. Tiesinant dantis kapomis, pirmuoju etapu plečiamas dantų lankas ir atveriama erdvė dygstantiems nuolatiniams dantims, o antruoju etapu - tiesinami nuolatiniai dantys. Palyginti su įprastais breketais, tiesinamosios kapos turi daug privalumų - jos yra nematomos, tiesinimas neskausmingas, rečiau reikalingas dantų šalinimas gydymo sėkmei užtikrinti, rečiau reikia lankytis kontrolinių vizitų, patogi burnos higiena namuose, nes kapos yra išimamos, be to, galima valgyti bet kokį maistą.
• Laminatės. Tai - estetinės odontologijos procedūra, kuri gali būti pasitelkiama, jei dantys nėra labai kreivi.
• Kiti sprendimai. Tai - sprendimai, kurie, siekiant maksimaliai efektyvaus rezultato, gali būti derinami su kitais kreivų dantų tiesinimo metodais. Pavyzdžiui, implantu gali būti užpildomas tuščias tarpas, likęs po dantų tiesinimo kapomis ar breketais. O, tais atvejais, kai dantis/dantys yra labai kreivi ar pažeisti, specialistas, užuot pradėjus tiesinimą, gali rekomenduoti juos pašalinti.

Koks dantų tiesinimo būdas tinkamiausias vaikui pagal amžių ir ortodontinę problemą, atsakys gydytojas ortodontas. Tačiau šiuolaikinės ortodontijos technologijos ir specialistų patirtis leidžia džiaugtis puikiu rezultatu nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus.

Gydymo kaštų ir trukmės supratimas

Kaina priklauso nuo parinkto ortodontinio aparato tipo, paciento būklės bei gydymo trukmės. Pavyzdžiui, gydymo breketais kainą sudaro ortodontinio aparato kaina ir kontroliniai apsilankymai kas 1-2 mėnesius per visą laikotarpį. Gydymo kapomis kainodara tikslesnė, nes skaitmeninis gydymo planavimas prasideda dar pirminio apsilankymo metu, kai skaitmeninio skenavimo būdu informacija perduodama kapų gamintojui. Sudarius gydymo planą, pacientui pateikiama galutinė gydymo kaina ir gydymo trukmė, tai yra labai patogu planuojant šeimos biudžetą. Papildomi apsilankymai pas prižiūrintį gydytoją nekainuoja viso dantų tiesinimo kapomis laikotarpiu. Būtent galimybė patogiai atsiskaityti už gydymą dalimis, išskaidant mokėjimus nedidelėmis mėnesio įmokomis, dažnai nulemia tėvų ryžtą suteikti vaikams ortodontinį gydymą. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento ortodontinės situacijos, amžiaus bei bendradarbiavimo su jį prižiūrinčiu gydytoju.

tags: #vaikui #kreivai #auga #dantys

• Svarbiausi patarimai tėvams
• Gegužės mėnesio istorinės datos bei sukaktys
• Kaip efektyviai spręsti higienos problemas darželyje
• Kaip išrinkti tinkamiausius žaislus patiems mažiausiems?
• Ikimokyklinio ugdymo sutartys ir darbo santykiai