Kreivi dantys - dažnai pasitaikanti burnos ertmės būklė, nuo kurios kenčia tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nevienodo dydžio, pasisukę, aukščiau/žemiau, per arti/toli vienas nuo kito esantys ar kitų estetinių defektų turintys dantys šypsenos, sutikite, nepuošia. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, galinčias nulemti dantų kreivumą, ir supažindinsime su gydymo galimybėmis, kurių, esant šiai ortodontinei problemai, tikrai netrūksta.
Dantys gali dygti kreivi dėl daugelio priežasčių. Kreivi dantys, kaip ir daugelis kitų burnos ertmės problemų, pavyzdžiui, netaisyklingas sąkandis, gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Kai kurių mes negalime įtakoti, tačiau tam tikrus faktorius, lemiančius dantų susigrūdimą, galime keisti.
Veiksniai, nuo kurių tiesiogiai priklauso dantų tiesumas, tai yra žandikaulio ir dantų dydis, jų forma ir išsidėstymas lanke - vieni iš daugelio bruožų, kuriuos galima paveldėti iš tėvų. Sąkandžio anomalija gali būti ir įgimta, ir įgyta. Netaisyklingos dantų padėties ir sąkandžio formavimuisi įtaką daro genetika (per mažas arba per didelis dantų skaičius žandikaulyje, platus viršutinis žandikaulis ir kitos žandikaulių anomalijos). Šios priežasties mes negalime patys tiesiogiai pakeisti, bet pastebėjus netaisyklingo sąkandžio požymius - labai svarbu kreiptis į odontologą ankstyvame amžiuje (ypač jei tėvelių ar senelių sąkandis netaisyklingas). Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Vienas pagrindinių faktorių, nuo kurių priklauso, kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys, yra genetika.

Ydingi įpročiai ir netinkama dantų priežiūra taip pat gali būti kreivų dantų priežastimi. Daug pavojingesni: netaisyklingas kvėpavimas, netinkama liežuvio padėtis ar nečiaupios lūpos.

Nuo pat pirmųjų dienų, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, labai svarbi nuolatinė tėvų priežiūra. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Pieninių dantų negydymas gali turėti neigiamų pasekmių. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą. Labai svarbu tai, kad pieniniai dantys būtų pašalinami laiku - ne per anksti ir ne per vėlai. Jei dantys iškrenta ar išraunami pernelyg anksti, gali užtrukti maždaug metus, kol išdygs nuolatiniai dantys, be to, dantys gali „susistumti“, tad sąkandis bus netaisyklingas. Pieniniai dantys turi būti šalinami labai atsargiai, nes jų alveolių sienelės yra plonesnės, o šaknys ilgesnės nei nuolatinių dantų.
Gali atrodyti, jog labai kreivi dantys - tik estetinė problema, tačiau tai toli gražu ne visada tiesa. Kreivi dantys gali sukelti įvairių fizinių ir psichologinių problemų.
Kreivi dantys gali lemti rimtesnes burnos ertmės problemas.

Dantys - tai ne tik kramtymo organai, bet ir svarbi estetinė savybė. Jų vystymasis prasideda dar prieš gimimą ir tęsiasi per visą vaikystę. Supratimas, kada ir kaip dygsta dantys, padeda tėvams tinkamai prižiūrėti savo vaiko burnos sveikatą.
Vaisiaus dantukai pradeda formuotis jau antrą moters nėštumo mėnesį, tuomet dantukų užuomazgos praeina keletą vystymosi stadijų. Visų pieninių dantukų bei daugelio pastoviųjų dantų užuomazgos atsiranda dar prieš gimimą. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.
Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.
Ortodonto konsultacija reikalinga, jeigu sutrinka dantų dygimo eiliškumas. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją.
| Danties tipas | Dygimo laikas (mėnesiais/metais) | Iškritimo laikas (metais) |
|---|---|---|
| Viršutinis žandikaulis | ||
| Centrinis kandis | 8-12 mėn. | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 9-13 mėn. | 7-8 m. |
| Iltinis | 16-22 mėn. | 10-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 13-19 mėn. | 9-11 m. |
| Antrasis krūminis | 25-33 mėn. | 10-12 m. |
| Apatinis žandikaulis | ||
| Centrinis kandis | 6-10 mėn. | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 9-13 mėn. | 7-8 m. |
| Iltinis | 16-23 mėn. | 9-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 14-19 mėn. | 9-11 m. |
| Antrasis krūminis | 23-32 mėn. | 10-12 m. |
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys, kuris pradeda dygti, pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais. Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lankų galinėse dalyse. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis - pačius paskutinius lankuose. Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.
| Danties tipas | Dygimo laikas (metais) |
|---|---|
| Viršutinis žandikaulis | |
| Centrinis kandis | 7-8 m. |
| Šoninis kandis | 8-9 m. |
| Iltinis | 11-12 m. |
| Pirmasis prieškrūminis | 10-11 m. |
| Antrasis prieškrūminis | 10-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 6-7 m. |
| Antrasis krūminis | 12-13 m. |
| Trečiasis krūminis (protinis) | 17-21 m. |
| Apatinis žandikaulis | |
| Centrinis kandis | 6-7 m. |
| Šoninis kandis | 7-8 m. |
| Iltinis | 9-10 m. |
| Pirmasis prieškrūminis | 10-12 m. |
| Antrasis prieškrūminis | 11-12 m. |
| Pirmasis krūminis | 6-7 m. |
| Antrasis krūminis | 11-13 m. |
| Trečiasis krūminis (protinis) | 17-21 m. |
Tinkama dantų priežiūra yra svarbi visais gyvenimo periodais, tačiau įpročiai formuojasi dar ankstyvoje vaikystėje. Rūpintis vaikų dantimis reikia pradėti dar tada, kai prasikala pirmieji pieniniai dantukai. Tinkamai burnos higienai užtikrinti reikia vieningų ortodonto, odontologo, burnos higienisto, tėvų ir pačių vaikų pastangų.

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną. Didžiausias dantų siaubas, be abejo, yra saldumynai, kurių didžioji dalis vaikų valgo pernelyg daug. Kitas dantų priešas - tai saldūs gėrimai, kurie šiuo metu taip pat yra labai populiarūs. Tėvelių užduotis - pasirūpinti, kad saldumynų kiekis būtų ribojamas (saldainius ar kitus saldžius gaminius visada galima pakeisti riešutais ar kitais sveikais produktais). Nemaža dalis tėvų duoda vaikams pieno buteliuką, kad vaikas greičiau užmigtų, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti žalinga vaiko dantims. Pienas pradeda kauptis ant priekinių dantų, jis greitai virsta rūgštimis, kurios žaloja vaiko dantis. Taigi, pieno buteliuką reikėtų duoti ne tada, kai vaikas ruošiasi miegoti, o vienerių metų vaikus jau reikėtų pratinti gerti iš puodelio. Domėkitės vaiku: visada pasiteiraukite, kaip praėjo diena, kas vaikui neduoda ramybės.
Nėra padėties be išeities. Džiugu, jog šis devizas gali būti pasitelkiamas ir kalbant apie kreivus dantis. Net ir tada, kai situacija yra išties sudėtinga. Beveik trečdaliu atvejų būtinas ortodontinis gydymas. Geriausia, jog gydymo galimybių, esant šiai ortodontinei problemai, tikrai netrūksta.
Rekomenduojame pirmą kartą pas gydytoją odontologą apsilankyti iki pirmojo gimtadienio arba ne vėliau kaip pusė metų po pirmojo dantuko išdygimo. Gydytojas įvertins dantų dygimą ir dantų priežiūrą, vaikutis susipažins su odontologine aplinka, o tėvai gaus individualias rekomendacijas, kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis, ir suplanuos būsimų apsilankymų grafiką profilaktikai ir prevencijai. Pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 6-7 metus, kai prasideda vaiko dantukų kaita, t.y. krenta pieniniai dantys, pradeda augti nuolatiniai. Vaikui, sulaukusiam 7-8 metų, derėtų pirmą kartą apsilankyti apžiūrai pas ortodontą. Ypač - tada, jei kyla bet koks įtarimas dėl dantų kreivumo. Kuo anksčiau specialistas pastebi galimą problemą, tuo didesnė tikimybė, jog šią pavyks lengvai išspręsti. Geriausia, jei kreivų dantų tiesinimas yra pradedamas paauglystėje, kai visi nuolatiniai dantys jau išdygę, tačiau dar yra paslankūs ir lengviau koreguojami. Ankstyvas gydymas gali atnešti ne tik efektyviausius rezultatus, bet ir užbėgti už akių galimoms fizinėms ir emocinėms problemoms, susijusioms su kreivais dantimis. Amžius, kada būtų geriausia pradėti ortodontinį gydymą, priklauso nuo situacijos sudėtingumo, pasirinkto gydymo metodo, kaulo regeneracinių savybių. Apie 7-9 metus pradėtas ortodontinis gydymas būna fiziologiškesnis, naudojamos mažos, švelnios jėgos, galima modeliuoti žandikaulių augimą.

Renkantis gydymo priemones ortodontas pirmiausia įvertina gydymo reikalingumą ir galimus problemos sprendimo būdus. Kyla klausimas, kokį ortodontinį gydymo būdą parinkti vaikams - dantų plokštelę, breketus ar dantų tiesinimo kapas. Suaugusiam žmogui dantų padėties korekcijai prireikia ne tik ortodontinio gydymo, bet ir chirurginių žandikaulių operacijų, kuomet pacientai kreipiasi dėl estetikos problemų. Geriausias laikas ortodonto konsultacijai - mokyklinis amžius iki aštuonerių metų.
Koks dantų tiesinimo būdas tinkamiausias vaikui pagal amžių ir ortodontinę problemą, atsakys gydytojas ortodontas. Tačiau šiuolaikinės ortodontijos technologijos ir specialistų patirtis leidžia džiaugtis puikiu rezultatu nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus.
Kaina priklauso nuo parinkto ortodontinio aparato tipo, paciento būklės bei gydymo trukmės. Pavyzdžiui, gydymo breketais kainą sudaro ortodontinio aparato kaina ir kontroliniai apsilankymai kas 1-2 mėnesius per visą laikotarpį. Gydymo kapomis kainodara tikslesnė, nes skaitmeninis gydymo planavimas prasideda dar pirminio apsilankymo metu, kai skaitmeninio skenavimo būdu informacija perduodama kapų gamintojui. Sudarius gydymo planą, pacientui pateikiama galutinė gydymo kaina ir gydymo trukmė, tai yra labai patogu planuojant šeimos biudžetą. Papildomi apsilankymai pas prižiūrintį gydytoją nekainuoja viso dantų tiesinimo kapomis laikotarpiu. Būtent galimybė patogiai atsiskaityti už gydymą dalimis, išskaidant mokėjimus nedidelėmis mėnesio įmokomis, dažnai nulemia tėvų ryžtą suteikti vaikams ortodontinį gydymą. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento ortodontinės situacijos, amžiaus bei bendradarbiavimo su jį prižiūrinčiu gydytoju.