Gudijoje gimęs Oskaras: tarp istorinės atminties ir kultūrinio palikimo
Oskaras Vladislovas Liubič-Milošius (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz), išskirtinė lietuvių-prancūzų poeto, filosofo ir diplomato asmenybė, gimė 1877 m. gegužės 28 d. Čerėjos dvare, esančiame dabartinėje Baltarusijoje. Čerėja, pirmąkart paminėta Lietuvos Metrikoje 1454 metais, po LDK padalijimų atiteko Rusijos imperijai, o XVIII a. atiteko Milošų giminei. Oskaras Milašius buvo kilęs iš LDK didikų, tačiau jo gyvenimas anksti susiklostė tarp gimtinės ir Prancūzijos, tapusios jo antrąja tėvyne.
Pats Oskaras Milašius didžiavosi savo tėvyne Lietuva, o prancūzus sudomino garsia lietuvių tautos praeitimi, kalbos senumu ir nuostabiu Lietuvos folkloro pasauliu. Kai Lietuva atkūrė valstybingumą, O. Milašius, nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta ir 1919 m. dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje kaip lietuvių delegacijos diplomatas, atkakliai gynęs Lietuvos interesus.
Istorinis kontekstas ir atminties politika
Šiandieninėje Baltarusijoje požiūris į istoriją yra glaudžiai susijęs su politiniais procesais. 1939 metų rugsėjo įvykiai, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją, Gudijos istorinėje atmintyje interpretuojami itin prieštaringai. Lukašenkos režimas, siekdamas pateisinti savo politiką, naudoja antilenkišką propagandą ir sovietinių laikų naratyvus apie 1939 m. „susijungimą“.
Tuo tarpu „neoficiali“ versija, besiremianti karo liudininkų atsiminimais, kalba apie žmogaus tragediją, baimę ir socialinę traumą. Sovietinė valdžia, atėjusi į Vakarų Gudiją, vyresnio amžiaus žmonių dažnai vadinama „pirmaisiais sovietais“, o patys įvykiai siejami su masinėmis deportacijomis ir NKVD savivaliavimu.
Vytautas Didysis buvo surastas? Saulius Poderis
Du požiūriai į 1939 m. rugsėjo įvykius
| Požiūris | Pagrindinis teiginys |
|---|---|
| Oficiali versija | „Istorinė baltarusių pergalė“, susijungimas su Sovietų Sąjunga. |
| Neoficiali versija | Žmogaus tragedija, okupacija, teroras ir socialinė trauma. |
Milašiaus kūryba ir tautinė tapatybė
Nors Oskaras Milašius kūrė prancūziškai, daugelis kritikų sutaria, kad jo poezija išlaikė lenkiškai lietuviškas šaknis. Didelis susidomėjimas Milašiaus kūrybiniu palikimu Vakaruose rado atgarsį ir Lietuvoje, kur jis buvo įvertintas kaip gilus intelektualas ir Lietuvos patriotas. Jo „Lietuviškos pasakos“, nors rašytos ne lietuvių kalba, atskleidžia originalų požiūrį į mūsų tautosaką, persunktą prancūziškos elegancijos ir savotiškos ironijos.
Kaip pažymi tyrinėtojai, Milašiaus kūryboje misticizmas susipina su lietuviško mentaliteto specifika, o poeto eilių grožis peržengia prancūzų kalbai būdingos tradicijos ribas. Jo gyvenimas ir kūryba - tai nuolatinės tapatybės paieškos tarp Rytų ir Vakarų, tarp gimtosios Čerėjos ir Paryžiaus bohemos, palikę ryškų pėdsaką tiek Europos literatūroje, tiek Lietuvos diplomatijos istorijoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
